Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2012-05-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1658283-12 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2012-05-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 358381, kurio pagrindu 2012-05-15 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1658283-12 N. S. paskiriant 1000 Lt baudą už tai, kad ji, 2012-05-01 22.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose garsiai leido muziką trikdydama viešąją rimtį ir tokiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Nesutikdama su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1658283-12 N. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog mano, kad Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio policijos tyrėjas R. S. pažeidė ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes surašydamas administracinės teisės protokolą dėl pažeidimo viršijo savo kompetenciją, t.y. surašė dokumentą, kurio neturėjo teisės surašyti. Taip pat nurodė, jog nemano, kad Panevėžio rajono savivaldybė yra priėmusi sprendimus, kuriais kitai valstybinei institucijai būtų suteikti įgaliojimai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus dėl minėtų teisės pažeidimų. Jei būtų kitaip, tai patvirtinantys dokumentai turėtų būti prijungti prie administracinės bylos. N. S. savo skunde taip pat nurodė, jog administracinės teisės pažeidimo protokolas gali būti surašomas tik tuomet, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas ir galima konstatuoti būtinus administracinės teisės pažeidimo sudėties elementus. N. S. taip pat nurodo, jog išanalizavus surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą matyti, jog protokolas neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolui reikalavimų. Taip pat skunde nurodoma, jog teismų praktika yra orientuojama ta linkme, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai apibrėžta pažeidimo esmė ir jame turi būti fiksuojami įrodymai bei kitos aplinkybės ar žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje nurodyta, kad protokole turi būti nurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės ir adresai. Apeliantė savo skunde taip pat nurodo, jog pastarųjų duomenų protokole nėra, todėl yra pagrindas teigti, kad nesurinkti duomenys apie patį teisės pažeidimo faktą. Be to protokole yra nurodyti ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie galimą teisės pažeidimo laiką. Jame nurodyta, kad teisės pažeidimas įvyko 2012 m. gegužės 9 d., apie 22.30 val. Protokolas surašytas tą pačią dieną Krekenavos policijos nuovadoje, į kurią buvo iškviesta dienos metu darbo valandomis. Tai reiškia, kad protokolas yra surašytas dar neįvykus teisės pažeidimui. Be to, protokolo tekstas rodo, kad pažeidimo esmė jame yra nurodyta netinkamai, nes teisės pažeidimu įvardijami veiksmai, kurių Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nelaiko teisės pažeidimu, t.y. už juos negalima administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas minėtos normos dispozicijoje aiškiai įvardija veiksmus ir jų požymius, už kuriuos asmuo privalėtų atsakyti administracine tvarka. Tai yra – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Šiuo atveju tai galėtų būti tik grojimas kitokiais garsiniais aparatais gyvenamosiose patalpose, jei tai trikdo viešąją rimtį. Šioje byloje surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole tokie veiksmai nėra įvardinti, nes rašoma, kad „N. S. garsiai leido muziką savo bute...“. Muzikos leidimas savo bute nėra veiksmai, kuriuos draustų minėta teisės norma, todėl dėl tokių veiksmų nebuvo pagrindo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad buvo grota garsiniais aparatais, protokole būtina nurodyti neigiamų pasekmių atsiradimo įrodymus, t.y. kokiu būdu buvo pažeista viešoji rimtis, kas nukentėjo ir kokios aplinkybės tai sąlygojo. Taigi, administracinės teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant esmines APTK 1 str. 1 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į faktą, kad analogiški veiksmai negali būti vertinami pagal dvigubus standartus. Mat, dėl didelio televizoriaus keliamo triukšmo nakties metu kaimynų (duomenys neskelbtini) bute ji yra parašiusi pareiškimą Panevėžio policijos komisariatui. 2012 m. gegužės 11 d. raštu komisariato skyriaus viršininkas G. M. pranešė, kad nėra nustatyta asmenų, galinčių patvirtinti arba paneigti jos nurodytas aplinkybes apie poilsio trikdymą. Vadinasi, jos paaiškinimai jokios įrodomosios reikšmės policijai neturi. Tokiu atveju jokios įrodomosios reikšmės negalėtų turėti ir kokių nors kitų namo gyventojų pareiškimai apie garsų muzikos leidimą. Be to, pareigūnas ne tik netinkamai vertino protokolo duomenis kaip teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnyje, tačiau ir administracinę nuobaudą skyrė pažeisdamas įstatymo reikalavimus. Be to, jos padaryti veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 183 str. 2 dalį, kaip tokie pat veiksmai padaryti asmens, kuriam buvo taikyta administracinė nuobauda už veiksmus, numatytus minėtos normos pirmoje dalyje. Įstatymų leidėjas šios normos 2 dalyje pakartotinumą reglamentuoja kaip teisės pažeidimą kvalifikuojančią aplinkybę. Tyrėjas savo nutarime pakartotinumą vertina kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tuo daroma šiurkšti teisinė klaida, kuri nulemia netinkamą administracinės nuobaudos parinkimą. Jei administracinėje byloje iš tikro būtų nustatyta teisės pažeidimo esmė, atitinkanti ATPK 183 str. 2 dalies požymius, administracinė nuobauda turėtų būti skiriama vadovaujantis ATPK 30² str. 1 dalies ar kitų dalių taisyklėmis. ATPK 32 str. 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės (tarp jų ir pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) netaikoma tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Dėl išdėstytų priežasčių mano, jog jai paskirta maksimali administracinė bauda šių taisyklių neatitinka. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys neatitinka nutarimo administracinio teisės pažeidimo turinyje esantiems duomenims. Jei protokole nurodytas teisės pažeidimo laikas yra 2012 m. gegužės 9 d., tai nutarime nurodyta kita data - gegužės 1 d. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai pagrįstų ir įtikinamų duomenų ne tik apie teisės pažeidimo faktą, tačiau ir apie padarymo laiką. Dėl visų išdėstytų aplinkybių prašo panaikinti neteisėtą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo R. S. 2012 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 76N-1658283-12, kuriuo buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 2 dalį ir nubausta 1000 Lt administracine bauda bei priteisti iš institucijos, priėmusios neteisėtą nutarimą suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, t.y. – 350 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje sprendė ginčus, kilusius dėl ATPK 183 straipsnio, nurodydamas, jog garsus muzikos klausymasis gyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu trikdant viešąją rimtį patenka į pastarojo straipsnio dispoziciją ir todėl yra baustinas (N5 –1517/2006, N575-845/2012, N575-62/2012, N62-2161/2011, N62-2559/2010, N62-898/2010, N63?784/2010, N-261-22/2010 ir kt.). Taigi N. S. argumentas, jog ji negalėjo būti nubausta už garsų muzikos klausymąsi savo gyvenamosiose patalpose, yra atmestinas. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t.y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Pažymėtina, jog, aiškinant ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr.1, p. 336). Pastebėtina ir tai, jog 2008 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-109-08 yra išaiškinta, jog triukšmo matavimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, nes asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Be to, ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pastebėtina dar ir tai, jog pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai. Šioje byloje N. S. padarytas teisės pažeidimas įrodytas A. G. ir P. G. G. pareiškimu ir paaiškinimais bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, jog N. S. 2012-05-01 22.30 val. savo namuose garsiai leisdama muziką sutrikdė viešąją rimtį. Pastebėtina dar ir tai, jog N. S. viešosios rimties pažeidimą padaro nebe pirmą kartą. Be to, pati N. S. savo paaiškinime ir skunde neneigia to fakto, jog įvykio dieną šventė savo gimtadienį ir klausėsi muzikos, tačiau nurodė, jog, jos manymu, muzika grojo negarsiai. Be to, policijos pareigūnų ir A. G. bei P.G. G. pranešimai ir paaiškinimai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir atitinkantys nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76-N-1658283-12 nurodytas aplinkybes. Be to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme numatyta, jog nakties metas yra nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, todėl N. S. atlikti veiksmai gyvenamosiose patalpose 22.30 val. trikdant viešąją rimtį, pakartotinai per metus laiko yra tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalį. Visuma ištirtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog N. S., 2012-05-01 22.30 val. garsiai klausydamasi muzikos, sutrikdė viešąją rimtį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalyje.

N. S. argumentas, jog administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė netinkamas subjektas, taip pat atmestinas, kadangi ATPK 259¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247(11) straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Taigi pastaroji įstatymo norma suteikia teisę policijos pareigūnams sutašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 3 dalies pažeidimų.

Pastebėtina ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta 2012 m. gegužės 9 d. data laikytina techniniu apsirikimu, kadangi iš kitų byloje esančių duomenų – N. S. paaiškinimo, policijos pareigūnų 2012-05-01, 2012-05-04 ir 2012-05-07 tarnybinių pranešimų, A. G. pareiškimo ir paaiškinimo, P.G. G. paaiškinimo matyti, jog N. S. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalyje padarė 2012 m. gegužės 1 d.

N. S. savo skunde taip pat nurodė, jog analogiški veiksmai yra vertinami skirtingai, kadangi policijos pareigūnai, jai parašius skundą dėl kaimynų viešosios rimties trikdymo, jos parodymų nelaikė kaip pakankamo įrodymo. Pastebėtina tai, jog kiekviena situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į visus tuo metu turimus duomenis ir esamas aplinkybes, todėl kitoje byloje priimtas sprendimas yra nenagrinėtinas, jei asmeniui buvo suteikta galimybė apskųsti priimtą sprendimą.

Be to, pastebėtina ir tai, jog N. S. buvo skirta maksimalaus dydžio – 1000 Lt bauda, atsižvelgiant į tai, jog N. S. metų laikotarpyje buvo bausta administracine tvarka už pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai yra nubausti administracinį teisė pažeidimą padariusius asmenis bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu vienas iš nuobaudų tikslų yra tai, kad pažeidėjas nepadarytų naujų pažeidimų.

Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76-N-1658283-12, sunkinančia aplinkybe buvo laikyta aplinkybė, jog N. S. per metus laiko pakartotinai padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, o N. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Išanalizavus ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nustačius vieną N. S. atsakomybę sunkiančią aplinkybę ir nenustačius lengvinančių, N. S. jau esant anksčiau už analogišką pažeidimą paskirtai nuobaudai, savo dydžiu artimesniam maksimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui – 800 Lt baudai, po ko vėl buvo padarytas administracinis pažeidimas, skirti mažesnio dydžio baudą, nei ankstesniu nutarimu nebuvo jokio pagrindo. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau skirtos nuobaudos, kurios dydis artimas maksimaliai, tiksliai pasiekti nebuvo, todėl 2012-05-15 nutarimu N. S. pagrįstai skirta maksimalaus dydžio administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

N. S. skundo netenkinti ir Panevėžio rajono policijos komisariato 2012-05-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1658283-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.