Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. (J. S.) ir I. S. (I. S.) pareiškimą, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. S. ir I. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. S., mirusio 2003-07-31, mirties jo palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jo sutuoktinė G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nurodė, kad pareiškėjų tėvai G. S. ir G. S. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį vieno iš sutuoktinių mirties atveju, visą jo turtą paveldi kitas sutuoktinis, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi jų sūnūs – pareiškėjai J. S. ir I. S.. Santuokos metu G. S. ir G. S. įgijo nekilnojamojo turto, kuris buvo įregistruotas G. S. vardu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas G. S. mirė 2003-07-31. Po jo mirties likusį turtą toliau prižiūrėjo ir juo rūpinosi velionio sutuoktinė G. S.: ji liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, taip pat prižiūrėjo šalia namo esantį daržą, tvarkė sklypą; G. S. lėšomis buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas; jos iniciatyva ir lėšomis buvo atliktas namo remontas – namas perdažytas, pakeistas stogas, pakeista tvora. Pareiškėjai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, kadangi laikė, jog tėvo palikimą priėmė jų motina – tokia ir buvo jų tėvo valia, išreikšta testamente. Po G. S. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Be pareiškėjų G. S. daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjų motina G. S. mirė 2018-07-23; po jos mirties pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų motina G. S. atliko aktyvius veiksmus, būtinus faktiniam palikimo priėmimui, kad į G. S. turto dalį niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė, pareiškėjai kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. po sutuoktinio G. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausiusį turtą.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b. l. 80-82) į pareiškimą nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai faktinės bylos aplinkybės, kad mirusiojo pareiškėjų tėvo G. S. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), jų motina G. S. priėmė faktiniu valdymu per įstatyme nustatytą terminą, atlikdama aktyvius veiksmus paveldėto turto atžvilgiu, visapusiškai nepatvirtina; taip pat pareiškime nėra nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjų motina, po sutuoktinio mirties, savo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo visa apimtimi ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš pareiškėjų J. S. ir I. S. pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų – Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 9), mirties liudijimų (b. l. 16, 18), 2018-07-23 mirė G. S., kuri buvo G. S., mirusio 2003-07-31, sutuoktinė. G. S. ir G. S. buvo pareiškėjų J. S. ir I. S. tėvai. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, sutuoktiniai G. S. ir G. S. 2002-12-04 buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą (b. l. 10), pagal kurį vieno iš sutuoktinių mirties atveju, visą jo turtą paveldi kitas sutuoktinis, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), testamente nurodytomis dalimis paveldi jų sūnūs – pareiškėjai J. S. ir I. S.. Iš Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. pranešimo (b. l. 17) bei pažymos (b. l. 19) matyti, kad po G. S., mirusio 2003-07-31, mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tuo tarpu po G. S. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjai J. S. ir I. S.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjai buvo kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo G. S. mirties, priimti, tačiau teismo 2018-12-20 nutartimi c.b. Nr., 2YT-38401-820/2018 jų pareiškimas buvo atmestas, tuo pačiu išaiškinant teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 76-77).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad G. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12, 13, 14-15). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (b. l. 9) patvirtina, jog G. S. nuo 1979-12-11 savo gyvenamąją vietą deklaravo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad G. S. po sutuoktinio G. S. mirties faktiškai naudojosi ir valdė likusį nekilnojamąjį turtą, nuolat nepertraukiamai gyveno aukščiau minėtame name, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už namui tiektas komunalines paslaugas, remontavo namą. Šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - atsiskaitymo knygelės už nekilnojamajam turtui teiktas paslaugas išrašai, kvitai bei sutartys dėl statybinių medžiagų įsigijimo, mirusiuosius sutuoktinius pažinojusių asmenų raštai ir kt. (b. l. 20-73). Nors VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šie pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai nevisiškai patvirtina jų nurodytas faktines aplinkybes, ir iš tikrųjų pateiktų atsiskaitymo knygelių išrašai rodo atsiskaitymą už namui suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėnesio, o statybinių medžiagų įsigijimo dokumentuose nėra nurodyta užsakove / pirkėja būtent G. S., tačiau teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais įrodymais, nes: byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po G. S. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar kad kiltų su kitais asmenimis ginčai dėl palikimą sudarančio turto; atsiskaitymo knygelių išrašai rodo, kad už ankstesnį laikotarpį jokių įsiskolinimų nebuvo, kas tai patvirtinta, jog ir iki 2016 m. buvo išlaikomas paveldimas turtas; pateikti rašytiniai įrodymai neprieštarauja pareiškėjų rašytiniams paaiškinimams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuoto asmens prieštaravimo, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio G. S. mirties G. S. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, kuris tuo pačiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir jai, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2018-07-23, po savo sutuoktinio G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2003-07-31, mirties priėmė sutuoktinio palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.