- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-1421-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01905-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- G. T.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams: sūnui A. T. ir dukrai I. T. po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas nuo 2006 metų neprisideda prie vaikų išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Pritaikė laikinąją apsaugos priemonę: priteisė iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. T., gim. 1993-11-26, ir dukrai I. T., gim. 2001-05-23, po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol byloje bus priimtas sprendimas. Pavedė uzufrukto teise nepilnamečiams vaikams: A. T. ir I. T. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai G. T. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, susipažinęs su ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į šioje byloje prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, taip pat atsižvelgęs į atsakovo gaunamas pajamas, į jo turimą turtą, iš atsakovo A. T. priteisė laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: sūnui A. T., gim. 1993-11-26, ir dukrai I. T., gim. 2001-05-23 po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol byloje bus priimtas sprendimas (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1-2 d.). Apeliantas nurodo, jog šiai dienai vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Šiuo metu sūnus A. T. , gim. 1993-11-26, ir dukra I. T., gim. 2001-05-23, gyvena su atsakovu A. T., jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame bute gyvena ir ieškovė G. T. Už visas komunalinės paslaugas nuolat moka atsakovas. Atsakovas taip pat moka ir už įvairias ryšio ir telekomunikacijos paslaugas, iki 2010 m. kovo mėnesio mokėjo už ieškovės G. T. mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovas A. T. 2010 m. gegužės 20 d. pasirašė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį su TELE2, tuo pačiu nupirkdamas nauja mobilųjį telefoną Nokia 5530, kuris buvo skirtas dukrai I. T., ji juo iki šiol naudojasi. Ši sutartis sudaryta iki 2012 m. gegužės 20 d., o tai reiškia, kad atsakovas privalės dar daugiau nei metus vykdyti papildomus įsipareigojimus. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kaip ir pati ieškovė minėjo savo ieškinyje yra naudojamas šeimos poreikiams. 2010 m. gegužės 3 d. atsakovas sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, dujų įrangai pirkti automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties suma sudaro 1 801,52 Lt. Atsakovas iki šiol moka kas mėnesį įmokas už dujinę įrangą, kuri buvo įrengta automobiliui naudojamam šeimos poreikiams. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas - būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Ieškovė G. T. nurodė, jog dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ palydove, jos namuose nebūna po 4 dienas, nes išvyksta į reisus, per mėnesį tokių reisų būna keleta. Tuo metų vaikus prižiūri bei jais rūpinasi atsakovas. Atsakovas nuolat dalyvauja vaikų auklėjime. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant Civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo A. T. nepilnamečiams vaikams - sūnui A. T. ir dukrai I. T., po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytinos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas.
Aplinkybė, jog atsakovas moka už buto, kuriame gyvena, komunalinės paslaugas, už įvairias ryšio ir telekomunikacijų paslaugas bei sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, automobilio dujų įrangai pirkti, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė pateiktame teismui ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad vaikams be būsto išlaikymo ir mobilaus ryšio paslaugų reikalingas maistas, vaistai ir vitaminai, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, mokslo reikmenys ir papildomos pamokos, transporto bilietai ir kt. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. T. geranoriškai prisidėtų prie šių būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo A. T. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl atsakovo A. T. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.