- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-23543-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13962-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- G. R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. R.
- Advokatai
- Donatas Dužinas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sesers O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti (el. b. l. 1–5).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pareiškėja su savo seserimi O. V. iki jos mirties gyveno Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo turėjo 1 grupės invalidumą, todėl pareiškėja tiek fiziškai, tiek materialiai rūpinosi sesers O. V. gerbūviu. Mirusioji O. V. neturėjo jokio nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto, taigi pareiškėja manė, jog po sesers mirties atsirado tik šis palikimas: jos asmeniniai daiktai, baldai, rūbai, dokumentai, nuotraukos. Šių metų pradžioje pareiškėja gavo AB „Swedbank“ pranešimą registruotą O. V. vardu dėl kliento duomenų atnaujinimo anketos. Susisiekus su banku, banko darbuotojai paaiškino, jog šiame banke yra likusios O. V. piniginės lėšos. Tačiau pareiškėjai po sesers mirties nesikreipus per šešis mėnesius į notarų biurą ir neturint paveldėjimo teisės liudijimo, esančių banke O. V. piniginių lėšų pareiškėja negali gauti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog po sesers O. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja po sesers mirties nesikreipė į notaro biurą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto O. V. neturėjo, todėl manė, jog nėra būtina kreiptis į notarą. Pareiškėja po sesers mirties visus likusius daiktus valdė savo nuožiūra, todėl manė, jog visą palikimą priėmė ji. O. V. buvo sudariusi testamentą. 1997 m. kovo 5 d. Kauno miesto 18-to notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės patvirtintu testamentu velionė O. V. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko savo seseriai pareiškėjai. Pareiškėjai ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog notaro patvirtintas testamentas taip pat neatleidžia nuo pareigos per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą po savo sesers mirties į notaro biurą su pareiškimu nesikreipė, tačiau ji sesers palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja liko gyventi bute, kuriame ir gyveno su seserimi iki jos mirties, todėl pareiškėja po sesers mirties valdė likusius namų apyvokos daiktus, asmeninius sesers daiktus. Faktą, jog pareiškėja ir toliau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagrindžia su šiuo pareiškimu teikiama pažyma apie asmens (pareiškėjos) deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri sutampa su visais pateikiamuose mirusiosios dokumentuose įrašyta nuolatine O. V. gyvenamąja vieta. Po O. V. mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą niekas nėra kreipęsis, paveldėjimo byla nėra užvesta. Tai patvirtina su šiuo pareiškimu teikiamas Kauno miesto 26-ojo notarų biuro liudijimas. O. V. sutuoktinis F. V. mirė (duomenys neskelbtini). O. V. vaikų nesusilaukė. Be pareiškėjos, O. V. turi seserį M. R..
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad sesuo buvo 1 grupės invalidė dėl onkologinės ligos, todėl teko ją globoti. Po sesers mirties visą jos turtą valdė: namų apyvokos daiktus, baldus, nuotraukas, dokumentus. Ji neturėjo registruotino turto. Bute (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėja kartu su seserimi O. V.. O. V. buvo sudariusi testamentą. Gavus iš banko pranešimą dėl sesers piniginių lėšų, jos nebuvo išduotos. Butas buvo socialinis būstas, o šiandien pareiškėja yra jį išsipirkusi. Prašo tenkinti pareiškimą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai reikia turėti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiosios piniginių lėšų gavimo iš banko. Pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, bet priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti. Pareiškėja liko gyventi bute, kuriame kartu gyveno su seserimi. Pareiškėja po sesers mirties, nors buvo testamentas, bet nebuvo registruotino turto, nesikreipė į notarų biurą, nes visus likusius daiktus ji priėmė faktiškai pradėdama valdyti. Gavus iš banko pranešimą ir paaiškėjus dėl likusių sesers piniginių lėšų pareiškėja kreipiasi į teismą ir prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pareiškėja rūpinosi jų seserimi iki jos mirties, o jai kirus priėmė jos turtą ir liko gyventi tame bute. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
O. J. Z. (visuose kituose dokumentuose vardas O.), gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6), po santuokos pavardė V. (el. b. l. 7), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Pareiškėja G. R. G. yra mirusios O. V. sesuo (el. b. l. 6, 9, 10, 11, 12). Mirusios O. V. sutuoktinis F. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). O. V. vaikų nesusilaukė. Pareiškėja ir mirusioji turi dar vieną seserį suinteresuotą asmenį M. R. (el. b. l. 14, 15). O. V. 1997 m. kovo 5 d. Kauno miesto 18-tame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko seseriai G. R. G. (el. b. l. 16). 2018 m. kovo 26 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po O. V. mirties biure nėra užvesta, duomenų apie palikimo priėmimo faktus nėra (el. b. l. 17, 18). Pareiškėja kartu su seserimi O. V. gyveno kartu bute adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19). O. V. buvo 1 grupės invalidė, todėl pareiškėja ja rūpinosi (el. b. l. 21–22). O. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (el. b. l. 20). Suinteresuotas asmuo M. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. l. 39). Pareiškėja nurodė, kad po sesers O. V. mirties ji faktiškai priėmė palikimą, bet nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Liudytoja B. T. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad su pareiškėja gyvena toje pačioje laiptinėje. Tame bute dar gyveno jos sesuo. Nežino, ar sesers daiktai bute yra likę. Dabar tame bute liko gyventi pareiškėja. Pareiškėja rūpinosi seserimi.
Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad pareiškėja yra jos pusseserė. Pareiškėja gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute gyveno kita sesė, kuri dabar mirusi. Pareiškėja rūpinosi seserimi. Kita sesuo labiau rūpinosi močiute, o pareiškėja seserimi. Mirusiosios daiktai liko pareiškėjai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po sesers mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po sesers mirties priėmė jos namų apyvokos daiktus, baldus, nuotraukas, dokumentus. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėja yra mirusiosios sesuo – ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į O. V. turtą, nėra.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sesers O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.