Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje J. B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 4 klasių, išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. L. 2014 m. balandžio 16 d., apie 11.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pastumdama mažametę nukentėjusiąją I. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai užkliuvus už metalinių grotelių, padarė jai kairės kojos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai I. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamoji J. B. L. kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-04-16 ji plovė savo namo koridoriaus grindis. Tuo metu ėjo nukentėjusioji su šunimi, koridoriaus grindys buvo šlapios, ji nešėsi šuniuką, ten yra, kur užkliūti, yra slenkstis. Ji neneigia, kad, plaudama grindis, galėjo netyčia pastumti nukentėjusiąją, tačiau tyčia jos nestūmė.

Nukentėjusioji I. G. parodė, kad jai yra 12 metų. Balandžio 16 d. kaimynė L. plovė koridorių pirmame aukšte. Ji nuėjo į lauką ir išpylė vandenį, o po to išvedė šuniuką į lauką. Prie laiptinės yra pakila, grotelės ir iš akmenų laiptai. Kaimynė plovė laiptinę, kuri atsistojusi stūmė ją už peties. Prieš stumiant ir po to sakė visokius lietuviškus keiksmažodžius. Ji stovėjo šone kaimynės, norėjo pro šoną jos praeiti. Pastūmė kaimynė ją, nebespėjo paeiti ir griuvo į priekį, o koją įkišo į groteles. Kai nugriuvo, skaudėjo kairės kojos didįjį pirštą. Parvedė šuniuką ir pasakė pamotei, o ji iškvietė greitąją, kuri nuvežė ją į ligoninę (b. l. 36-37).

Liudytoja L. K. parodė, kad dešimt metų gyveno su M. G., tačiau susituokusi su juo nebuvo. Prieš porą metų su M. G. išsiskyrė. Kol gyveno su M. G., jie susilaukė dukters I. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu M. G. yra susituokęs su J. G., su kuria ji kartais susiskambina ir pabendrauja. Dukra I. G. pas tėvą nuvažiuoja savaitgaliais ir per atostogas. 2014 m. balandžio 16 d., kiek buvo valandų neprisimena, jai paskambino J. G. ir pasakė, kad kaimynė J. B. L. pastūmė jos dukrą I. G., kuri užkliuvo už grotelių ir susilaužė kairės kojos didįjį pirštą. Kadangi tuo metu dukra I. G. buvo pas tėvą M. G., tai J. G. jos dukrą I. G. nuvežė į ligoninę, kur jai sugipsavo kairės kojos didįjį pirštą. Kodėl J. G., rašydama pareiškimą policijos komisariate bei pasirašydama kitus dokumentus, prisistatė kaip I. G. mama, to pasakyti negali, nes nežino. Apie patį įvykį, kai dukra I. G. susilaužė pirštą, papasakoti nieko negali, kadangi įvykio nematė, tačiau dukra jai pasakojo, kad ji nešė vandenį išpilti lauk. Tuo metu kaimynė J. B. L. plovė laiptinę, tačiau ji jai nieko nesakė, o kai antrą kartą ji vedė į lauką šuniuką, tada J. B. L. jos dukrai papriekaištavo, kad ji neplauna laiptinės, tai ko čia vaikšto, pavadino ją kažkokiu negražiu žodžiu ir pastūmė jos dukrą, o ji užkliuvo už grotelių prie įėjimo į namą ir susižalojo kairiosios kojos didįjį pirštą (b. l. 38-39).

Liudytoja J. G. parodė, kad ji 2014-04-16, apie 11.30 val. paprašė I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnėno K. B. išvesti šuniuką į lauką. Netrukus K. B. parbėgo į kambarį ir pasakė, kad prie I. G. kabinėjasi kaimynė L., ir matė, kaip ji pastūmė I.. Kai I. grįžo į kambarį, ji pasakė, kad jai labai skauda kojos pirštą. Iškvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė į ligoninę. Mergaitei buvo nustatytas kairės kojos didžiojo piršto lūžis. Prieš dvejus metus ji susituokė su M. G.. M. G. iki tol, kol jie susituokė, gyveno su kita moterimi, t. y. L. K.. L. K. su M. G. susituokę nebuvo, tačiau jie turi dukrą I. G. gim. 2001-08-26. Su I. G. mama yra pažįstamos ir bendrauja, todėl jos dukra I. G. dažnai būna pas juos. Dėl to įvykio ji parašė pareiškimą policijos nuovadoje. Visuose protokoluose, t. y. protokole – pareiškime, apklausos protokole, buvo surašyta, kad I. G. yra jos dukra, tačiau ji pasirašydama kaip jos mama, net nepagalvojo, kad daro kažką ne taip, nes buvo susijaudinusi dėl I. G. piršto lūžio, kad ji yra jos mama nesakė. Kad veža I. G. į ligoninę bei kreipiasi į policiją dėl piršto lūžio, ji pasakė I. G. mamai L. K.. Ji viską žinojo, kas nutiko jos dukrai I. G. (b. l. 43, 47-48).

2014-04-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 5-8).

Specialisto išvadoje Nr. G 541/14 (04) užfiksuota, kad I. G. padarytas kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis. Rastas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. I. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (b. l. 10)

2014-05-22 specialisto J. S. parodymais, kad tikėtina, kad pirštikaulio lūžis galėjo atsirasti kairės pėdos pirmo piršto atsitrenkiant į metalines groteles prie namo laiptinės. (b.l. 11)

Iš kaltinamosios J. B. L. ir nukentėjusiosios I. G. įstatyminės atstovės L. K. prašymo matyti, kad J. B. L. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos susitaikė su L. K., pastaroji jai atleido; J. B. L. ir L. K. prašo atleisti J. B. L. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais.

Išdėstytų įrodymų visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamoji padarė veiksmus, nurodytus kaltinime, tačiau ji neigia, kad tokius veiksmus ji atliko tyčia. Tuo pačiu ji pripažįsta, kad pastumti mergaitę ji galėjo netyčia, nes tuo metu plovė koridorių, todėl nuo pastūmimo galėjo kur nors užkliūti (yra slenkstis, bordiūras) ir susižaloti.

Be to, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja sudėtingas priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių vystimasis (nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne suduodant smūgį nukentėjusiajai į koją, o pastumiant nukentėjusiąją, šiai nuo pastūmimo griūnant į priekį ir koja atsitrenkiant į kietą paviršių – metalinį groteles). Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamoji, pastumdama nukentėjusiąją, numatė, kad dėl to ji grius ir koja atsitrenks į kietą buką paviršių ir susižalos ranką, taip patirs nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia). Esant tokioms nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, kad kaltinimas dėl tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, nepasitvirtino. Valstybinis kaltintojas kaltinimą palaiko taip pat tik ta apimtimi, kad kaltinamoji veikė dėl neatsargumo.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad J. B. L. veiksmas - pastūmimas nebuvo siekis sukelti fizinį skausmą ar sužaloti nukentėjusiąją, ir ji nenumatė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusioji griūdama susižalos kojos pirštą, nors toks veiksmas buvo atliktas pakankamai siaurame koridoriuje, plaunant grindis, kurios buvo drėgnos, todėl kaltinamoji, būdama solidaus amžiaus, iš patirties turėjo pareigą ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji I. G. dėl tokio jos veiksmo gali griūti ir susižaloti. Tokiu būdu darytina išvada, jog J. B. L. veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir jos veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

Tokia veika, vadovaujantis BPK 407 straipsnio nuostatomis, priskiriama kategorijai veikų, kuriose procesas pradedamas ir vyksta tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pasisakęs, kad teismas privalo įvykdyti BPK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (Kasacinė nutartis Nr. 2K–580/2012). Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė pareiškė, jog susitaikė su kaltinamąja. Kaltinamoji teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios atstovės, tai patvirtina ir rašytinis kaltinamosios J. B. L. ir nepilnametės nukentėjusiosios I. G. įstatyminės atstovės L. K. prašymas, todėl byla nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 5 p., 416 str. 1 d.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,77 Lt civilinį ieškinį (b.l. 14-16, 19). Byloje gautas Swedbank AB nurodymas įnešti grynuosius pinigus, iš kurio matyti, kad minėta ieškinio suma ieškovui yra atlyginta, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinė plokštelė su mažametės apklausos įrašu (prie bylos viršelio) paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, J. B. L. ir nepilnametės nukentėjusiosios I. G. įstatyminei atstovei L. K. susitaikius.

Kardomąją priemonę iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Procesą pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.