- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1390-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09494-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Trasdela“, UAB „Transdela“
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Trasdela“ bei atsakovo T. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transdela“ ieškinį atsakovui T. S. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. S. 56 550 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir 1 500 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, kad 2010-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovas T. S. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant trims metams. Minėtu nuosprendžiu teismas iš ieškovo UAB „Transdela“ nukentėjusiosios I. L. naudai priteisė 56 550 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas paaiškino, kad T. S. buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Eismo įvykio metu atsakovas pagal 2006-05-26 darbo sutartį dirbo vairuotoju V. Z. individualioje įmonėje. V. Z. individuali įmonė 2010-01-01 buvo reorganizuota į UAB „Transdela“, kuri yra individualios įmonės pareigų ir teisių perėmėja. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dalį priteistos sumos išmokėjo nukentėjusiajai I. L., o dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo sudarė su nukentėjusiąja susitarimą, kad neturtinė žala jai bus išmokėta iki 2011-12-31 dienos. 2011-04-21 mokestiniu pavedimu ieškovas išmokėjo I. L. 10 000 Lt, 2011-04-26 mokestiniu pavedimu sumokėjo 6 550 Lt, 2011-05-30 mokestiniu pavedimu sumokėjo 5 000 Lt, 2011-06-28 mokestiniu pavedimu sumokėjo 5 000 Lt, 2011-07-29 sumokėjo 5 000 Lt, o iki metų pabaigos ketina sumokėti likusius 25 000 Lt. Kadangi atsakovas T. S. savo nusikalstamais veiksmais ieškovui UAB „Transdela“ padarė 56 550 Lt žalą, ieškovas mano, kad minėta suma turi būti priteista iš atsakovo ieškovo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. S. ieškovo UAB „Transdela“ naudai 27 700 Lt patirtai žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu ieškovą ir atsakovą saistė darbo teisiniai santykiai 2006-05-32 sudarytos darbo sutarties Nr. 32 pagrindu. Tai, kad ieškovas buvo atsakovo darbdavys, pažymėta ir 2010-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendyje. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2010-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta I. L. patirta neturtinė žala dėl eismo įvykio atsirado atsakovo darbo metu (CPK 182 str. 1 d. 3, 5 p.). Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu ieškovas buvo transporto priemonės Volvo FH12, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas, kas pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartyje (CPK 182 str. 1 d. 3, 5 p.). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio: ieškovas teigė, kad jis, sumokėjęs visą neturtinės žalos sumą I. L., turi teisę į visos žalos atlyginimą ir prašė ją atlyginti pilnutinai, atsakovas, motyvuodamas savo finansine padėtimi, prašė iš jo priteistinos žalos dydį sumažinti.
Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 str.). Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą jis padarė nusikalstama veika – teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą (DK 255 str. 1 d. 2 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėta veika, jo kaltė, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir žalos fakto, ieškovo ir atsakovo buvimas darbo teisiniuose santykiuose, darbo pareigų vykdymas žalos padarymo metu yra iš esmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atsakovo pripažįstamos, pagrįstos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.). Teismas sprendime pasisakė dėl ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydžio, kas yra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis sumokėjo 56 550 Lt trečiojo asmens I. L. neturtinei žalai atlyginti. Pagal teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007). Teismas motyvavo, jog nors šiuo atveju ieškovas nurodė sumokėjęs 56 550 Lt žalą nukentėjusiam asmeniui pagal 2011-04-11 abipusį susitarimą, į bylą pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartis liudija, kad didesniu pavojaus šaltiniu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui I. L. padarytos neturtinės žalos dydis – 60 000 Lt, kurio dalį – 56 550 Lt, priteista mokėti ieškovui, buvo nustatytas teismo, dalyvaujant abiems ginčo šalims – tiek ieškovui, tiek atsakovui. Todėl šis dydis kaip I. L. padaryta neturtinė žala, išreikšta pinigais, nereikalauja papildomo įrodinėjimo, jis pripažintinas ieškovo įrodytu ir nekvestionuotinu (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tačiau aplinkybė, kad trečiajam asmeniui didesnio pavojaus šaltiniu padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas teismo nuosprendžiu, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti, kad šią neturtinę žalą ieškovas nukentėjusiajam asmeniui yra faktiškai atlyginęs ir tuo pats patyręs nuostolių. Nors ieškovas byloje teigė pagal 2011-04-11 abipusį susitarimą sumokėjęs visą 56 550 Lt sumą, šios aplinkybės Civilinio proceso kodekso 177 str. įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis jis nepagrindė. Kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovas trečiajam asmeniui pagal 2011-04-11 abipusį susitarimą yra sumokėjęs ne 56 550 Lt, o 31 550 Lt. Civilinio proceso kodekso 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Ieškovo pareiga įrodyti trečiajam asmeniui visos susitarime nurodytos neturtinės žalos atlyginimo faktą buvo išaiškinta parengiamojo teismo posėdžio metu, skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šios pareigos ieškovas neįvykdė, todėl byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas nukentėjusiajai I. L. yra sumokėjęs 31 550 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Darbo kodekso 257 str. 5 p. suteikia teismui diskrecijos teisę mažinti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų matyti, jog atsakovas nuo 2011-05-17 yra bedarbis, jo pajamos per mėnesį yra 350 Lt, jis yra išsituokęs, neturi jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iki darbo pas ieškovą pabaigos 2011-05-06 jo mėnesinis darbo užmokestis buvo lygus minimaliam. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, liudijančias sunkią atsakovo turtinę padėtį šiuo momentu, teismas sprendė, jog yra įstatyme įtvirtintas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas, kokiu mastu mažintina iš atsakovo ieškovui priteistina žala, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas dėl nurodomos sveikatos būklės nėra apribotas, kas liudija objektyvią galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovo parengiamųjų ir teismo posėdžio metu pagrįstas aplinkybes, kad pats atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties pablogėjimo po eismo įvykio, kas liudija vengimą prisiimti atsakomybę ir atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Ieškovo atstovų paaiškinimais, kuriuos pripažino atsakovas teismo posėdžio metu, nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžiui, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ieškovas siūlė likti atsakovui dirbti pas ieškovą, tačiau pats atsakovas nesutiko tęsti darbo teisinių santykių su ieškovu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai taip pat liudija nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol pats atsakovas gyvena faktiškai, perleidimą dukteriai O. S. dovanojimo sutarties, sudarytos po eismo įvykio 2008-02-06, pagrindu. Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad yra teisinga ir protinga iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos regreso tvarka žalos sumą mažinti, tačiau nežymiai, tai yra iki 27 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl sunkios jo turtinės padėties šiuo momentu yra pagrindu prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas UAB „Transdela“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį pilnai - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visą nusikaltimu padarytą žalą - 56 550 Lt išmokėtų nukentėjusiajai I. L. ir 1 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad ieškinio padavimo metu ieškovas dar nebuvo išmokėjęs visos priteistos sumos ir teismui buvo pateikti įrodymai tik apie išmokėtas sumas ir susitarimas su nukentėjusiąją. Bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė. Per tą laiką UAB „Transdela“ nukentėjusiajai I. L. išmokėjo visą žalos dydį 56 550 Lt ir teismui pateikė visus mokestinius banko pavedimus apie sumokėtą žalą ir už advokato paslaugas. Visi trūkstami įrodymai teismui buvo pateikti 2012 m. kovo 8 d., priduodant į teismo langelį. Teismo raštinėje tai yra įregistruota Nr. 7142. Dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių šie dokumentai buvo nukreipti į teismo archyve esančią baudžiamąją bylą, bet ne į nagrinėjamą civilinę bylą. Faktas, kad ieškovas pateikė visus ieškinio sumą pagrindžiančius dokumentus, turi būti užfiksuotas 2012-04-06 teismo posėdžio įraše, nes teisėja apie tai paklausė teismo posėdžio metu ir ieškovo atstovai byloje patvirtino, kad dokumentai yra priduoti į teismo raštinę. Apie tai, kad byloje trūksta įrodymų, ieškovas sužinojo tik iš 2012-04-25 teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė visų įrodymų apie išmokėtą žalos dydį ir priteisė ieškovo naudai tik 27 700 Lt patirtai žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo įmonės 255 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nes teismui laiku pateikė visus įrodymus apie patirtą žalą ir apmokėtas advokato paslaugas. Mano, kad ieškovo kaltės nėra tame, jog teismo raštinė dokumentus nukreipė į kitą bylą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas turi pripažinti savo klaidą ir ją ištaisyti, arba bent patvirtinti Vilniaus apygardos teismui ieškovo išdėstytas aplinkybes.
Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti: sumažinti iš atsakovo T. S. ieškovo UAB „Transdela“ naudai priteisiamos žalos dydį nuo 27 700 Lt iki 10 000 Lt. Nurodo, kad UAB „Transdela“ atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu jo darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą (CK 6.264, 6.270 str.), pasinaudojo įstatymo jam suteikta atgręžtinio reikalavimo teise į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala. Šioje civilinėje byloje teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu visišką materialinę atsakomybę, nes žala buvo padaryta nusikaltimu (DK 255 str. 1 d. 2 p.). Darbo kodekso 257 str. 4 d. nurodyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus tik dėl 31 550 Lt sumokėjimo nukentėjusiajam asmeniui, teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi regreso teisę tik į 31 550 Lt dydžio žalos atlyginimą. Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekso 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę ginčyti atgręžtinio reikalavimo tvarka prašomos priteisti iš jo žalos dydį, be to, jis turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo mažinamas (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str.; DK 257 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje suteikia teismui teisę mažinti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir sumažino ieškovo naudai priteisiamos žalos dydį iki 27 700 Lt. Šiuo atveju teismas Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalį taikė netinkamai, nes jis neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios turi įtakos priteisiamos žalos dydžio nustatymui. Spręsdamas klausimą dėl priteisiamos žalos dydžio sumažinimo teismas atsižvelgė tik į atsakovo turtinę padėtį, nors pagal Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalį būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą. Visų pirma, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nors žala, kurią jis atlygino nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje, buvo padaryta dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios padarymo atsakovas buvo nuteistas buvo padaryta dėl neatsargumo. Nors Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir numatyta, kad žala, kuri buvo padaryta nusikaltimu, turi būti atlyginta visiškai, tačiau sprendžiant klausimą dėl regreso tvarka priteisiamos žalos dydžio turėtų būti atsižvelgta ir į tai, ar nusikaltimas buvo padarytas tyčia ar ne dėl neatsargumo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajai I. L. padarytos neturtinės žalos dydis – 60 000 Lt, kurio dalis – 56 550 Lt, buvo priteista mokėti ieškovui, buvo nustatytas teismo, dalyvaujant abiems ginčo šalims - tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl šis dydis kaip I. L. padaryta neturtinė žala, išreikšta pinigais, nereikalauja papildomo įrodinėjimo, jis pripažintinas ieškovo įrodytu ir nekvestionuotinu (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškinys buvo pareikštas ne atsakovui, o ieškovui, kuris baudžiamojoje byloje ir teikė atsikirtimus dėl priteisimos žalos dydžio. Be to, sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pats prisidėjo prie savo turtinės būklės pablogėjimo po eismo įvykio, nes atsisakė ieškovo siūlymo toliau dirbti pas ieškovą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąlygos, kuriomis atsakovui buvo pasiūlyta likti dirbti, buvo visiškai nepriimtinos, nes buvo siūloma dirbti tik už minimalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sutikus tęsti darbinius santykius, atsakovui būtų reikėję atlyginti visą iš ieškovo baudžiamojoje byloje priteistą žalą, likusio darbo užmokesčio jau nebūtų užtekę pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos dydžio nevisiškai atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 185 str., Darbo kodekso 257 str. 5 d. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes priteisiamos žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Transdela“ atsiliepimu į atsakovo T. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pilnai, neatsižvelgiant į jo materialinę padėtį ar kokias nors kitas aplinkybes.
Atsakovas T. S. atsiliepimu į ieškovo UAB „Transdela“ apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti pagal atsakovo T. S. apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodo, kad ieškovas teikdamas reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenurodo, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Įvertinus ieškovo UAB „Transdela“ apeliaciniame skunde nurodytus argumentus darytina išvada, kad pats ieškovas netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalių teisė teikti įrodymus bei susipažinti su bylos medžiaga taip pat įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas yra juridinis asmuo, kurio interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo teisininkas, todėl darytina išvada, kad ieškovui privalėjo būti žinoma visa civilinės bylos medžiaga. Civilinio proceso kodekso 263 straipsnyje numatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Kadangi ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai į civilinę bylą nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais ir neprivalėjo vadovautis. Prie apeliacinio skundo ieškovo pridedami dokumentai turi būti vertinami kaip naujų įrodymų pateikimas. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors ieškovas prie apeliacinio skundo ir prideda naujus įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde net nėra suformuluotas prašymas dėl šių dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos. Šiuos dokumentus ieškovas galėjo ir privalėjo pateikti nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti ieškovo teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes naujai pateikiami dokumentai neturėtų būti priimti ir vertinami nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka. Ieškovas apeliaciniu skundu reikalauja pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo ieškinį pilnai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į civilinę bylą pateiktus įrodymus, ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies ir dėl to, kad teismas iš dalies sumažino iš atsakovo T. S. regreso teise priteisiamos žalos dydį. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kodėl teismo sprendimo dalis, susijusi su regreso teise priteisiamos žalos dydžio sumažinimu, turėtų būti pakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo skundas dalinai tenkintinas, atsakovo skundas atmestinas.
Dėl papildomai pateiktų įrodymų
Ieškovas prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu išmokėjo nukentėjusiajai I. L. 56550 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad šiuos įrodymus teikė ir pirmosios instancijos teismui, juos pateikdamas 2012 m. kovo mėn. 8 d. teismo raštinėje ir šie įrodymai buvo užregistruoti. Byloje yra pateiktas teismo darbuotojos S. D. paaiškinimas ( b.l.112) , kuriame nurodyta, kad 2012-03-08 teisme buvo gauti UAB “Transdela“ dokumentai“, tačiau nenurodžius pareiškėjui bylos numerio, jie buvo nukreipti į teismo archyve esančią baudžiamąją bylą Nr. 1-69-497/2010. Apeliacinės instancijos teismas laiko priimtinais ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus, nes tai yra nauji įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau ( CPK 314 straipsnis ). Tai, kad apylinkės teismo raštinėje gauti 2012-0308 dokumentai nebuvo perduoti į bylą, kuriai jie buvo skirti, laikytina, kad jų patiekimo būtinybė iškilo vėliau, ieškovui nustačius, kad jie nebuvo perduoti į bylą. Ieškovas teikia kartu ir naują įrodymą - apmokėjimo už teisines paslaugas dokumentą ( b.l.99), tačiau jis nepriimtinas, kada nėra išverstas į valstybinę kalbą, be to, šis dokumentas nebuvo teikiamas į bylą anksčiau, nors galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Dėl nukentėjusiajai atlygintos žalos dydžio
Ieškovo teigimas, kad jis teismo posėdžio dienai ( 2012-04-06 ) buvo apmokėjęs visą žalą, kurią įsipareigojo apmokėti nukentėjusiajai - 56550 Lt, buvo įrodytas naujai pateiktais įrodymais ( b.l.101-110). Remiantis šiais įrodymais, teismo sprendimo išvada, kad ieškovas yra sumokėjęs nukentėjusiajai I. L. tik 31550 Lt, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl teismo sprendimas keistinas, remiantis naujai gautais įrodymais, LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius išvadą, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Dėl pagrindo mažinti priteistiną iš atsakovo žalos atlyginimo sumą
Teismas, vadovaudamasis DK 257 straipsnio 5 punktu sumažino priteistiną iš atsakovo, kaip buvusio ieškovo darbuotojo, žalos atlyginimo sumą. Atsakovo argumentai, kad turėjo būti mažinamas iš jo priteisiamos žalos dydis iki 10000 Lt, atmestini dėl to, kad atsakovas turėjo galimybę tęsti darbo santykius pas ieškovą, tai, kad jis būtų gavęs tik minimalų atlyginimą, nebuvo pateisinama priežastimi nutraukti darbo santykius su ieškovu. Atsakovo nurodytas argumentas, kad likusio darbo užmokesčio nuo žalos atlyginimo jam nebūtų užtekę pragyvenimui, nėra reikšmingas byloje, nes atsakovas nepateikė duomenų, jog įsidarbino kitame darbe ir gauna didesnį darbo užmokestį, iš kurio gali daugiau atlyginti padarytos žalos. Pripažinus ieškovo skundą pagrįstu, papildomai priteistina suma mažintina, atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo ieškovo darbuotojas, žala padaryta dėl neatsargumo, vykdant atsakovui, kaip darbuotojui, darbines pareigas. Tai, kad nustatyta didesnė priteistina žala, ji mažintina tais pačiais argumentais, kaip pirmosios instancijos teismo, tačiau didesne dalimi, nustatant, kad atsakovas regreso tvarka turi atlyginti ieškovui 20 procentų mažesnę sumą, nei ją atlygino ieškovas nukentėjusiajai, ir tai sudaro 45240 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Padidinus priteistiną iš atsakovo žalos atlyginimo sumą, turi būti priteistas iš atsakovo ir žyminis mokestis valstybei, nes teismas nagrinėjo bylą nereikalaudamas žyminio mokesčio iš ieškovo. Šis mokestis sudaro 1357,20 Lt, patenkinus dalinai ieškovo apeliacinį skundą, priteistina suma patenkintų reikalavimų dalyje sudaro 339,30 Lt, todėl bendra priteistina suma iš atsakovo valstybei yra 1696,50 Lt. Pripažinus, kad ieškovo skundas iš esmės pilnai tenkintinas, teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovo valstybei dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui, naikintina.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo T. S. ieškovo UAB „Transdela“ žalos atlyginimo sumą padidinti iki 45240 Lt.
Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo UAB „Transdela“ 255 Lt valstybei, panaikinti.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo T. S. 1696,50 Lt žyminio mokesčio išlaidų.