- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- I2-3932-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01993-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. (G.) H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004283954 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. H.“ Nr. (15/4-1)31-00110/44U-3275 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 15 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 1–3).
Skunde paaiškina, kad pareiškėja Migracijos departamento Klaipėdos skyriui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą 2020 m. vasario 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, sūnaus K. M. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi), šeimyninius ryšius patvirtinančius dokumentus, (duomenys neskelbtini) provincijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2019 m. lapkričio 27 d. išrašą apie šeimos sudėtį, (duomenys neskelbtini)provincijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2019 m. lapkričio 26 d. išduotą sutuoktinio B. M., mirusio 1997 m. lapkričio 27 d., mirties išrašo kopiją, sūnaus K. M. įsipareigojimą materialiai išlaikyti, banko sąskaitos išrašą, Western Union tarptautinių perlaidų 2018 m. lapkričio 28 d. pinigų siuntimo 60 Eur kvitą, elektroniniu paštu gautus Western Union pranešimus apie pinigų pervedimus; sūnaus K. M. paaiškinimą apie tai, kad pareiškėja serga chroninėmis ligomis, lankosi pas gydytojus Lietuvoje, 7 pareiškėjos vaikų (I., S. E., S., Y., I., W., W.) 2020 m. vasario 9 d. notarinį patvirtinimą, kad jie materialiai negali išlaikyti pareiškėjos, todėl neprieštarauja, kad jų motiną globotų ir remtų sūnus K. M.; sūnaus K. M. prašymą išduoti jo motinai (pareiškėjai) leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodoma, dėl ko pareiškėja negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), parama.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikino jai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004283954. Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, netinkamai išaiškinus materialines teisės normas. Kaip antai, pareiškėja dėl Sprendimo argumento, kad ji po sutuoktinio mirties gyveno kartu su vaikais tame pačiame mieste ir naudojosi (turėjo galimybę naudotis) kitų šeimos narių parama, pažymi, kad nors pareiškėja ilgą laiką gyveno viename name kartu su sūnumis S. E., Y. ir I. ir jų šeimomis, tačiau neturėjo savo atskiro gyvenamojo ploto (kambario) ir kartu su sūnumi W., kuris šiuo metu dar yra studentas, lankydavosi ir nakvodavo paeiliui pas vaikus jų geranorišku kvietimu. Pareiškėja paaiškina, kad sūnus S. E. turi 4 nepilnamečius vaikus, Y. – 3 nepilnamečius vaikus, I. – 2 nepilnamečius vaikus, sūnūs neturi nuolatinio pastovaus darbo, jų sutuoktinės niekur nedirba, yra namų šeimininkės. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad pilnamečiai pareiškėjos vaikai neturi galimybių pareiškėjai teikti nuolatinę materialinę paramą bei rūpintis jos gydymu. Pareiškėjos teigimu, neargumentuotas atsakovo teiginys, kad notarinis pareiškimas apie tai, jog vaikai neturi galimybės išlaikyti pareiškėjos, parašytas tik 2020 m. vasario 10 d., t. y. prieš pareiškėjai pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja šiuo aspektu pažymi, kad įstatymai imperatyviai nereglamentuoja, kokius konkrečius dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama asmuo, siekiantis gauti leidimą gyventi šalyje, turi pateikti ir prieš kiek laiko iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo toks dokumentas turėtų būti sudarytas. Tai yra asmens teisė pačiam spręsti, o kompetentinga institucija, nagrinėdama pateiktus dokumentus, sprendžia, ar pateikti dokumentai ir duomenys yra tinkami ir informatyvūs.
Pareiškėja pažymi, kad jai sūnaus K. M. siųstos 60 Eur, 70 Eur, 80 Eur piniginės perlaidos faktiškai atitinka (duomenys neskelbtini) asmenų gaunamas senatvės pensijas.
Pareiškėja dėl atsakovo teiginių, kad pagal medicinos įstaigų 2016 m., 2018 m., 2020 m. Lietuvoje išduotus dokumentus, pareiškėjai nėra nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, todėl ji yra savarankiška ir gali pati savimi pasirūpinti kasdieninėje aplinkoje, pažymi, kad 2020 m. gegužės 12 - 13 d. pareiškėja buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Už suteiktas gydymo paslaugas pareiškėjos sūnus K. M. sumokėjo 316 Eur iš savo asmeninių piniginių lėšų. Taip pat dėl rimtų sveikatos problemų pareiškėja ne kartą kreipėsi ir 2016 bei 2018 metais. Pareiškėjos manymu, tai leidžia daryti išvadą, kad jai dėl esamų sveikatos problemų ir ateityje, jeigu turės galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje, nuolatos teks lankytis gydymosi įstaigose bei naudotis sūnaus K. M. pagalba.
Pareiškėja paaiškina, kad jos sūnus K. M. nuo 2018 m. balandžio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini). Šis sūnus 2020 m. vasario 14 d. notarine tvarka patvirtino įsipareigojimą materialiai išlaikyti pareiškėją jos buvimo Lietuvos Respublikoje metu, taip pat apmokėti visas galimas išlaidas už pareiškėjai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjos manymu, šie faktai suponuoja išvadą, kad pareiškėjos gyvenimo sąlygomis ir būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis gali pasirūpinti tik sūnus K. M., oficialiai įsipareigojęs visapusiškai rūpintis pareiškėja jos buvimo Lietuvos Respublikoje metu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–42).
Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pridėtus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja nepagrindė, jog negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Pareiškėja atsakovui nepateikė dokumentų ar paaiškinimų, kad po jos sutuoktinio mirties, jos 7 pilnamečiai vaikai, su kuriais pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), jai neteikė išlaikymo ar ji negalėjo naudotis jos šeimos narių parama. Notarinį pareiškimą, kad pareiškėją išlaikytų K. M., jos 7 pilnamečiai vaikai parašė tik 2020 m. vasario 10 d., t. y. prieš 5 dienas iki pareiškėjai pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pagal pareiškėjos pateiktus medicinos įstaigų dokumentus, pareiškėjai nėra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, būtinybė pareiškėją nuolat slaugyti ir prižiūrėti, todėl pareiškėja yra savarankiška ir gali savimi pasirūpinti kasdieninėje aplinkoje. Atsakovas įvertino pareiškėjos sūnaus K. M. dokumentus apie siųstas pinigines perlaidas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., tačiau taip pat įvertino, kad pareiškėja, gyvendama (duomenys neskelbtini), naudojasi ir kitų šeimos narių parama. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja iš tikro negali pasinaudoti savo kitų pilnamečių vaikų parama, atsakovui nebuvo pateikti. Įvertinęs pareiškėjos sūnaus K. M. materialinę paramą (po 60 ar 80 Eur siųsti per mėnesį) pareiškėjai duomenų visumoje, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjai reikalingas išlaikymas.
Šalies argumentai
Atsakovas pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjos 7 užsienyje gyvenantys pilnamečiai vaikai negali teikti jai išlaikymo laiko deklaratyviais. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjos sūnus S. E. turi 4 nepilnamečius vaikus, Y. – 3 nepilnamečius vaikus, I. – 2 nepilnamečius vaikus, pareiškėjos sūnūs neturi nuolatinio pastovaus darbo, todėl neturi galimybių teikti nuolatinę materialinę paramą bei rūpintis pareiškėjos gydymu, tačiau pareiškėja atsakovui ir teismui nepateikė jokių dokumentų apie jos vaikų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Atsakovas pažymi, kad minėtiems pareiškėjos skundo teiginiams prieštarauja pačios pareiškėjos skundo teiginys, kad „pareiškėjos vaikai teikė tik nenuolatinę geranorišką pagalbą pagal savo turimas ribotas galimybes“.
Atsakovas dėl pareiškėjos skundo argumento, kad K. M. jai siųstos 60 Eur, 70 Eur ir 80 Eur piniginės perlaidos faktiškai atitinka (duomenys neskelbtini) asmenų gaunamas senatvės pensijas, pažymi, kad atsakovui pateiktuose minėtų piniginių perlaidų išrašuose nėra nurodyta, kad šios piniginės perlaidos yra skirtos pareiškėjos išlaikymui. Be to, pareiškėja atsakovui nepateikė jokių (duomenys neskelbtini) išduotų dokumentų/išrašų apie jos turimą turtą, gaunamas pajamas ar kitų įrodymų, kad pareiškėjai yra būtinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja dėl gydymosi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, K. M. sumokėjimo už gydymo paslaugas ar būtinybės ateityje lankytis gydymo įstaigose ir naudotis K. M. pagalba nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004283954 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. H.“ Nr. (15/4-1)31-00110/44U-3275 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 15 d. Migracijos departamentui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą tuo pagrindu, kad ji yra (duomenys neskelbtini) piliečio K. M., turinčio ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitė, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei papildomus dokumentus (b. l. 44–106).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2020 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00110/44U-3275 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004283954 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. H.“, kuriame konstatavo, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos – ji nėra asmuo, kuris išlaikomas ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (b. l. 133–136).
Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kurio 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės aukštutinės linijos giminaitis. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, šeimos nariais yra laikomi: 1) sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, 2) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), 3) sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, 4) pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kada atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui. Kaip antai, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (2 punktas).
Pareiškėjos teigimu, atsakovo pozicija, kad pareiškėja naudojasi šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama, yra nepagrįsta. Pareiškėjos manymu, jos su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad jos vaikai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), pareiškėjos išlaikyti negali.
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja ir K. M. yra pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, nėra.
Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos su prašymu pateikti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjai reikalingas jos sūnaus K. M., turinčio leidimą nuolat gyventi, išlaikymas, t. y. kad pareiškėja neatitinka vienos iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos – ji negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėjai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ji turi atitikti dvi sąlygas: ji turi būti išlaikoma ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Taigi, pareiškėja, kuri siekia nurodytu pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, turi įrodyti, kad ji atitinka šias sąlygas.
Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo prašymą, pateikė šiuos įrodymus: 1) sūnaus K. M. leidimą nuolat gyventi; 2) (duomenys neskelbtini) ir K. M. 2018 m. balandžio 27 d. pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią K. M. minėtoje bendrovėje įdarbintas vairuotoju; 3) (duomenys neskelbtini) provincijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2019 m. lapkričio 27 d. išrašą apie šeimos sudėtį, iš kurio matyti, kad pareiškėja 1973 m. liepos 17 d. susituokė su B. M., kuris mirė 1997 m. lapkričio 27 d., šiame išraše taip pat nurodyta, kad pareiškėja turi 8 pilnamečius vaikus (dukras I., S., W. bri sūnus S. E., Y., I., K. ir W.); 4) (duomenys neskelbtini) provincijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2019 m. lapkričio 26 d. išduotą B. M. mirties išrašo kopiją; 5) notaro patvirtintą pareiškėjos sūnaus K. M. 2020 m. vasario 4 d. pareiškimą, kuriuo jis įsipareigojo ją materialiai išlaikyti bei apmokėti visas galimas išlaidas už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 6) pareiškėjos sūnaus K. M. banko sąskaitos išrašą; 7) Western Union tarptautinių perlaidų 2018 m. lapkričio 28 d. pinigų siuntimo 60 Eur kvitą, elektroniniu paštu gautus Western Union pranešimus apie tai, jog atlikti pinigų pervedimai (2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 30 d. po 60 Eur, 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. liepos 2 d. po 70 Eur, 2019 m. rugpjūčio 31 d. 60 Eur, 2019 m. rugsėjo 27 d. 80 Eur, 2020 m. spalio 28 d. 70 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. 70 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. 80 Eur, 2020 m. sausio 24 d. 80 Eur); 8) K. M. 2020 m. vasario 14 d. prašymą išduoti jo motinai G. H. leidimą laikinai gyventi, nes ji negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), parama; prašyme taip pat nurodoma, kad pareiškėjos dukros ištekėjusios ir nedirba (jas išlaiko sutuoktiniai), jos sūnūs gyvena viename nedideliame name su sutuoktinėmis, sūnų pajamos nedidelės ir nepastovios, o jauniausias sūnus studijuoja ir nedirba; 9) pareiškėjos vaikų (I., S. E., S., Y., I., W., W.) 2020 m. vasario 9 d. notarinę pažymą, kad jie negali išlaikyti motinos, todėl sutinka, kad jų motiną remtų ir globotų K. M.; 10) medicininius dokumentus (b. l. 50–106).
Pareiškėjos skunde, tiek jos sūnaus K. M. 2020 m. vasario 14 d. paaiškinime nurodoma, kad pareiškėjos sūnų pajamos nedidelės ir nepastovios. Tačiau pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo vaikų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Taip pat pareiškėjos kartu su prašymu pateiktas 2020 m. vasario 9 d. notarinis pareiškėjos 7 vaikų pareiškimas ir pareiškėjos paaiškinimas, kad šie vaikai negali išlaikyti mamos, yra nepagrįstas jokiais šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku pareiškėjos paprašė pateikti dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad pastaroji negalinti pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (b. l. 116). Tačiau pareiškėja jokių atsakovo papildomai prašytų nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėja taip pat nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių savo turtinę padėtį bei apie gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų.
Teismo vertinimu pareiškėjos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjos sūnus K. M. pastarajai nuo 2018 lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio siuntė pinigų, aukščiau nustatytų aplinkybių ir įvertintų įrodymų kontekste negali būti pakankamu įrodymu, kad pastaroji yra išlaikoma ir kad negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), parama. Pareiškėjos pateikti sveikatos priežiūros įstaigų medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjai būtų nustatyti specialieji poreikiai, dėl kurių pastarajai būtų reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga. Pažymėtina, kad specialiuosius poreikius nustato ne sveikatos priežiūros įstaigos, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priimdama sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242, 9 punktas). Pareiškėja atitinkamo sprendimo dėl specialiųjų poreikių nustatymo į bylą nepateikė. Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad už jai suteiktas gydymo paslaugas sūnus K. M. sumokėjo 316 Eur, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.
Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus pareiškėjos pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėja nei atsakovui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių, kad po sutuoktinio mirties, jos 7 pilnamečiai jai neteikė išlaikymo ar kad ji negalėjo naudotis jos šeimos narių parama, nepateikė. Priešingai, pati pareiškėja skunde nurodė, jog ji lankydavosi ir nakvodavo paeiliui pas vaikus jų geranorišku kvietimu.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės lemia pareiškėjos pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamo individualaus administracinio akto pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prie skundo tokių įrodymų, kurie būtų pagrindas teismui kitaip vertinti pareiškėjos prašymą bei jo priedus, negu juos įvertino atsakovas ginčijamame sprendime, nepateikė.
Teismas, atsižvelgęs šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjos Migracijos departamentui kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjai reikalingas išlaikymas.
Ginčijamu sprendimu, be kita ko, buvo panaikinta pareiškėjai išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004283954. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai daugkartinė nacionalinė viza buvo išduota kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl atsakovui netenkinus pareiškėjos prašymo išduoti minėtą leidimą, atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę vizą (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas teisinis pagrindas bei motyvai, dėl kurių atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004283954. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei skunde nurodytais argumentais, nei kitokiais motyvais.
Pareiškėja tuo pačiu prašo įpareigoti Migracijos departamentą jos prašymą išnagrinėti iš naujo. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti antrojo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos G. (G.) H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.