Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-27 · Byla Nr. ATP-1048-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
ATP-1048-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06528-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas Adm. byla Nr. ATP-1048-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06528-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.4.; 45.4.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nubaustas 130 Lt bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pagal ATPK 127 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 29 d. apie 9.50 val. Vilniuje, Upės g. 5, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešpriešiais važiuojantį automobilį „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 132 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą ir paskirti V. J. 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis A. R., kurio suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, parodė, kad 2012 m. lapkričio 29 d. į jo vairuojamo automobilio šoną atsitrenkęs automobilis „Toyota“ pasišalino iš įvykio vietos. A. R. jį pasivijo ir įspėjo V. J., kad jis dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino automobilį „Nissan“. V. J. į eismo įvykio vietą sugrįžti atsisakė ir pasišalino. Pats V. J. patvirtino, kad matė apgadinimus ant automobilio „Nissan“ kėbulo, tačiau siekdamas nuvežti keleivę Ž. Ž. į darbą, išvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Šie parodymai patvirtina, kad V. J. suprato dalyvavęs eismo įvykyje ir iš eismo įvykio pasišalino tyčia. Pabrėžtina, kad V. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilį „Nissan“ kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu, t. y. vairuotojo matomumo zonoje esančia vieta. V. J., nuvežęs Ž. Ž. į darbą, galėjo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį bendruoju pagalbos telefonu arba atvykti į Kelių policijos valdybą, tačiau tokių teisėtų veiksmų jis neatliko. Byloje neįrodyta, kad jis buvo sugrįžęs į Upės gatvę, siekdamas užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime V. J. nurodo, kad byla pagal ATPK 127 str. 2 d. nutrauktina, kadangi jis nepadarė šio pažeidimo: įvykio dieną važiuojant jam kelią užblokavo raudonos spalvos automobilis, kurio vairuotojas išlipo iš automobilio, taip pat ir V. J. bei Ž. Ž.; jam buvo parodyti automobilio „Nissan“ apgadinimai, tačiau apgadinimo aukščiai nesutapo ir V. J. neigė galėjęs padaryti tokius pažeidimus; susidarius automobilių spūsčiai, automobilio „Nissan“ vairuotojui buvo pasiūlyta važiuoti į kitą vietą išsiaiškinti, tačiau jis atsisakė; V. J. automobilio „Nissan“ vairuotojui pasakė, kad turi nuvežti Ž. Ž. į darbą, pasiūlė kviesti policiją ir vėliau susitikti vėl. Šias aplinkybes patvirtino Ž. Ž., to neneigė ir pats A. R.. Vėliau V. J. grįžo ieškoti automobilio „Nissan“ vairuotojo, tačiau nei jo, nei policijos nebuvo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kyla pagrįstų abejonių dėl A. R. nurodomo eismo įvykio susidarymo mechanizmo, nes jis logiškai nepaaiškinamas. Be to, byloje esantys įrodymai neleidžia padaryti tiesioginės išvados, kad automobilio „Nissan“ apgadinimai iš tikrųjų buvo padaryti. Neaišku ir tai, kada iš tikrųjų vyko pokalbis dėl eismo įvykio ir galimas eismo įvykis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo V. J. nurodo, kad aplinkybės, jog jo automobilis draustas, pokalbio su A. R. metu jis ragino kviesti policiją, vėliau grįžo į vietą, patvirtina, kad V. J. veikoje nebuvo tyčios. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 29 d., vairuodamas automobilį Upės gatve, Vilniuje buvo neatidus ir pažeidė KET 132 p. numatytą reikalavimą transporto priemonės vairuotojui palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. R. vairuojamas automobilis. Pagal ATPK 130 str. 1 d. byla V. J. atžvilgiu nutraukta.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. J. apgadino A. R. vairuojamą automobilį, tačiau dėl pasišalinimo iš įvykio vietos V. J. kaltė nėra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. R. ir paties V. J. parodymai patvirtina V. J. kaltę dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., tačiau apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame nutarime, byloje neįrodyta, kad V. J. iš įvykio vietos būtų pasitraukęs tyčia, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio dieną tarp V. J. ir A. R. įvyko konfliktas dėl eismo įvykio – V. J. nemanė, kad jis apgadino A. R. vairuojamą automobilį, tačiau siūlymui iškviesti policiją neprieštaravo. Iš įvykio vietos jis išvažiavo dėl to, kad nepastebėjo ir nejautė kliudęs kitą automobilį. Pokalbis tarp V. J. ir A. R. vyko jau po autoįvykio ir kitoje vietoje, apie įvykį pranešti policijai pažadėjo A. R., todėl V. J. nekilo pareigos pakartotinai apie tai pranešti. V. J. suprato, kad jo automobilio valstybiniai numeriai yra žinomi A. R., kad jis juos užfiksavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. J. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės, juolab, kad jo automobilis buvo draustas, o ir automobilių apgadinimai buvo nežymūs.

Apylinkės teismas bylos duomenimis pagrindė savo išvadą, kad V. J. galėjo nepajusti transporto priemonių kontakto, nesuvokti, kad jis padarė eismo įvykį, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Tai, kad V. J. vėliau pasitraukė iš tos vietos, kurioje buvo sustabdytas nukentėjusiojo A. R., vertinant Kelių eismo taisyklių aspektu, esminės reikšmės šioje byloje neturi, tuo labiau, kad nuvežęs kartu vykusią Ž. Ž. į darbą netoliese, grįžo į tą vietą, kur kalbėjosi su A. R., tačiau nei jo, nei policijos čia nebuvo. Ši V. J. nurodyta aplinkybė nepaneigta. Iš A. R. parodymų matyti, kad su atvykusiais policijos darbuotojais jis nuvažiavo į kitą vietą aiškintis įvykio aplinkybių, todėl V. J. galėjo jų nepastebėti.

Apygardos teismo manymu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo tyčios nebuvimą V. J. veiksmuose dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo ir šioje dalyje bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties. Apeliacinio skundo motyvai šios išvados nepaneigia ir nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą bei V. J. paskirti nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo

Nors atsiliepimu V. J. neprašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, tačiau išreiškia savo nuomonę, kad byla pagal ATPK 127 str. 2 d. nutrauktina, kadangi jis nepadarė šio pažeidimo. Apygardos teismas su tuo nesutinka ir palaiko apylinkės teismo nutarimo argumentaciją bei padarytą išvadą, kad surinktų įrodymų visuma (A. R., A. V., R. L. parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos dokumentai, taip pat A. R. darytos nuotraukos) patvirtina, jog V. J. vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, t. y. jis atbulinio vaizdo kairės pusės veidrodėliu kontaktavo su automobilio „Nissan“ galiniu kairės pusės sparnu ir paliko jame įbrėžimą.

V. J. atsiliepime nurodo, kad automobilių apgadinimo aukščiai nesutampa, tačiau apylinkės teismas teisingai nustatė, kad tai nepaneigia V. J. kaltės – apgadinimų neatitikimas nedidelis – apie 1 cm, be to, jis galėjo susidaryti dėl nelygaus kelio reljefo Upės gatvėje, taip pat dėl skirtingų padangų slėgių. Dėl A. R. nurodomo eismo įvykio susidarymo mechanizmo apygardos teismui jokių abejonių nekyla, kadangi jį patvirtina ne tik A. R. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga: pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų A. V., R. L. parodymai. Byloje nustatyta, kad A. R. automobilių spūstį lenkė neišvažiuodamas į priešingą juostą, kadangi juosta toje gatvėje yra pakankamai plati, o tik priartėdamas prie linijos, iš kitos pusės automobilis „Toyota“ išvažiavo į priešingą juostą, apvažiavo spūstį ir važiuodamas kliudė A. R. vairuojamą automobilį. Atsiliepime V. J. išvadą dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo grindžia išskirtinai subjektyvia savo nuomone, tuo tarpu apylinkės teismas vertino surinktų duomenų visumą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodytais argumentais. Tuo pačiu atmetami kaip nepagrįsti ir tie argumentai, kad negalima daryti tiesioginės išvados, jog automobilio „Nissan“ apgadinimai iš tikrųjų buvo padaryti.

Dėl eismo įvykio laiko pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, įvykio laikas valandomis ir minutėmis buvo nurodytas apytiksliai, bylos nagrinėjimo metu tiek pažeidėjas, tiek nukentėjusysis pripažino, kad aiškinosi dėl įvykio 2012 m. lapkričio 29 d. ryte. A. R. ir A. V. nurodė, kad eismo įvykis įvyko apie 9.50 val. Byloje užfiksuota, kad į policiją A. R. skambino 10.01 val. ir tai įvyko iš karto po aiškinimosi dėl eismo įvykio, kai V. J. išvažiavo. Duomenų, kad A. R. būtų skambinęs policijai praėjus valandai ar kitam laiko tarpui po įvykusio eismo įvykio, byloje nėra, todėl V. J. bei Ž. Ž. parodymai, kad eismo įvykio laikas yra 9 val., vertintini kritiškai. Tai, kad byloje esančių nuotraukų, darytų A. R. telefonu, darymo laikas yra 8.50 val., neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad teismas nustatė neteisingą įvykio laiką. Kaip paaiškino A. R. apylinkės teismui, kadangi nuotraukos buvo daromos telefonu, laikas galėjo būti užsifiksuotas klaidingai, nes telefone laikas nustatytas klaidingai. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šiais parodymais bei nustatė, kad eismo įvykis įvyko apie 9.50 val.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. J. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė