Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Blažiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_9923-2025 byloje ROIK: 25266147740.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. R. K. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 20 d. 7.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmojoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais veiksmais transporto priemonės vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 82.2., 86, 101, 104, 126 punktus.

Skunde R. K. (toliau – ir apeliantas) prašo Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; esant reikalingumui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą – panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai.

Apelianto atstovas teismo posėdyje nurodė, kad protokolas neatitinka nustatytų reikalavimų, įvykio aplinkybes galima nustatyti tik iš bylos medžiagos, tačiau ne iš protokolo. Protokole nurodyta, kad nukentėjo E. Č., bet šis nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų nukentėjęs, tai negalėjo būti įvardinamas nukentėjusiuoju. Nutarimas neteisėtas, nes nebuvo tinkamai pritaikytas įstatymas. ANK 417 straipsnio 1, 3 dalys yra specialios normos lyginant su ANK 420 straipsniu. Nenustatyta, kad R. K. veiksmai lėmė staigų stabdymą, kilimą įvykio, galimą nuostolių atsiradimą. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį tik privertus kitą dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį ir kt. Tačiau ANK 417 straipsnio 1, 3 dalys lygiai taip pat nereikalauja pasekmių, todėl specialiosios normos turi būti taikomos. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybės konstatavimui reikia tyčios, turi būti padarytas sąmoningai. Netaikoma už neatsargius, techninio pobūdžio pažeidimus, kai nėra realios grėsmės eismo saugumo. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tyčia buvo. Įrašas nepatvirtina, kad būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio nusižengimo sudėtį. Bylos nagrinėjimo metu paneigtos aplinkybės, susijusios su įvykio kilimu. Protokole ir nutarime nurodyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, atlikdamas manevrą, nerodė posūkio, tačiau nei liudytojas, nei nukentėjusysis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad posūkį rodė ar nerodė. Iš vaizdo įrašo medžiagos sunku vertinti, ar posūkis buvo rodomas, ar ne, nes aiškiai nesimato. Pats R. K. paaiškino, kad rodė posūkį. Tai paneigiančių duomenų nėra, todėl abejonė aiškintina jo naudai. Nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. K. neturėjo tikslo stabdyti. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas nurodė aplinkybes, kad R. K. atlikus manevrą ir įvažiavus į antrą juostą, priekyje buvo kita transporto priemonė, kuri stabdė, todėl ir R. K. buvo priverstas stabdyti, dėl to nuketėjo kitas automobilis. Veiksmai buvo ne tyčiniai, o atlikti bandant išvengti galimo kito eismo įvykio, dėl to į apelianto automobilį atsitrenkė nukentėjusysis. Nutarimas neteisėtas, nes net nebuvo apklaustas J. B., nors buvo prašoma jį apklausti. Prašymas dėl apklausos neišspręstas ir tai laikytina pažeidimu. Nutarimas neteisėtas ir dėl to, kad nesilaikyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatytos proceso tvarkos. Nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, neišaiškintos teisės, pareigos, nepadarytas pranešimas apie bylą, nevykdytas procesas, kaip numato ANK.

Skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantui neigiant kaltę dėl pavojingo vairavimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2025 m. vasario 20 d. apie 7.23 val. buvo gautas pranešimas, jog gatvėje susidūrė automobiliai Hyundai ir Nissan, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Nissan vairuotojas R. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, persirikiavo į antrą eismo juostą ir staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Taip pat nurodė, kad automobilio Hyundai apgadinimai buvo jau prieš įvykstant eismo įvykiui. Tokias aplinkybes R. K. nurodė ir 2025 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, R. K. nesutiko su ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu administracinių nusižengimu, paaiškino, kad posūkio signalą rodė ilgą laiką važiuodamas greta E. Č. vairuojamo automobilio, sukelti pavojingą situaciją neketino, stabdė tik dėl to, kad stabdė priekyje važiavusi transporto priemonė. Teismo posėdyje R. K. dėl eismo įvykio situacijos nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje. Apeliantas patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes, kad iki persirikiuojant iš primos eismo juostos į antrą, rodė posūkio signalą, o stabdė automobilį dėl to, kad priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis taip pat stabdė. Taip pat papildė, kad prieš persirikiuodamas padidino greitį, manė, kad automobilis Hyundai atsiliko ir atsiradus galimybei rikiavosi, pamatęs priekyje stabdantį automobilį, stabdė palengva, tolygiai.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų R. K. skirtingu proceso metu teiktų paaiškinimų, jis iš karto po automobilių susidūrimo, taip pat ir vėliau procese, kaltės nepripažino, atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio neprisiėmė, tačiau vertinant jo paaiškinimus visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K., nors ir neigdamas savo kaltę, dėl įvykio situacijos nebuvo nuoseklus. Rašytiniuose paaiškinimuose iš karto po eismo įvykio R. K. nurodė, kad persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą ir po to pajuto stiptų smūgį į automobilio galinį buferį. Apie kitą, priešais jį stabdžiusį automobilį, dėl kurio stabdymo ir jis pats buvo priverstas stabdyti, neužsiminė. Vėliau procese, kaip matyti iš Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarime aprašytų apelianto paaiškinimų, R. K. nurodė naujas aplinkybes, neneigė, kad stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau tai darė tik dėl to, kad stabdė priekyje važiavusi transporto priemonė. Taip pat nurodė, kad prieš atlikdamas persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą manevrą, rodė posūkio signalą. Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje R. K., be pirmiau nurodytų posūkio signalo rodymo, priekyje važiavusios transporto priemonės stabdymo aplinkybių, nurodė ir tai, kad iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą jis rikiavosi dėl to, kad matė, kaip prieš tai automobilis Hyundai rodė dešinio posūkio signalą dėl to manė, kad šis rikiuosi į pirmą eismo juostą. Toks paaiškinimų nenuoseklumas, skirtingu proceso metu nurodant vis naujas, prie tyrimo metu surinktų duomenų priderintas versijas, leidžia abejoti paaiškinimų patikimumu ir objektyvumu, ir sudaro pagrindą juos vertinti, kaip apelianto siekį išvengti atsakomybės. Tokį R. K. paaiškinimų vertinimą pagrindžia ir tai, kad jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Nukentėjusiojo E. Č., liudytojo J. B. teisme duoti parodymai, kurie atitinka jų rašytinius paaiškinimus bei kitus duomenis byloje, paneigia R. K. pateikiamą įvykio versiją. E. Č. ir J. B. patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad automobilio Nissan vairuotojo persirikiavimo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, kuria važiavo E. Č., manevras buvo staigus, taip pat staigus buvo ir stabdymas, nors tam jokios priežasties nebuvo, kad E. Č. sustabdyti transporto priemonę objektyviai neturėjo galimybės. Automobilio Hyundai vairuotojas E. Č. paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, iš dešinės pusės pirmos eismo juostos automobilis Hyundai rikiavosi prieš E. Č. vairuojamą automobilį, be jokios priežasties, staigiai stabdė persirikiuodamas ir persirikiavęs, taip sudarė avarinę situacijai, kadangi E. Č. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į automobilio Nissan galinę dalį. Įvykį matęs ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas J. B. patvirtino, kad matė eismo įvykį, kaip antrąja eismo juosta važiavusiam Hyundai automobiliui staiga persirikiavo automobilis Nissan ir tyčia staigiai stabdė, nors tokiam staigiam stabdymui ir avarinės situacijos sukėlimui kliūties nebuvo, sukėlė avarinę situaciją ir dėl to automobilis Hyundai atsitrenkė į galinę automobilio Nissan dalį. Tokias aplinkybes automobilių vairuotojai nurodė ir 2025 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio, o liudytojas J. B. – ir 2025 m. balandžio 15 d. apklausos metu, kai apklaustas dėl įvykio, be pirmiau nurodytų aplinkybių, nurodė ir tai, kad dėmesį į automobilius Nissan ir Hyundai atkreipė dar iki eismo įvykio, pastebėjo, kaip automobilis Nissan, važiuodamas antra eismo juosta, staiga persirikiavo į pirmą ir vėl staiga rikiavosi į antrą eismo juostą ir be jokios svarbios priežasties, stipriai stabdydamas automobilį Nissan, sukėlė automobilio Hyundai vairuotojui avarinę situaciją.

Teismo posėdyje paaiškinimus davę E. Č. ir J. B. nurodė, kad tarpusavyje nėra pažįstami, taip pat nėra asmeniškai pažįstami ir su R. K.. Paaiškinimus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, susijusių su vairuotojų veiksmais ir kilusiu eismo įvykiu, nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jai netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai atitinka ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip apeliantas, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą vietoje, nerodo posūkio signalo, atlikdamas persirikiavimo manevrą, nesilaiko saugaus atstumo iš šono ir iš galo, pradėjęs persirikiavimo manevrą tuo pačiu metu stabdo automobilį, blokuodamas kelią E. Č. vairuojamam automobiliui. Apelianto argumentai, kad E. Č. galėjo sulėtinti greitį, panaudoti garsinį signalą ir įspėti apie galimai nesaugų jo (apelianto) manevravimą, jo paties atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų nešalina, kadangi būtent jam kilo pareiga prieš atliekant persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą, įsitikinti, kad tai daryti bus saugus ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, tačiau aptariamu atveju šios pareigos R. K. nevykdė. R. K. padaryti KET pažeidimai (įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, staigus transporto priemonės stabdymas tam nesant objektyvios būtinybės) sukėlė pavojingą situaciją, sąlygojusią transporto priemonių susidūrimą, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, be kita ko įvertinus ir tai, kad manevras buvo pardėtas esat ištisinei kelio ženklinimo linijai, įvyko E. Č. objektyviai neturint galimybės jo išvengti (pakeisti judėjimo kryptį, sustabdyti savo vairuojamą automobilį). Šio įvykio metu buvo padaryti apgadinimai E. Č. vairuotam automobiliui, kurie akivaizdžiai matomi įvykio vietoje darytose nuotraukose, automobilių kontakto neneigė ir pats apeliantas, jo buvimą patvirtina ir aptartas vaizdo įrašas. Taigi nepagrįsti skundo argumentai, kad dėl šio įvykio E. Č. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi abejonių dėl to, jog šio įvykio metu jam buvo padaryta žala, nekyla.

Apelianto argumentai, kad jis neturėjo tyčios pažeisti KET, automobilį stabdė dėl to, kad pradėjo stabdyti priešais jį važiavęs automobilis, jo atsakomybės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo taip pat nešalina. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi tiek tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), tiek dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo) padaryti pažeidimai, esant ir kitiems jų sudėtį sudarantiems požymiams, užtraukia administracinę atsakomybę, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Vaizdo įraše iš tikrųjų yra matyti, kaip tuo metu, kai apelianto vairuojamas automobilis rikiuojasi iš primos eismo juostos į antrą (automobilio kairės pusės ratai yra jau kiek kairiau punktyrinės skiriamosios linijos), antroje eismo juostoje važiuojantis baltos spalvos automobilis yra įjungęs stabdymo žibintus. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad R. K. stabdyti savo vairuojamą automobilį pradeda dar tik pradėjęs persirikiavimą iš pirmos eismo juostos į antrą, pirmojoje eismo juostoje nesant jokios kliūties, dėl kurios objektyviai būtų buvęs pagrindas tokiam stabdymui. Nors R. K. teigė, kad prieš atlikdamas manevrą matė, kaip E. Č. vairuojamas automobilis rodė dešinio posūkio signalą (ketino rikiuotis į primą eismo juostą), šios aplinkybės jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina.

Darytina išvada, kad Institucija, kvalifikavusi R. K. padarytus KET pažeidimus, kaip atitinkančius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir pripažinusi jį kaltu dėl šio nusižengimo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė. R. K. kaltė dėl šio nusižengimo įrodyta iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir kurių visuma yra pakankama daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių buvimo R. K. veiksmuose. Institucija skundžiamu nutarimu R. K. veiksmus kvalifikavo ir pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, dėl šių nusižengimų padarymo jį pripažino kaltu ir paskyrė administracines nuobaudas, vis tik, teismo vertiniu, pirmiau nurodytų ANK straipsnių inkriminavimas yra perteklinis. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad R. K. veiksmai – posūkio nerodymas, nedavimas kelio antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, patenka į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kaip alternatyvūs, šio nusižengimo objektyviąją pusę sudarantys veiksmai, todėl papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, aptariamoje situacijoje nelaikytinas pagrįstu. Atsižvelgus į tai, administracinio nusižengimo teisena R. K. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis nutrauktina, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.

Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo nurodyti argumentai dėl ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių, kaip specialios normos ANK 420 straipsnio 1 dalies atžvilgiu vertinimo, nurodant, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma, toks argumentavimas nėra teisiškai pagrįstas. ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse ir 420 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už skirtingus administracinius nusižengimus, o tai, kad dalis objektyviųjų ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse numatytų nusižengimų sudėties požymių patenka ir į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nėra pagrindas ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių normas vertinti kaip specialias ir vadovautis bendros ir specialios normų konkurencijos išsprendimo taisykle. Nors ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, ANK 417 straipsnio 3 dalyje – už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, atsakomybei pagal šias normas nėra reikalinga nustatyti, kad šiais KET pažeidimais buvo sukelta pavojinga situacija. Tuo atveju, jeigu KET pažeidimas kartu sukelia ir pavojingą situaciją eismo saugumui, dėl kurios kiti eismo dalyviai yra priversti imtis atitinkamų veiksmų, kad, užtikrintų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, veika kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje (Nr. 2K-201-648/2019), nelaikytina precedentu, kadangi baudžiamojoje byloje ir šioje byloje tie teisinė, tiek faktinė situacijos yra iš esmės skirtingos.

KET 4, 5, 9 punktai numato bendro pobūdžio pareigas, kurių turi laikytis visi eismo dalyviai (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti).

Be šių KET punktų, kuriais įtvirtintų reikalavimų R. K. nesilaikė, apeliantui inkriminuoti ir jo padaryto konkretaus nusižengimo turinį atskleidžiantys KET 82.2., 86, 101, 104, 126 punktai (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka <...> prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu; įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių; prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>, kurių pažeidimas pirmiau aptartais duomenimis taip pat įrodytas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2025 m. balandžio 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-16200-2025 nurodyta informacija apie jo surašymo datą, laiką, jį surašiusį asmenį, informacija apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, liudytoją, nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, nurodyti KET punktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti bei administracinę atsakomybę už KET pažeidimus numatantis teisės aktas (ANK straipsniai ir dalys). Taip pat pateikta informacija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, išaiškinta teisė dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Taigi visi privalomi duomenys ir informacija 2025 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti.

Tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra išvardinti ir aprašyti visi tyrimo metu surinkti duomenys ir jais nustatytos aplinkybės, nėra administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumas, įtakojantis suformuluoto kaltinimo aiškumą bei apibrėžtumą visų prima dėl to, kad ANK 609 straipsnis nenumato reikalavimo į administracinio nusižengimo protokolą perkelti visus tyrimo mestu surinktus duomenis. Be to, administracinio nusižengimo protokole aprašyta nusižengimo esmė yra pakankamai aiški ir suprantama, yra nurodyta, kurioje vietoje, kurio laiku, kokiais veiksmais ir koks nusižengimas padarytas, o apelianto skunde nurodomi argumentai bei teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinys leidžia pagrįstai manyti, kad R. K. jokių neaiškumų dėl jam suformuluoto kaltinimo esmės taip pat nekilo, kaltinimas jam buvo aiškus ir suprantamas, apeliantas tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek skunde bei teismo posėdyje išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu ir jame padarytomis išvadomis.

Atmetami, kaip nepagrįsti ir argumentai dėl proceso pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą Institucijoje, kurie siejami su tuo, kad nebuvo išspręsti apelianto prašymai, neišaiškintos procesinės teisės, nepadarytas pranešimas apie bylą, posėdžio eiga nefiksuota informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės ir pareigos R. K. buvo išaiškintos raštu, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, taigi tvirtinimas, kad asmuo nebuvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis ir dėl to neturėjo galimybės jomis pasinaudoti, laikytinas deklaratyviu. Dėl reikšto prašymo papildomai apklausti liudytoją sprendimas buvo priimtas. Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo turinio, šis prašymas buvo įvertintas ir nutarta netenkinti, nurodyti prašymo atmetimo motyvai. Be to, nagrinėjant skundą teisme, liudytojas buvo apklaustas ir apeliantui sudaryta galimybė užduoti jam klausimus.

Dėl pareigos žodinio bylos nagrinėjimo atveju posėdžio eigą fiksuoti techninėmis priemonėmis atkreiptinas dėmesys, kad nors ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka yra taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, vis tik šios nuostatos taikomos mutatis mutandis, t. y. atlikus pakeitimus, reikalingus pritaikymui atitinkamoje situacijoje. Be to, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuojančio ANK 616 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kuriais atvejais žodinio bylos nagrinėjimo metu yra privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą – toks įrašas privalomas tik tada, kai žodinis bylos nagrinėjimas vyksta naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). R. K. administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, todėl konstatuoti ANK 616 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą nėra pagrindo.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Už šį nusižengimą R. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, kuri lygi sankcijos vidurkiui ir privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 4 mėnesiams, t. y. terminui, kuris trumpesnis už vidurkį. Nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad apeliantas kaltės nepripažino, atsakomybės dėl KET pažeidimų neprisiėmė, atsižvelgus į informaciją apie baustumus administracine tvarka (baustas už greičio viršijimą, pravažiavimą sankryžos esant draudžiamam šviesoforo signalui, automobilio palikimą stovėti pažeidžiant nustatytus reikalavimus), padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai ir nėra akivaizdžiai neproporcingos. Taigi ANK 32, 34 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimai taip pat nenustatyti. Teismui padarius išvadą, kad R. K. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis yra perteklinis ir nutarus administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti, Institucijos paskirtų nuobaudų už šiuos nusižengimus vertinimas ANK 32, 34 straipsnių taikymo kontekste nebėra aktualus, todėl dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 565¹ straipsnio 1 punktu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9923-25 byloje ROIK: 25266147740 pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 3 dalyse ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).

Panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirtos administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirta galutinė 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9923-25 byloje ROIK: 25266147740 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.