- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eII-754-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00600-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- E. Č.
- Advokatai
- Paulis Blažis
- Kategorijos
- 21.1.4Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 565-1 str.)
- 21.1.8Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Blažiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_9923-2025 byloje ROIK: 25266147740.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. R. K. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 20 d. 7.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmojoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais veiksmais transporto priemonės vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 82.2., 86, 101, 104, 126 punktus.
Skunde R. K. (toliau – ir apeliantas) prašo Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; esant reikalingumui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą – panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, padaryti grubūs procesinės ir materialinės teisės pažeidimai, protokolas surašytas nekvalifikuotai, neaiškiai, šališkai ir subjektyviai įvertinti jo (apelianto) kaltę įrodantys duomenys. Dėl to nutarimas turi būti panaikintas ir nuobauda paskirta remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Bylos nagrinėjimo metu jau buvo reikštos pretenzijos dėl protokolo neatitikimo įstatymo reikalavimams, tačiau net ir jį patikslinus, trūkumai nebuvo pašalinti. Protokolo turinys bei jame išdėstyto kaltinimo tekstas išliko neaiškus ir logiškai neapibrėžtas nurodytų KET pažeidimų kontekste, kadangi nėra nustatytas kilusio autoįvykio mechanizmas, jame dalyvavę asmenys, įvykio veiksmų chronologija, nukentėjusi transporto priemonė, techninės priemonės, kuriomis fiksuotas įvykis ir panašiai. Tik iš tyrimo medžiagos galima daryti išvadą, kad apie teisės pažeidimą policijai pranešė automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo, liudijo įvykį matęs J. B., kilo autoįvykis bei buvo nustatyti automobilių sugadinimai, nors jokių akivaizdžių fizinio kontakto požymių neužfiksuota. Protokole E. Č. įvardijamas kaip asmuo, kuris nukentėjo nusižengimo metu, nors jis nukentėjusiuoju negalėjo būti nurodomas, kadangi duomenys apie padarytą turtinę, neturtinę žalą nebuvo pateikti, pats E. Č. pripažinti jį nukentėjusiuoju neprašė.
Apeliantas pažymi, kad tyrimo metu ne kartą nurodė ir pripažino, kad vairavo automobilį protokole nurodytu laiku ir vietoje, atsimena įvykio situaciją, neneigia, kad važiuodamas pirmąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), ties salonu „(duomenys neskelbtini)“, matė priekyje antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį Hyundai. Siekdamas persirikiuoti į tą pačią antrą eismo juostą, pagal KET rekomendacijas įjungė kairį posūkio signalą, padidino greitį, aplenkė Hyundai automobilį saugiu atstumu, persirikiavo į kairę, tačiau, patekęs į „akląją zoną“, neturėjo galimybės įvertinti, jog automobilis Hyundai galimai padidino greitį. Yra įsitikinęs, kad lemiamą įtaką apsisprendimui daryti manevrą į kairę turėjo manymas, kad priekyje važiavęs automobilis suks į pirmą eismo juostą, nes prieš aplenkiant šį automobilį matė, kad šis rodė dešinį posūnio signalą. Nurodomas įvykio aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad prieš manevrą jis (apeliantas) rodo kairį posūkio signalą. Šį signalą neabejotinai turėjo matyti antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotojas, todėl galėjo sumažinti greitį, sudaryti saugų atstumą, garsiniu signalu įspėti apie galimai neatsargų manevravimą, tačiau pats nesiėmė atsargumo priemonių ir leido kilti eismo įvykiui. Vaizdo įrašas patvirtina ir būtinumą manevro metu stabdyti automobilį, nes persirikiavus į antrą eismo juostą, apie 20 m atstumu priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis taip pat stabdė, dėl to jis (apeliantas) buvo priverstas mažinti greitį, o tai ir galėjo būti pagrindine įvykio kilimo priežastimi.
Skunde R. K. nurodo ir tai, kad inkriminuotų pažeidimų susiejimas su KET 4, 5, 9 punktais nėra racionalus. Šios normos yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti administracinio nusižengimo protokole nurodant specialias normas, t. y. nurodyti konkretų specialios dalies normos pažeidimą. Institucijos nutarime aptariami ir KET 101, 104 punktų reikalavimai. Tam, kad pažeidimą būtų galima kvalifikuoti pagal KET 101 punktą, turi būti įrodyta, jog pažeidėjas atliko šiame punkte nurodytus veiksmus neįsitikinęs savo galimų veiksmų saugumu. Šiuo atveju nebuvo paneigta aplinkybė, kad jis (apeliantas), prieš aplenkdamas priekyje važiavusį automobilį Hyundai, matė, kad šio automobilio vairuotojas rodė dešinį posūkį. Pagal KET 104 punktą, būtent šis vairuotojas turėjo duoti kelią, todėl Institucija turėjo ir „nukentėjusiojo“ atliktų KET pažeidimų kontekste vertinti, ar ne jo veiksmai buvo priežastis kilti susidūrimui. Be to, KET 101 ir 104 punktuose yra nustatyti identiški reikalavimai persirikiuojant duoti kelią (nekliudyti) transporto priemonėms, o atsižvelgus į tai, kad kita transporto priemonė važiavo gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, turėtų būti taikomas tik KET 104 punktas, kadangi jo turinys labiausiai atitinka susidariusią faktinę situaciją. Pritaikytas KET 101 punktas yra perteklinis ir neatitinka bylos aplinkybių, pritaikytas be pagrindo, siekiant neteisėto atsakomybės sugriežtinimo, t. y. tam, kad pažeidimas būtų kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Apelianto nuomone, tyrimo metu nebuvo tinkamai tiriami posūkių ir įspėjamųjų signalų naudojimo reikalavimų pažeidimai, šių pažeidimų kitomis įrodinėjimo priemonėmis niekas nefiksavo ir jo (apelianto) nurodomų aplinkybių nepaneigė. Paaiškinimai apie kairio posūkio rodymą atitinka filmuotos medžiagos turinį. Apklaustas liudytojas J. B. apie transporto priemonių rodomus posūkio signalus iš viso nieko negalėjo pasakyti, nukentėjęs asmuo dėl šios aplinkybės net nebuvo apklaustas, todėl nėra aišku, kuo remdamasi Institucija padarė išvadas dėl KET 82.2. ir 86 punktų pažeidimo. Pagal inkriminuotus nusižengimus akivaizdu, kad inkriminuotos ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių normos yra specialios normos, lyginant su bendresne ir šias normas apimančia ANK 420 straipsnio 1 dalimi. Tuo labiau, kad tyrimo metu nenustatyta, kad būtent jo (apelianto) veiksmai lėmė staigų kitų transporto priemonių stabdymą, autoįvykio kilimą ir nuostolių atsiradimą. Be to, ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už KET pažeidimą, nesukėlusį pasekmių, t. y. tik privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. ANK 417 straipsnio 1, 3 dalys taip pat nereikalauja konkrečių pasekmių (žalos), todėl jos yra specialios ir taikytinos aptariamu atveju.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nebuvo išspręstas prašymas kviesti į posėdį arba papildomai apklausti liudytoją J. B.. Jo parodymai aktualūs tuo, kad viso tyrimo metu jis nebuvo apklaustas apie aplinkybes, kurios galėjo leisti patvirtinti ar paneigti keliamą versiją apie būtiną automobilio stabdymą po to, kai vykdant lenkimą, apie 20 m atstumu priekyje buvo pastebėtas baltos spalvos automobilis, kuris taip pat stabdė. Toks Institucijos aplaidumas iš esmės užkirto kelią patikrinti jo (apelianto) nurodomus veiksmus, kurie grindžiami atsargumu, nes pristabdydamas automobilį siekė išvengti galimai kilsiančio eismo įvykio. Institucija, atsisakydama atlikti bylai reikšmingus procesinius veiksmus, pažeidė ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pareigas, todėl suvaržė teises tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Šalies argumentai
R. K. skunde nurodo ir tai, kad nagrinėjant bylą Institucijoje, buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Byla liko faktiškai neišnagrinėta ir tuo buvo pažeistos visos įmanomos žodinio proceso vedimo ne teisme nuostatos. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas neišsprendė ANK išvardintų būtinų klausimų, nenustatinėjo, ar byloje pakanka įrodymų, kad būtų galima priimti nutarimą, dėl pateiktų prašymų surinkti papildomus įrodymus nei žodžiu, nei raštu tokių prašymų neišsprendė, tinkamai neįformino, nenurodyti prašymų nenagrinėjimo motyvai, dėl to buvo suvaržyta teisė skųsti bet kokius sprendimus, susipažinti su bylos medžiaga ir panašiai. Buvo pažeisti visi ANK 632 straipsnio reikalavimai, nes pareigūnas neatliko nei vieno šiame straipsnyje nurodyto veiksmo: pradedant nagrinėjimą nebuvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą, neišspręsti prašymai, nepadarytas pranešimas apie bylą ir kt. ANK 633 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tačiau šiuo atveju nesant posėdžio eigą patvirtinančių duomenų, nėra galimybės tiksliai pateikti visų įvykdytų procesinių pažeidimų turinio ir apimties.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – skyrimas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nėra privalomas, todėl kyla abejonių Institucijos sprendimo pagrįstumu šioje dalyje. Institucija, taikydama šią poveikio priemonę, tik formaliai vertino padaryto nusižengimo pobūdį, nekreipė dėmesio į tai, kad priešingi teisei veiksmai padaryti dėl neatsargumo, į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nepagrįstai per 5 metus padarytus 8 administracinius nusižengimus (dėl 7 nusižengimų baustumas pasibaigęs) pripažino, kaip neigiamai asmenį charakterizuojančius faktus, į rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad teisės vairuoti atėmimu asmeniui bus padaryta žala, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas kartu su bauda būtų aiškiai per griežtas ir neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. Dėl šių aplinkybių administracinio poveikio priemonė dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymo neturėjo būti taikoma.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime prašoma skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, kad padarytas nusižengimas yra įrodytas. Apeliantas nesilaikė eilės KET reikalavimų, vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad bus saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą, stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, privertęs kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis. Skunde nurodoma, kad buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, kurie nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinami. Nurodoma, kad Institucija žodinio bylos nagrinėjimo metu privalėjo daryti garso įrašą, tačiau tai yra netiesa. Apeliantas remiasi ANK nuostatomis, kurios taikomos bylų nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju aktualus ANK 616 straipsnis, kuris nurodo administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Pagal šią normą, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, daryti garso įrašą Institucija įpareigota tik kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas ir kt.). Jokie proceso pažeidimai nebuvo padaryti, tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, asmeniui inkriminuotas kaltinimas aiškus ir suprantamas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad apeliantas, rikiuodamasis į kitą eismo juostą, nerodo įspėjamojo posūkio signalo, nesilaiko jokios augaus atstumo iš šono, atlikęs persirikiavimo manevrą analogiškai nesilaiko ir saugaus atstumo iš galo ir iš karto stabdo savo transporto priemonę. Tokie veiksmai nesuderinami su jokiais saugaus eismo reikalavimais ir yra pavojų keliantys, atlikti nesant jokios priežasties. Apelianto nesaugus persirikiavimo manevras nepaliko jokios galimybės kitam vairuotojui išvengti eismo įvykio, sukėlė itin pavojingą situaciją, kuri turėjo pasekmių. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paskirtos įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias, kitas asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.
R. K. teismo posėdyje skundą palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad nepripažįsta padaręs nusižengimus. Po įvykio buvo galimybė supildyti deklaracijas, bet jis galvojo, kad yra teisus ir nepildė, manė, kad kitas vairuotojas į jo automobilio galą įvažiavo tyčia. Tada buvo iškviesta policija. Pirmą dieną pateikė paaiškinimą, kai įvyko įvykis. Vyko į darbą tą dieną apie 7.10 val., buvo dar tamsu. Iš pirmos juostos norėjo į antrą juostą persirikiuoti, antroje juostoje buvo Hyundai automobilis, kuris rodė, kad į pirmą juostą rikiuosis. Įsitikino, kad yra pakankamai vietos įvažiuoti į antrą eismo juostą, parodė posūkį, kurį ganėtinai iš anksto rodė, rikiavosi į antrą juostą, beveik persirikiavęs pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis pardėjo stabdyti, tada ir jis pradėjo stabdyti, palengva tolygiai stabdė, ir kaip matyti iš įrašo, gavo smūgį. Smūgis nebuvo stiprus. Automobilis nebuvo apgadintas. Sustojęs apžiūrėjo automobilį, šis nebuvo apgadintas, o kito automobilio, kuris įvažiavo, buvo apgadintas priekis kairėje ir dešinėje pusėse. Įvykio vietoje nei nuolaužų, nei stiklo nebuvo. Iš policijos nuotraukų taip pat nieko nematyti. Tada sustojo kitas asmuo, liudytojas, galvojo, kad čia apgavystė kokia. E. Č. pareiškė pareigūnei, kad automobilis buvo apgadintas kitame eismo įvykyje ir nebuvo sutaisytas. Tai kyla klausimas, ar automobilis įvažiavo jau apgadintas. Kontaktas buvo, bet jo (apelianto) automobilio neapgadino. Šioks toks silpnas kontaktas buvo. Kai rikiavosi į antrą juostą, nekreipė dėmesio į tą baltą automobilį, kuris priekyje, tamsu dar buvo. Jį matė, bet nestabdė tuo metu, tai nebuvo grėsmės. Kai pradėjo stabdyti, tada jau stabdė ir jis (apeliantas). Galima sakyti, jo (R. K.) ir antroje eismo juostoje buvęs automobilis važiavo lygiagrečiai, tada jis (apeliantas) padidino tada greitį, kad nekliudytų ir pamatė, kad tas antroje juostoje automobilis atsiliko, atsirado laisva vieta daryti manevrą ir tada pamatė, kad priekyje tas kitas šviesus automobilis stabdo. Darydamas manevrą į antrą eismo juostą matė iš kairės važiuojantį automobilį, bet gerokai prieš susidūrimą. Jis (apeliantas) pradėjo rodyti posūkį, tas kitas automobilis atsiliko, o jis (R. K.) tada rikiavosi. Galvojo, kad ir to automobilio vairuotojas jį matė. Posūkį pradėjo rodyti iš anksto, buvo įsitikinęs, kad tas antroje juostoje mato. Gal to kito automobilio vairuotojas greitį padidino. Kai atliko manevrą į kairę juostą, į veidrodėlį žiūrėjo, to antroje juostoje buvusio automobilio nematė. Viskas greitai įvyko, kaip dabar matyti, bet tuo metu atrodė, kad pakankamas laikas stabdymui atlikti buvo tam kitam automobiliui. Su tuo kitu vairuotoju prieš tai kelyje jokių incidentų nebuvo. Deklaracijos nesutiko pildyti, tada tas asmuo sakė kvies policiją. Jis (apeliantas) tam vairuotojui sakė, kad šis tyčia įvažiavo, kad susiremontuotų kitame įvykyje apgadintą automobilį. Gal būtų vėliau ir sutikęs deklaraciją pildyti, bet paskui jau pareigūnai atvažiavo. Su tuo kitu vairuotoju bendravo, jam (tam vairuotojui) sakė, kad jis tyčia įvažiavo, kad išmoką gautų. Galvojo, kad tas liudytojas kartu su tuo vairuotoju važiavo. Pagalvojo, kad nori jį (apeliantą) apgauti. Vairavimo stažas nuo 1985 m. Per šį laiką eismo įvykių nėra turėjęs anksčiau. Už KET yra baustas, pagrindiniai pažeidimai susiję su tuo, kad automobilį pastato ten, kur negalima, ant šaligatvio. Dėl greičio viršijimo buvo baustas. Įvykio dieną eismo sąlygos buvo įprastos, buvo dar tamsu, bet švito, nebuvo apsiniaukę. Transporto priemonių srautas gal ir didesnis buvo, nei įprastai. Persirikiuoti norėjo, nes norėjo nusukti į (duomenys neskelbtini), persirikiavimui buvo visos sąlygos, niekas netrukdė. Tikslo tyčia užkirsti kelią neturėjo. Komisariate teisių neišaiškino, nepagarsino bylos medžiagos. Garso įrašas nebuvo daromas, kiek žino. Žodinio nagrinėjimo metu buvo pateikę prašymų dėl liudytojo apklausos, šis prašymas niekaip nebuvo išspręstas. To įvykio metu automobilyje važiavo vienas. Ar kito automobilio vairuotojas taip pat važiavo vienas, nežino. Prašė apklausti J. B., nes šis asmuo buvo pateikęs paaiškinimą, kad jis (apeliantas) stipriai stabdė, kad pakilo automobilio galas. Pakilimas įvyko ne dėl stabdymo, o dėl to, kad atsitrenkė į galą kitas automobilis. Teisme apklaustas liudytojas pasakė, kad tyčia padarytas veiksmas buvo, kad jis (apeliantas) kaltę pripažino, tačiau tokius paaiškinimus nori paneigti.
Teismo posėdyje liudytojas J. B. paaiškino, kad apeliantą mato antrą kartą, primą kartą jį matė eismo įvykio metu. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, matė, kai Nissan važiavo antra juosta, tada staigiu manevru suko į pirmą, apvažiavo Hyundai automobilį, tada agresyviai kišo vairuojamą automobilį Nissan į antrą juostą stabdydamas ir sukeldamas eismo įvykį. Atrodė labai nenatūraliai, tai automatiškai sustojo, nes atrodė, kad negerai bus. Buvo rytas, gal 7.10 val. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo paskui automobilius Nissan ir Hyundai. Iš karto sustojo, nes matė, kad tikrai tikslingas veiksmas, kad buvo ne netyčinis, kad tam kitam asmeniu gali būti problemų. Keistai atrodė persirikiuoti tam, kad aplenktų ir persirikiuotų vėl į antrą juostą. Eismo intensyvumas nebuvo didelis, intensyvumas prieš 8 val. prasideda. Dvi eismo juostos. Nematė kliūčių, kurios galėjo priversti vairuotoją atlikti tokį manevrą. Turėtų būti vaizdo medžiaga. Įvykio vietoje pareigūnų sulaukė. Po įvykio su Nissan vairuotoju bendravo minimaliai, nes šis ir grasinimų išsakė, buvo visiškas neigimas pačios situacijos. Paskui jau pripažino, ką padarė, atrodė, kad žmonės išsiaiškins. Su kitu vairuotoju minimaliai bendravo. Negali tiksliai pasakyti, ar Nissan vairuotojas prieš manevrą rodė ar nerodė posūkį, nebent pradėjęs manevrą arba jį baigdamas. Tiksliai dabar nepamena, bet jei pamena iš vaizdo medžiagos, tai posūkis po manevro buvo. Hyundai antra juosta važiavo, krypties nekeitė, važiavo tiesiai. Eismas nebuvo intensyvus tuo metu, spūstis nesidarė. Nissan kai persirikiavo, staigiai stabdė, tačiau jokios priežasties tam nematė. Negali pasakyti, ar persirikiavus Nissan, priekyje buvo kitų transporto priemonių. Kaltininkas buvo pripažinęs, kad padarė pažeidimą. Iki kontakto tuos du automobilius matė nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio vietos prie picerijos. Hyundai pirma juosta važiavo ir persirikiavo į antrą, tada Nissan agresyviai pagreitėjo persirikiuodamas į pirmą, užkišo vairuojamą automobilį į antrą juostą ir stabdė užkišdamas. Įvyko įvykis ir jis (liudytojas) sustojo. Vaizdo įraše tas baltos spalvos automobilis matosi, tačiau kai po įvykio statė savo automobilį prieš kaltininko automobilį, tai priekyje nebuvo jokio automobilio. Vaizdo įrašą tyrėjas parodė. Neatsimena, kad vaizdo įraše priekyje yra baltas automobilis. Kas buvo kelyje prieš kontaktą, prieš tuos automobilius, nematė. Matė tik situaciją kelyje po įvykio. Žymės ant Nissan buferio buvo ir lyg Hyundai buferis įbrauktas. Nežiūrėjo detaliai. Šukių ant važiuojamosios dalies nebuvo, kiek atsimena.
Teismo posėdyje nukentėjusysis E. Č. paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, bet įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Važiavo antra juosta, kitas automobilis priešais rikiavosi be posūkio, stabdžio pedalą spaudė ir įvyko susidūrimas. Buvo rytas, apie 7.00 val., eismas intensyvus. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini), antra juosta. Tas kitas automobilis pirmoje juostoje. Pastebėjo tą automobilį tada, kai jis jau buvo priešais, nesuprato, kad jis stabdo, pažiūrėjau į galą, nes norėjo lėtinti ir tada vyko susidūrimas. Per veidrodėlį pažiūrėjo, ar nieko nėra iš galo, kad įvertinti, kokį manevrą atlikti, nieko iš paskos nebuvo. Važiuodamas nekreipė dėmesio, nesekė to momento, ar kas prima juosta važiavo. Priekyje kur šviesoforas, tai stabdė priešais šviesoforą automobiliai, gal 100 m atstumu. Eismo įvykio kaltininkas įsirikiavo pilnai į antrą juostą ir sustojo, liudytojas priešais abu automobilius sustojo. To automobilio vairuotojas išplūdo įvairiais žodžiais. Kai nesutarė, kas įvyko, kvietė policiją. Automobiliu važiavo vienas. Nematė, ar to kito vairuotojo automobilyje buvo kitų asmenų. Antra juosta važiavo, šviesofore reikėjo į kairę sukti, link (duomenys neskelbtini). Apie 150-200 m iki sankryžos buvo. Posūkio nerodė, nes dar nebuvo reikalingas. Kitos transporto priemonės vairuotojas posūkio signalo nerodė. Matė ir vaizdo medžiagoje, kad nerodė. Persirikiavus tam kitam vairuotojui, jeigu būtų pastebėjęs, jeigu būtų posūkis, tai galėtų stabdyti, bet nebuvo galimybės pastebėti, be posūkio, per ištisinę, nesitikėjo. Siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo įsitikinti ar gale nieko nėra, kokį manevrą gali atlikti. Iš akies atstumą iki sankryžos nurodo, apie 100-200 m. Pareigūnai viską išmatavo. Neturėjo galimybės išvengti įvykio. Susidūrimas ganėtinai nestiprus buvo. Automobilis buvo apgadintas. Kreiptasi į draudimo bendrovę buvo. Žala išmokėta apie 1 200 Eur. Po ankstesnio įvykio automobilis buvo suremontuotas, tik groteles ir buferį reikėjo sutvarkyti. Grotelės buvo įskilusios ir buferio kampas. Grotelių pusė labiau kairiau iš pirmo įvykio, ir buferis kairiau. Po šio kontakto apgadinimai dešinėje pusėje, tos pačios grotelės ir buferis, bet po jomis radiatorius, lempa, įtrūkimai, vidiniai pagadinimai, kurie nesimatė. Automobilis buvo nuvežtas į servisą, paliktas apžiūrai, ilgai laukė, tai atsiėmė automobilį ir sutiko pasiimti pinigus. Vien grotelės kainuoja 800 Eur. Iki eismo įvykio kilimo, tarp jo ir kito vairuotojo konfliktinės situacijos kelyje nebuvo. Pagal vaizdo medžiagą, mažiau nei 2 sekundės buvo sureaguoti į situaciją. Prieš patį kontaktą su apelianto automobiliu, kai pamatė tą automobilį, tai skyrė automobilius 1,5-2 metrai nuo jo (E. Č.) automobilio. Kai jau pamatė tą automobilį, nesuprato, ką jis darė, kol suvokė situaciją, neturėjo laiko sureaguoti tinkamai. Važiavo be posūkio, per ištisinę, sankryžoje. Kai pamatė tą automobilį, jis buvo pusiau įsirikiavęs. Jo (E. Č.) automobilio priekinė dešinė pusė kontaktavo su to kito automobilio galine kaire puse. Kontakto metu jis (nukentėjusysis) buvo savo eismo juostoje, kitas automobilis buvo iki pusės juostos įvažiavęs ir stabdė, tada įvyko įvykis. Įvertino, ar gali sustoti, ar nėra iš paskos kito automobilio. Nuo pamatymo iki kontakto tai parėjo maždaug iki 2 sekundžių. Nematė, kaip tas vairuotojas posūkio nerodė, nes jis ir nerodė, tai vaizdo medžiagoje matyti. Pats nematė, ar rodė posūkį to kito automobilio vairuotojas, tik iš vaizdo medžiagos tai matyti. Jeigu bus reikalinga, galės pateiki duomenis dėl sveikatos sutrikdymo ir automobilio apgadinimų. Anksčiau neteikė, nes nemanė, kad prireiks. Šiuo metu pretenzijų vairuotojui neturi, bet jeigu reikės, tai pateiks.
Apelianto atstovas teismo posėdyje nurodė, kad protokolas neatitinka nustatytų reikalavimų, įvykio aplinkybes galima nustatyti tik iš bylos medžiagos, tačiau ne iš protokolo. Protokole nurodyta, kad nukentėjo E. Č., bet šis nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų nukentėjęs, tai negalėjo būti įvardinamas nukentėjusiuoju. Nutarimas neteisėtas, nes nebuvo tinkamai pritaikytas įstatymas. ANK 417 straipsnio 1, 3 dalys yra specialios normos lyginant su ANK 420 straipsniu. Nenustatyta, kad R. K. veiksmai lėmė staigų stabdymą, kilimą įvykio, galimą nuostolių atsiradimą. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį tik privertus kitą dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį ir kt. Tačiau ANK 417 straipsnio 1, 3 dalys lygiai taip pat nereikalauja pasekmių, todėl specialiosios normos turi būti taikomos. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybės konstatavimui reikia tyčios, turi būti padarytas sąmoningai. Netaikoma už neatsargius, techninio pobūdžio pažeidimus, kai nėra realios grėsmės eismo saugumo. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tyčia buvo. Įrašas nepatvirtina, kad būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio nusižengimo sudėtį. Bylos nagrinėjimo metu paneigtos aplinkybės, susijusios su įvykio kilimu. Protokole ir nutarime nurodyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, atlikdamas manevrą, nerodė posūkio, tačiau nei liudytojas, nei nukentėjusysis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad posūkį rodė ar nerodė. Iš vaizdo įrašo medžiagos sunku vertinti, ar posūkis buvo rodomas, ar ne, nes aiškiai nesimato. Pats R. K. paaiškino, kad rodė posūkį. Tai paneigiančių duomenų nėra, todėl abejonė aiškintina jo naudai. Nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. K. neturėjo tikslo stabdyti. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas nurodė aplinkybes, kad R. K. atlikus manevrą ir įvažiavus į antrą juostą, priekyje buvo kita transporto priemonė, kuri stabdė, todėl ir R. K. buvo priverstas stabdyti, dėl to nuketėjo kitas automobilis. Veiksmai buvo ne tyčiniai, o atlikti bandant išvengti galimo kito eismo įvykio, dėl to į apelianto automobilį atsitrenkė nukentėjusysis. Nutarimas neteisėtas, nes net nebuvo apklaustas J. B., nors buvo prašoma jį apklausti. Prašymas dėl apklausos neišspręstas ir tai laikytina pažeidimu. Nutarimas neteisėtas ir dėl to, kad nesilaikyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatytos proceso tvarkos. Nebuvo daromas posėdžio garso įrašas, neišaiškintos teisės, pareigos, nepadarytas pranešimas apie bylą, nevykdytas procesas, kaip numato ANK.
Skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
R. K. apeliaciniame skunde, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepripažino. Apeliantas tvirtino, kad automobilių susidūrimas įvyko ne dėl jo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusios situacijos, kai jam, rodant posūkio signalą, persirikiavus į antrą eismo juostą, priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, dėl to ir jis (apeliantas) taip pat turėjo stabdyti savo automobilį. Skunde taip pat nurodė, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies inkriminavimas yra nepagrįstas, kadangi taikytinos ANK 417 straipsnio nuostatos, kurios yra specialios ANK 420 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.
Apeliantui neigiant kaltę dėl pavojingo vairavimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.
Skundžiamu nutarimu apeliantas buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Nissan Qashqai“, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Važiuodamas pirmojoje eismo juostoje ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitam eismo dalyviui, nedavė kelio greta antroje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei. Persirikiavęs į antrą eismo juostą stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Tokie veiksmai Institucijos nutarime įvertinti, kaip sukėlę pavojingą situaciją, privertę kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, dėl to įvyko eismo įvykis ir kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1, 3 dalis.
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, teismo posėdyje duotus apelianto, nukentėjusiojo, liudytojo paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad Institucija, pripažinusi R. K. kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusižengimo. R. K. skunde, taip pat ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, neneigė, kad susidūrimas su E. Č. vairuojamu automobiliu Hyundai įvyko tuo metu, kai jis (apeliantas) iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrą eismo juostą, kuria važiavo E. Č.. Tačiau tvirtino, kad prieš atlikdamas manevrą, jis rodė posūkio signalą, o stabdyti savo vairuojamą automobilį turėjo dėl to, kad priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis taip pat pradėjo stabdyti.
Iš 2025 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2025 m. vasario 20 d. apie 7.23 val. buvo gautas pranešimas, jog gatvėje susidūrė automobiliai Hyundai ir Nissan, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Nissan vairuotojas R. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, persirikiavo į antrą eismo juostą ir staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Taip pat nurodė, kad automobilio Hyundai apgadinimai buvo jau prieš įvykstant eismo įvykiui. Tokias aplinkybes R. K. nurodė ir 2025 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, R. K. nesutiko su ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu administracinių nusižengimu, paaiškino, kad posūkio signalą rodė ilgą laiką važiuodamas greta E. Č. vairuojamo automobilio, sukelti pavojingą situaciją neketino, stabdė tik dėl to, kad stabdė priekyje važiavusi transporto priemonė. Teismo posėdyje R. K. dėl eismo įvykio situacijos nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje. Apeliantas patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes, kad iki persirikiuojant iš primos eismo juostos į antrą, rodė posūkio signalą, o stabdė automobilį dėl to, kad priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis taip pat stabdė. Taip pat papildė, kad prieš persirikiuodamas padidino greitį, manė, kad automobilis Hyundai atsiliko ir atsiradus galimybei rikiavosi, pamatęs priekyje stabdantį automobilį, stabdė palengva, tolygiai.
Kaip matyti iš pirmiau aptartų R. K. skirtingu proceso metu teiktų paaiškinimų, jis iš karto po automobilių susidūrimo, taip pat ir vėliau procese, kaltės nepripažino, atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio neprisiėmė, tačiau vertinant jo paaiškinimus visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K., nors ir neigdamas savo kaltę, dėl įvykio situacijos nebuvo nuoseklus. Rašytiniuose paaiškinimuose iš karto po eismo įvykio R. K. nurodė, kad persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą ir po to pajuto stiptų smūgį į automobilio galinį buferį. Apie kitą, priešais jį stabdžiusį automobilį, dėl kurio stabdymo ir jis pats buvo priverstas stabdyti, neužsiminė. Vėliau procese, kaip matyti iš Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarime aprašytų apelianto paaiškinimų, R. K. nurodė naujas aplinkybes, neneigė, kad stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau tai darė tik dėl to, kad stabdė priekyje važiavusi transporto priemonė. Taip pat nurodė, kad prieš atlikdamas persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą manevrą, rodė posūkio signalą. Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje R. K., be pirmiau nurodytų posūkio signalo rodymo, priekyje važiavusios transporto priemonės stabdymo aplinkybių, nurodė ir tai, kad iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą jis rikiavosi dėl to, kad matė, kaip prieš tai automobilis Hyundai rodė dešinio posūkio signalą dėl to manė, kad šis rikiuosi į pirmą eismo juostą. Toks paaiškinimų nenuoseklumas, skirtingu proceso metu nurodant vis naujas, prie tyrimo metu surinktų duomenų priderintas versijas, leidžia abejoti paaiškinimų patikimumu ir objektyvumu, ir sudaro pagrindą juos vertinti, kaip apelianto siekį išvengti atsakomybės. Tokį R. K. paaiškinimų vertinimą pagrindžia ir tai, kad jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Nukentėjusiojo E. Č., liudytojo J. B. teisme duoti parodymai, kurie atitinka jų rašytinius paaiškinimus bei kitus duomenis byloje, paneigia R. K. pateikiamą įvykio versiją. E. Č. ir J. B. patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad automobilio Nissan vairuotojo persirikiavimo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, kuria važiavo E. Č., manevras buvo staigus, taip pat staigus buvo ir stabdymas, nors tam jokios priežasties nebuvo, kad E. Č. sustabdyti transporto priemonę objektyviai neturėjo galimybės. Automobilio Hyundai vairuotojas E. Č. paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, iš dešinės pusės pirmos eismo juostos automobilis Hyundai rikiavosi prieš E. Č. vairuojamą automobilį, be jokios priežasties, staigiai stabdė persirikiuodamas ir persirikiavęs, taip sudarė avarinę situacijai, kadangi E. Č. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į automobilio Nissan galinę dalį. Įvykį matęs ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas J. B. patvirtino, kad matė eismo įvykį, kaip antrąja eismo juosta važiavusiam Hyundai automobiliui staiga persirikiavo automobilis Nissan ir tyčia staigiai stabdė, nors tokiam staigiam stabdymui ir avarinės situacijos sukėlimui kliūties nebuvo, sukėlė avarinę situaciją ir dėl to automobilis Hyundai atsitrenkė į galinę automobilio Nissan dalį. Tokias aplinkybes automobilių vairuotojai nurodė ir 2025 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio, o liudytojas J. B. – ir 2025 m. balandžio 15 d. apklausos metu, kai apklaustas dėl įvykio, be pirmiau nurodytų aplinkybių, nurodė ir tai, kad dėmesį į automobilius Nissan ir Hyundai atkreipė dar iki eismo įvykio, pastebėjo, kaip automobilis Nissan, važiuodamas antra eismo juosta, staiga persirikiavo į pirmą ir vėl staiga rikiavosi į antrą eismo juostą ir be jokios svarbios priežasties, stipriai stabdydamas automobilį Nissan, sukėlė automobilio Hyundai vairuotojui avarinę situaciją.
Teismo posėdyje paaiškinimus davę E. Č. ir J. B. nurodė, kad tarpusavyje nėra pažįstami, taip pat nėra asmeniškai pažįstami ir su R. K.. Paaiškinimus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, susijusių su vairuotojų veiksmais ir kilusiu eismo įvykiu, nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jai netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai atitinka ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip apeliantas, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą vietoje, nerodo posūkio signalo, atlikdamas persirikiavimo manevrą, nesilaiko saugaus atstumo iš šono ir iš galo, pradėjęs persirikiavimo manevrą tuo pačiu metu stabdo automobilį, blokuodamas kelią E. Č. vairuojamam automobiliui. Apelianto argumentai, kad E. Č. galėjo sulėtinti greitį, panaudoti garsinį signalą ir įspėti apie galimai nesaugų jo (apelianto) manevravimą, jo paties atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų nešalina, kadangi būtent jam kilo pareiga prieš atliekant persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą, įsitikinti, kad tai daryti bus saugus ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, tačiau aptariamu atveju šios pareigos R. K. nevykdė. R. K. padaryti KET pažeidimai (įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, staigus transporto priemonės stabdymas tam nesant objektyvios būtinybės) sukėlė pavojingą situaciją, sąlygojusią transporto priemonių susidūrimą, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, be kita ko įvertinus ir tai, kad manevras buvo pardėtas esat ištisinei kelio ženklinimo linijai, įvyko E. Č. objektyviai neturint galimybės jo išvengti (pakeisti judėjimo kryptį, sustabdyti savo vairuojamą automobilį). Šio įvykio metu buvo padaryti apgadinimai E. Č. vairuotam automobiliui, kurie akivaizdžiai matomi įvykio vietoje darytose nuotraukose, automobilių kontakto neneigė ir pats apeliantas, jo buvimą patvirtina ir aptartas vaizdo įrašas. Taigi nepagrįsti skundo argumentai, kad dėl šio įvykio E. Č. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi abejonių dėl to, jog šio įvykio metu jam buvo padaryta žala, nekyla.
Apelianto argumentai, kad jis neturėjo tyčios pažeisti KET, automobilį stabdė dėl to, kad pradėjo stabdyti priešais jį važiavęs automobilis, jo atsakomybės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo taip pat nešalina. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi tiek tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), tiek dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo) padaryti pažeidimai, esant ir kitiems jų sudėtį sudarantiems požymiams, užtraukia administracinę atsakomybę, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Vaizdo įraše iš tikrųjų yra matyti, kaip tuo metu, kai apelianto vairuojamas automobilis rikiuojasi iš primos eismo juostos į antrą (automobilio kairės pusės ratai yra jau kiek kairiau punktyrinės skiriamosios linijos), antroje eismo juostoje važiuojantis baltos spalvos automobilis yra įjungęs stabdymo žibintus. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad R. K. stabdyti savo vairuojamą automobilį pradeda dar tik pradėjęs persirikiavimą iš pirmos eismo juostos į antrą, pirmojoje eismo juostoje nesant jokios kliūties, dėl kurios objektyviai būtų buvęs pagrindas tokiam stabdymui. Nors R. K. teigė, kad prieš atlikdamas manevrą matė, kaip E. Č. vairuojamas automobilis rodė dešinio posūkio signalą (ketino rikiuotis į primą eismo juostą), šios aplinkybės jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina.
Darytina išvada, kad Institucija, kvalifikavusi R. K. padarytus KET pažeidimus, kaip atitinkančius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir pripažinusi jį kaltu dėl šio nusižengimo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė. R. K. kaltė dėl šio nusižengimo įrodyta iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, kurie tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir kurių visuma yra pakankama daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių buvimo R. K. veiksmuose. Institucija skundžiamu nutarimu R. K. veiksmus kvalifikavo ir pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, dėl šių nusižengimų padarymo jį pripažino kaltu ir paskyrė administracines nuobaudas, vis tik, teismo vertiniu, pirmiau nurodytų ANK straipsnių inkriminavimas yra perteklinis. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad R. K. veiksmai – posūkio nerodymas, nedavimas kelio antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, patenka į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kaip alternatyvūs, šio nusižengimo objektyviąją pusę sudarantys veiksmai, todėl papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, aptariamoje situacijoje nelaikytinas pagrįstu. Atsižvelgus į tai, administracinio nusižengimo teisena R. K. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis nutrauktina, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.
Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo nurodyti argumentai dėl ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių, kaip specialios normos ANK 420 straipsnio 1 dalies atžvilgiu vertinimo, nurodant, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma, toks argumentavimas nėra teisiškai pagrįstas. ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse ir 420 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už skirtingus administracinius nusižengimus, o tai, kad dalis objektyviųjų ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse numatytų nusižengimų sudėties požymių patenka ir į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nėra pagrindas ANK 417 straipsnio 1, 3 dalių normas vertinti kaip specialias ir vadovautis bendros ir specialios normų konkurencijos išsprendimo taisykle. Nors ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, ANK 417 straipsnio 3 dalyje – už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, atsakomybei pagal šias normas nėra reikalinga nustatyti, kad šiais KET pažeidimais buvo sukelta pavojinga situacija. Tuo atveju, jeigu KET pažeidimas kartu sukelia ir pavojingą situaciją eismo saugumui, dėl kurios kiti eismo dalyviai yra priversti imtis atitinkamų veiksmų, kad, užtikrintų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, veika kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje (Nr. 2K-201-648/2019), nelaikytina precedentu, kadangi baudžiamojoje byloje ir šioje byloje tie teisinė, tiek faktinė situacijos yra iš esmės skirtingos.
Skunde keliamas klausimas dėl KET 4, 5, 9 punktų pažeidimo inkriminavimo, nurodant, kad jų inkriminavimas neracionalus, kad kaltininko veiksmai turi būti vertinami nurodant specialias normas, t. y. konkretų specialiosios dalies normos pažeidimą. Sutikti su tokiu vertinimu nėra pagrindo.
KET 4, 5, 9 punktai numato bendro pobūdžio pareigas, kurių turi laikytis visi eismo dalyviai (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis; eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti).
Be šių KET punktų, kuriais įtvirtintų reikalavimų R. K. nesilaikė, apeliantui inkriminuoti ir jo padaryto konkretaus nusižengimo turinį atskleidžiantys KET 82.2., 86, 101, 104, 126 punktai (vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka <...> prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu; įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių; prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>, kurių pažeidimas pirmiau aptartais duomenimis taip pat įrodytas.
Atmetami, kaip nepagrįsti, argumentai dėl administracinio nusižengimo protokolo neatitikimo ANK nustatytiems reikalavimams. Administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 609 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2025 m. balandžio 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-16200-2025 nurodyta informacija apie jo surašymo datą, laiką, jį surašiusį asmenį, informacija apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, liudytoją, nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, nurodyti KET punktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti bei administracinę atsakomybę už KET pažeidimus numatantis teisės aktas (ANK straipsniai ir dalys). Taip pat pateikta informacija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, išaiškinta teisė dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Taigi visi privalomi duomenys ir informacija 2025 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyti.
Tai, kad administracinio nusižengimo protokole nėra išvardinti ir aprašyti visi tyrimo metu surinkti duomenys ir jais nustatytos aplinkybės, nėra administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumas, įtakojantis suformuluoto kaltinimo aiškumą bei apibrėžtumą visų prima dėl to, kad ANK 609 straipsnis nenumato reikalavimo į administracinio nusižengimo protokolą perkelti visus tyrimo mestu surinktus duomenis. Be to, administracinio nusižengimo protokole aprašyta nusižengimo esmė yra pakankamai aiški ir suprantama, yra nurodyta, kurioje vietoje, kurio laiku, kokiais veiksmais ir koks nusižengimas padarytas, o apelianto skunde nurodomi argumentai bei teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinys leidžia pagrįstai manyti, kad R. K. jokių neaiškumų dėl jam suformuluoto kaltinimo esmės taip pat nekilo, kaltinimas jam buvo aiškus ir suprantamas, apeliantas tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek skunde bei teismo posėdyje išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu ir jame padarytomis išvadomis.
Atmetami, kaip nepagrįsti ir argumentai dėl proceso pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą Institucijoje, kurie siejami su tuo, kad nebuvo išspręsti apelianto prašymai, neišaiškintos procesinės teisės, nepadarytas pranešimas apie bylą, posėdžio eiga nefiksuota informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės ir pareigos R. K. buvo išaiškintos raštu, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, taigi tvirtinimas, kad asmuo nebuvo supažindintas su savo procesinėmis teisėmis ir dėl to neturėjo galimybės jomis pasinaudoti, laikytinas deklaratyviu. Dėl reikšto prašymo papildomai apklausti liudytoją sprendimas buvo priimtas. Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo turinio, šis prašymas buvo įvertintas ir nutarta netenkinti, nurodyti prašymo atmetimo motyvai. Be to, nagrinėjant skundą teisme, liudytojas buvo apklaustas ir apeliantui sudaryta galimybė užduoti jam klausimus.
Dėl pareigos žodinio bylos nagrinėjimo atveju posėdžio eigą fiksuoti techninėmis priemonėmis atkreiptinas dėmesys, kad nors ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka yra taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, vis tik šios nuostatos taikomos mutatis mutandis, t. y. atlikus pakeitimus, reikalingus pritaikymui atitinkamoje situacijoje. Be to, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuojančio ANK 616 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kuriais atvejais žodinio bylos nagrinėjimo metu yra privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą – toks įrašas privalomas tik tada, kai žodinis bylos nagrinėjimas vyksta naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip). R. K. administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, todėl konstatuoti ANK 616 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą nėra pagrindo.
Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Už šį nusižengimą R. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, kuri lygi sankcijos vidurkiui ir privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 4 mėnesiams, t. y. terminui, kuris trumpesnis už vidurkį. Nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad apeliantas kaltės nepripažino, atsakomybės dėl KET pažeidimų neprisiėmė, atsižvelgus į informaciją apie baustumus administracine tvarka (baustas už greičio viršijimą, pravažiavimą sankryžos esant draudžiamam šviesoforo signalui, automobilio palikimą stovėti pažeidžiant nustatytus reikalavimus), padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai ir nėra akivaizdžiai neproporcingos. Taigi ANK 32, 34 straipsnio nuostatų taikymo pažeidimai taip pat nenustatyti. Teismui padarius išvadą, kad R. K. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis yra perteklinis ir nutarus administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti, Institucijos paskirtų nuobaudų už šiuos nusižengimus vertinimas ANK 32, 34 straipsnių taikymo kontekste nebėra aktualus, todėl dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 565¹ straipsnio 1 punktu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9923-25 byloje ROIK: 25266147740 pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 3 dalyse ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktas).
Panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirtos administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirta galutinė 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9923-25 byloje ROIK: 25266147740 dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.