Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1983-12-25 Elektrėnų sav., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 4 d., bausmė- 10 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui,

2) 2009-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., bausmė- laisvės atėmimas 10 mėn., 2010-04-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 2 mėn. 24 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2011 m. spalio mėn. 1 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu su G. L., šiam sėdinčiam lovoje tyčia koja spyrė į kairės ausies sritį dėl ko nukentėjusysis praradęs pusiausvyrą lovoje parvirto. Tada L. G., priėjęs prie lovoje gulinčio G. L., tyčia ne mažiau kaip tris kartus koja ir kumščiu sudavė į galvą, po ko šis prarado sąmonę, dėl to G. L. ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais buvo padarytos kraujosruvos veide ir galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, bei nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžis, tai yra nesunkus kūno sužalojimas.

Kaltinamasis L. G. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį tiksliai datos neprisimena buvo name adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su S. Š. ir G. L. vartojo alkoholį, jis gėrė alų. Jis gerokai buvo išgėręs, prisimena, jog tarp jo ir G. L. įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė G. L. į galvą, nuo ko jis nukrito ir atsitrenkė, po to jis dar jam sudavė apie keturis smūgius, tačiau gerai to neprisimena nes buvo girtas, vėliau išėjo. Sutinka atlyginti žalą G. L. ir atlyginti gydymo išlaidas, labai gailisi dėl šio įvykio ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. parodė, kad 2011-10-01 Vievyje prie parduotuvės „Maxima“ sutiko S. Š. ir nutarė su juo išgerti. Nusipirkę porą litrų alaus, jie nuėjo gerti į namą (duomenys neskelbtini), po kiek laiko prie jų prisijungė L. G. Vėliau jis su S. Š. nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kur už 20 litų pardavė jo telefoną, už tuos pinigus nupirko dar du litrus alaus ir grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir visi trise tęsė išgertuves. Besėdint, L. G. atsikėlė nuo stalo ir jam sėdinčiam lovoje, sudavė smūgį į kairę ausį, nuo ko jis parvirto į lovą ant dešinio šono, po to L. G. atėjo prie jo gulinčio lovoje ir kumščiais bei kojomis sudavė smūgius į galvos sritį, po ko jis prarado sąmonę. Atsikėlė 2011-10-02 anksti ryte, striukėje nerado telefono ir piniginės, daugiau jų neieškojo ir išėjo namo, nes buvo labai sumuštas, beveik nieko nematė. Namuose tėvai iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo atvežtas į Elektrėnų ligoninę, paskui į VGPUL, o iš ten į Žalgirio klinikas, kur jam nustatytas žandikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, įvairūs galvos sumušimai. Po keturių dienų jis buvo išrašytas iš ligoninės, jo žandikaulis buvo surakintas, jis negalėjo visiškai valgyti tik per vamzdelį, jį slaugė motina, dėl sumušimo jis prarado darbą, fiziškai labai kentėjo , todėl prašo priteisti jam 2000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė didelį emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir nepatogumus. Nurodė, kad po mėnesio S. Š. už lovos rado piniginę su dokumentais, kurią jam atidavė, pretenzijų dėl to neturi.

Apklaustas teisme liudytojas P. L. parodė, kad 2011-10-02 apie 7.30 val. grįžęs namo sūnus G. buvo labai sumuštas, veidas visas sutinęs, ausys sutinusios, vokai užkritę ant akių, nieko nematė, jis iškvietė greitąją pagalbą. Sūnus buvo nuvežtas į ligoninę, kur gulėjo apie savaitę, jam buvo tvarkomas žandikaulis, po ligoninės jis gydėsi namie , buvo slaugomas, pats negalėjo valgyti. Sūnus papasakojo, kad žino kas jį sumušė, įvardino L. G.

Apklaustas teisme liudytoja V. L. davė analogiškus parodymus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo vidų, ant kambario, esančio kairėje pusėje, durų matyti daugybė, tamsiai raudonos spalvos dėmių, sudžiūvusiu paviršiumi, šalia durų ant pilkos spalvos sintetinio kilimo matyti tamsiai raudonos spalvos dėmių. (b.l. 6-10)

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. L. nurodė jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. (b.l. 46-50).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. G. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. (b.l. 113-117).

Atliktos akistatos metu tarp įtariamojo L. G. ir nukentėjusiojo G. L., nukentėjusysis patvirtino parodymus, duotus apklausos metu. (b.l. 143-144).

Iš VTM tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1178/12(01) matyti, kad G. L. padaryta: kraujosruvos veide ir galvoje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-01). Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. (b.l. 27-28).

Kaltinamasis pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, dėl ko nepamena, todėl kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, po to dar sudavė kelis kartus, bet to gerai neprisimena dėl girtumo ir labai dėl to gailisi. Tokiu būdu, darytina išvadą, kad kaltinamasis, konflikto metu iš pykčio, ko jis pats neneigia, tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį ir jį sumušti.

Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, būdami prisaikdinti. Aukščiau išvadintų asmenų parodymai nėra prieštaringi, todėl netikėti tokiais parodymais, teismas neįžvelgia pagrindo. Be to pats kaltinamasis savo kaltės neneigia, gailisi dėl įvykio.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo L. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta visiškai. Kaltinamojo įvykdyta veika pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis nesunkiai tyčia sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis L. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo teistas, tačiau buvo lygtinai atleista nuo bausmės už gerą elgesį (b.l. 160), priklauso Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei (b.l. 167), tačiau skirti jam psichiatrinė ekspertizę jam nėra jokio pagrindo (b.l. 172-173). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 58, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad L. G. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas LR BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam įpareigojimus atidirbti viešųjų darbų.

G. L. civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas. Kaip matyti iš esančių byloje dokumentų , nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gydėsi ligoninėje nuo 2011-10-02 iki 2011-10-06, gydėsi vėliau ambulatoriškai, jis dėl žandikaulio lūžio negalėjo valgyti, jam turėjo būti gaminamas specialus skystas maistas, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nukentėjuisiajam tuo laikotarpiu reikėjo papildomo maisto, higienos reikmenų. Civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos tenkintinas pilnai. Kaip žinia, turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, jog nukentėjusiojo G. L. prašoma neturtinės žalos suma 2000 Lt yra adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laipsnį, jo netektą darbingumą, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir paremtas rašytiniais įrodymais (b.l. 170-175), todėl tenkintinas visiškai.

Teismas, atidedamas bausmės vykdymo atidėjimą vadovaujantis LR BPK 309 str. 1 d. 7 p. iki įsiteisės teismo nuosprendis, L. G. kardomąją priemonę – suėmimą keičia į švelnesnę kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą ir nuteistasis nedelsdamas paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžio salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 313 str. str., teismas

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. G. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant L. G. atlikti paskirtus darbus per penkis mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą– L. G. iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – šią kardomąją priemonę panaikinti. Nuteistąjį L. G. nedelsdamas paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo.

Į bausmės laiką L. G. įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. sausio 30 d.

Priteisti iš L. G. nusikaltimu padarytai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti G. L.

Priteisti iš L. G. 3087,07 Lt už nukentėjusiojo G. L. gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.