Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis ir teisėjai Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas,

nukentėjusiajai A. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, po veikos padarymo išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Panevėžio apygardos teismo 2010-05-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų (bausmės pabaiga 2019-08-17), Marijampolės apylinkės teismo 2018-02-09 nutartimi patvirtintas 2018-01-18 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir K. B. 2018-02-20 lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2018 m. lapkričio 29 d., apie 17 val., savo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), P., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, pjaudamas peiliu savo šeimos narei – sutuoktinei A. B. į pavojingą gyvybei kūno vietą – kaklą, padarė jai 8,1 cm ilgio pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis su žmona gėrė alų, po to namuose žmona nuėjo į kitą kambarį ir ten sėdėdama jam ilgą laiką priekaištavo, rėkė ant jo. Jam trūko kantrybė ir jis, prieš tai kitame kambaryje pjaustęs maistą, turėdamas peiliuką rankoje, priėjo prie žmonos ir paklausė jos, ko ji ant jo rėkia. Tada žmona, sėdėdama veidu į jį, griebė jam už rankos, kurioje buvo peilis, riešo prisidėjo peilį sau prie kaklo bei peilį prie kaklo sau prispaudė, o jis, traukdamas ranką, norėdamas ją išlaisvinti, kartu patraukė ir peilį, ir, padėjęs peilį ant prie žmonos buvusios kėdės, iš to kambario išėjo, po to išėjo ir iš namų. Kodėl išėjo iš namų nežino, taip pat nematė, kad žmona tokiu būdu susižalojo kaklą, kraujo jis nepastebėjo. Jis eidamas prie žmonos tikslo jos žaloti, o juo labiau nužudyti, neturėjo ir to nesiekė, jei būtų norėjęs žmoną nužudyti, tą jis galėjo padaryti. Pripažįsta, kad jei traukdamas savo žmonos laikomą ranką būtų paleidęs peilį, ji turbūt nebūtų susižalojusi, tačiau tai darydamas jis nepagalvojo, kad ją gali sužaloti. Po šio įvykio policijos pareigūnai jį sulaikė netoli parduotuvės, esančios apie kilometro atstumu nuo namų.

Asmens blaivumo testo metu 2019-11-29, 18:24 val. K. B. nustatytas 1,72 promilės girtumas (2 t., b.l. 35).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su K. B., su kuriuo tuo metu buvo santuokoje ir gyveno kartu, išgėrė alaus. Jie su vyru nesutarė, nes ji ant vyro pyko dėl to, kad jis nenorėjo dirbti, pykosi ir įvykio dieną, besipykstant vyras jai vis grasino pripjauti. Kai išgėrė alų, ji nuėjo į vieną kambarį, kur žiūrėjo televizorių, o vyras liko kitame kambaryje. Taip būnant ji vis priekaištavo vyrui ir šis, priėjęs prie jos, sugriebė už kaklo. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją, nors to daryti realiai neketino, dėl to vyras jos telefoną paėmė ir nunešė jį į kitą kambarį. Ji telefoną vėl atsinešė į kambarį, kur žiūrėjo televizorių ir toliau vyrui priekaištavo. Tada vyras vėl priėjo prie jos ir, pasakęs, kad ji jam atsibodo, rankoje turėtu peiliu, kurio ji nematė, perrėžė kaklą ir išėjo į kitą kambarį. Iki šio K. B. veiksmo ji prie vyro nebuvo prisilietusi, nebuvo paėmusi jam už rankos. Jai iš žaizdos iš karto pradėjo bėgti kraujas. Ji ėjo vyrui iš paskos ir priekaištavo jam, kad šis norėjo ją papjauti. Daugiau jokių veiksmų jos atžvilgiu K. B. neatliko ir nemėgino atlikti, ir išėjo iš namų. Iš karto po to ji paskambino kartu gyvenančiam sūnui, kuris tuo metu buvo prie parduotuvės ir šis parėjęs iškvietė medicinos pagalbą. Ligoninėje jai žaizdą užsiuvo. Paskutinį kartą prieš tai K. B. ją peiliu sužalojęs buvo prieš 30 metų.

2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyta pjautinė kaklo kairės pusės žaizda, padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą 2018-11-29, 17.37 val., į ką nurodo tuo metu žaizdos gijimo požymių nebuvimas. Dėl šio sužalojimo A. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 51- 52).

Šią išvadą A. B. apžiūrą atlikusi specialistė S. M. patvirtino teisiamajame posėdyje ir parodė, kad A. B. nustatyta žaizda kakle buvo paviršinė, pažeista tik oda, kraujagyslės pažeistos nebuvo, todėl, šiuo atveju, net ir nesuteikus A. B. medicininės pagalbos kraujavimas iš žaizdos būtų liovęsis savaime. Tokio pobūdžio ir dydžio žaizda bet kurioje žmogaus kūno vietoje medicinos įstaigoje būtų tvarkoma chirurginiu būdu, ją susiuvant. Tačiau kaklo srityje, kur buvo padarytas sužalojimas A. B., negiliai po oda yra magistralinės kraujagyslės, kurias pažeidus būtų iškilęs pavojus A. B. gyvybei.

Liudytojas G. B. parodė, kad apie tai, jog yra sužalota, motina jam pranešė telefonu ir jis, grįžęs namo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Apie sužalojimo aplinkybes nei motina, nei tuo metu namuose dar buvęs tėvas nieko jam nepasakojo. Jam parėjus į namus tėvas išėjo. Jo tėvai tarpusavyje konfliktavo pastoviai, tėvas grįžęs iš įkalinimo įstaigos motiną puolęs mušti, vasaros pabaigoje buvo puolęs ją ir peiliu, tačiau jis motiną apgynė.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykio dieną ji su B., kurie tarpusavyje pastoviai pykdavosi, gėrė alų. K. B., jau būdamas girtas, grasino ir jai, ir A. B., kad pripjaus. Apie A. B. sužalojimą sužinojo iš G. B..

2018-11-29 įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, patalpas buvo paimti 4 peiliai ir bulvių skustukas, kurie nufotografuoti (1 t., b.l. 163-167).

K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie A. B. buvo priėjęs rankoje laikydamas peilį, nuotraukose, esančiose 1 tomo 167 lape, pažymėtą Nr. 5.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant peilio, pažymėto Nr. 5 (kuris yra su juoda plastikine rankena, apie 16,0 cm ilgio), geležtės gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. B. DNR profiliu; ant kitų trijų peilių geležčių bei bulvių skustuko DNR profilių, tinkamų asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b.l. 179-180, 181-186).

2018-12-05 savanoriško daiktų pateikimo ir 2018-12-06 apžiūros protokoluose nurodyta, kad A. B. pateikė savo mobilų telefoną „Samsung GT- E1200R“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „BITE LIETUVA“ tinkle Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos apžiūrėjus rasti duomenys : 2018-11-29 17:00 val. ir 17:02 val. išeinantys skambučiai į Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., įvardinto adresų skyriuje „G.“ (b.l. 68-69, 70-74, 77-83).

Iš 2018-12-10 bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūros protokolo matyti, kad 2018-11-29 17:08:57 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtame BPC pateiktame garso įraše užfiksuotas pranešimas, kad kviečiama greitoji pagalba (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad tėvas grįžo iš kalėjimo, mamai perpjovė gerklę (2 t., b.l. 5-7, 8).

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kur tuo metu buvo tik kaltinamasis K. B. ir nukentėjusioji A. B., A. B. buvo padaryta pjautinė žaizda kaklo srityje. Dėl šio sužalojimo A. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai apie sužalojimo padarymo aplinkybes iš esmės skiriasi – K. B. neneigia, kad jis prie A. B. priėjo rankoje laikydamas peilį, kuriuo, anot jo, prieš tai pjaustė maistą, tik paklausti jos, kodėl ši ant jo rėkia, tačiau jos žaloti negalvojo, o A. B. pati, suėmusi jo ranką, kurioje buvo peilis, prisitraukė ją prie savęs ir priglaudė peilį sau prie kaklo ir tada jis, siekdamas išlaisvinti savo ranką, ją kartu su peiliu patraukė ir taip A. B. galėjo sužaloti. Mano, kad tokiu būdu A. B. siekė susižaloti, o tuo apkaltinti jį.

Tuo tarpu A. B. nurodė, kad tarpusavio ginčo metu K. B., prie jos sėdinčios priėjęs ir pasakęs, jog ši jam atsibodo, pjovė jai į kaklą peiliu, kurio iki tol ji K. B. rankoje net nematė, ir, kad ji K. B. rankos iš viso nelietė ir jos prie savęs netraukė.

Vertinant šių asmenų parodymus visų byloje ištirtų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į liudytojos J. P. parodymus, kad K. B. tą pačią dieną, prieš nagrinėjamą įvykį grasino tiek jai, tiek A. B., kad jas „pripjaus“, į liudytojo G. B. parodymus, kad tėvas, po to, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, yra kėsinęsis motiną tiek sumušti, tiek yra puolęs ją peiliu, tačiau jis (liudytojas) motiną apgynė, netikėti A. B. parodymais apie jos sužalojimo aplinkybes nėra jokio pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios parodymai, kad po grįžimo iš įkalinimo vietos K. B. jos atžvilgiu iki nagrinėjamo įvykio smurto nėra naudojęs, kuriuos iš esmės paneigė liudytojas G. B., akivaizdžiai įrodo, kad A. B. ne tik kad neturi tikslo nepagrįstai apkaltinti K. B., bet priešingai – nenurodydama ankstesnių K. B. prieš ją vartoto smurto atvejų, ką nurodė liudytojas G. B., taip pat, baigiamųjų kalbų metu paprašydama skirti K. B. švelnesnę bausmę, nei pasiūlė prokuroras, dėjo pastangas palengvinti K. B. teisinę padėtį, todėl K. B. parodymai, jog A. B. jo rankoje buvusiu peiliu pati tyčia susižalojo siekdama jo naujo įkalinimo, atmetami kaip pasirinkta gynybos priemonė, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymų visetui.

Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad nagrinėjamu atveju K. B. A. B. sužalojo A. B. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tyčia pjaudamas jai į kaklą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji byla perduota teismui K. B. kaltinant šiais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad jis, smogdamas peiliu A. B. į pavojingą gyvybei kūno vietą – kaklą, pasikėsino A. B. nužudyti.

Pirmiausia pažymima, kad žodis „smogti“ lietuvių kalboje reiškia staiga stipriai suduoti, kirsti, trenkti. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė A. B. tyrimą atlikusi specialistė savo išvadoje ir duodama parodymus teisme, A. B. nustatyta negili pjautinė 8,1 cm ilgio žaizda kakle, kas, atsižvelgiant į žaizdos pobūdį, leidžia daryti išvadą, jog sužalojimas A. B. buvo padarytas ne smogiant peiliu, bet juo pjaunant.

BK 22 straipsnio 1 dalyje pasikėsinimas padaryti nusikaltimą nagrinėjamo įvykio kontekste apibūdintas kaip tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai reiškia, kad pasikėsinimas yra kryptinga, tikslinga veika, todėl padaroma tik tiesiogine apibrėžta tyčia – atlikdamas atitinkamus veiksmus kaltininkas turi siekti konkrečių nusikaltimo padarinių, pasikėsinimo nužudyti atveju – nukentėjusiojo mirties.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte K. B. suformuluotame kaltinime nėra nurodytos jokios nuo K. B. valios nepriklausiusios aplinkybės, dėl kurių jis nebaigė jam inkriminuotos veikos – nenužudė A. B., tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjantis teismas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B., buitiniu peiliu vieną kartą pjaudamas A. B. nors ir į pavojingą gyvybei kūno vietą – kaklą, kur negiliai po oda yra kraujagyslės, kurias pažeidus ji galėjo mirti, tačiau tuo veiksmu sužalojo tik kaklo odą, po ja esančių kraujagyslių nepažeidė ir iš karto nuo nukentėjusiosios atsitraukė, daugiau jokių veiksmų, kad sukelti A. B. mirtį, neatliko, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis, jei jo tyčia būtų buvusi nukreipta būtent sukelti nukentėjusiosios mirtį, tokį tikslą nebūtų galėjęs pasiekti. Šiuo atveju A. B. nurodyta aplinkybė, kad K. B. pjaunant jai į kaklą ji atsitraukė, negali būti vertinama kaip nuo kaltininko valios nepriklausanti aplinkybė, kartu ir aplinkybė, įrodanti, jog K. B., atlikdamas šį veiksmą, turėjo tyčią padaryti A. B. mirtiną sužalojimą, kadangi K. B., jei būtų turėjęs konkretų (apibrėžtą) tikslą nužudyti A. B., jis turėjo galimybę toliau A. B. žaloti iki būtų padaręs jai sužalojimus, kurie būtų sukėlę A. B. mirtį, ir jokių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs taip elgtis, byloje nėra nustatyta.

Kaip parodė teismo medicinos specialistė, dėl A. B. padarytos žaizdos ši net ir nesuteikus jai jokios medicininės pagalbos mirtinai nukraujuoti negalėjo, t. y. dėl žaizdos pobūdžio jos gyvybei pavojus negrėsė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. to nesuprato, todėl nėra pagrindo išvadai, kad K. B., įpjovęs A. B. į kaklą, manė, jog dėl šio sužalojimo ji mirs, juo labiau, kad, kaip parodė nukentėjusioji, ji iš karto po sužalojimo buvo aktyvi – ėjo paskui K. B. ir priekaištavo, kad šis norėjo ją papjauti.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje K. B. nusikalstamos veikos padarinių atžvilgiu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jo tyčia aiškiai buvo nukreipta į A. B. sužalojimą ir pjaudamas peiliu jai į kaklą galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams jis numatė bendrai, jų nedetalizuodamas ir šiuo atveju jį tenkino bet kokie padariniai – tiek A. B. sveikatos sutrikdymas, tiek ir jos mirtis.

Esant šioms aplinkybėms K. B. veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius – A. B. padaryto sužalojimo sunkumą ir, kadangi K. B. veiksmais prieš savo šeimos narį – sutuoktinę (BK 248 straipsnio 2 dalis) A. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jo veika atitinka ne kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte sudėtį, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

Skirdamas K. B. bausmę teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, nors pagal sukeltas pasekmes ir priskiriamą nesunkiems nusikaltimams – nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, tačiau jį padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia – pjaudamas peiliu nukentėjusiajai į pavojingą gyvybei kūno vietą – kaklą, kur negiliai po oda yra magistralinės kraujagyslės, kurias pažeidus būtų iškilęs realus pavojus A. B. gyvybei, o šių kraujagyslių nepažeidė tik dėl laimingo atsitiktinumo, ir toks K. B. elgesys rodo, kad jis yra itin pavojingas visuomenei.

K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas jau teistas už tyčinį labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pažymėtina ir tai, kad K. B. šiuo atveju pažeidė ir lygtinio paleidimo metu jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju K. B. skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmė.

Kadangi K. B. nagrinėjamą nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nužudymą, atsižvelgiant į jo tyčios kryptingumą darant nagrinėjamą nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktoji dalis su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme bendrinama visiško sudėjimo būdu, o į bausmę įskaitomas visas K. B. iki šio nuosprendžio priėmimo suėmime išbūtas laikas.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai – peilis, kuris yra nagrinėjamo nusikaltimo įrankis, nagų nuokarpos, lyginamieji pavyzdžiai, popieriaus gabalas sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), megztinis grąžintinas K. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2010-05-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi (1 metai 5 mėnesiai 27 dienos) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams 5 mėnesiams 27 dienoms.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2018-11-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, saugomus Panevėžio AVPK – peilį, nagų nuokarpas, lyginamuosius pavyzdžius, popieriaus gabalą sunaikinti, megztinį grąžinti K. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.