Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-579-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2-579-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02610-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-579-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02610-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Optimus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1167-431/2018 pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltic Optimus“ iškėlimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyrius teismo prašė UAB „Baltic Optimus“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, valstybės biudžetui 2017-10-01 duomenimis yra skolinga 1 991,89 Eur dydžio įmokų, paskutinį kartą įmokas mokėjo 2017-06-02, sumokėdama 211,27 Eur. 2017-10-11 atsakovės vadovas J. K. pateikė prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis, tačiau skolos mokėjimo dalimis grafiko nesilaikė. Skolos priverstine tvarka išieškoti nepavyko – 2017-10-10 raštu Nr. 0171/16/02875 antstolė B. P. informavo, kad įmonės sąskaitos areštuotos, piniginių lėšų judėjimas jose nevyksta, registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad įmonė neturi darbuotojų.Trečiasis asmuo VMI prie FM nurodė palaikanti VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pažymėjo, kad UAB „Baltic Optimus“ skola Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės fondų biudžetams sudaro 10 956,02 Eur, o vieningojo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis, antstoliai 9 vykdomosiose bylose vykdo išieškojimą iš UAB „Baltic Optimus“, išieškoma suma – 123 761,50 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovė vykdė mokėjimus kreditoriams nesilaikydama įstatyme įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais mokėjimų eiliškumo (CK 6.930¹ str.), už tai Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutarimu, administracinėje byloje Nr. A-470-927/2017, atsakovės vadovui skyrė 1 500 Eur baudą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Baltic Optimus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. Š..Teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus duomenis (negalėjimą išsiieškoti skolos priverstinio vykdymo priemonėmis, registruotino turto nebuvimą), taip pat įvertinęs atsakovės vadovo teismui pateiktus preliminarius balansus, iš kurių nustatyta, kad įmonė turi 301 911 Eur vertės turto, o mokėtinų sumų – 135 924 Eur. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, teismui pateikdama minėtus dokumentus, neginčijo savo nemokumo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UB „Baltic Optimus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti UAB „Baltic Optimus“ iškelti bankroto bylą.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktą preliminarų balansą. Net tuo atveju, jei visi preliminariame balanse nurodyti 135 924 Eur dydžio įsipareigojimai būtų pradelsti, atsakovė, atsižvelgiant į jos turimo turto vertę, neatitiktų nemokios įmonės būsenos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį.Atsakovės 60 762 Eur dydžio įsipareigojimas vienai iš kreditorių (L. G.) nėra pradelstas (terminas sueina 2018-06-01), todėl bendrovės pradelsti įsipareigojimai yra dar mažesni, nei balanse nurodyta turimų įsipareigojimų suma, ir sudaro daug mažesnę sumą, nei pusė į balansą įrašyto turto vertės. Ši informacija, kreditorių sąrašo forma, buvo pateikta ir pirmosios instancijos teismui, tačiau liko neįvertinta. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. VSDFV Vilniaus skyriaus argumentai (aplinkybės), kurie buvo nurodyti ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nekartojami. Papildomai VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, kad atsakovės su atskiruoju skundu pridėtame naujame įrodyme – priede prie 2012-11-05 paskolos sutarties, nenurodyta atidėtos skolos suma, o patikrinti šios informacijos ir sutarties realumo nėra galimybių. Be to, teismui pateikto 2017-12-31 balanso duomenys (244 626 Eur vertės turtas ir 134 870 Eur dydžio įsipareigojimai) leidžia spręsti apie įmonės nemokumą, juolab kad atskirajame skunde nenurodyta, jog įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nepaaiškinta, iš kokių lėšų šaltinių būtų dengiami įsipareigojimai, kurie susidarę dar nuo 2016 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Baltic Optimus“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliantė UAB „Baltic Optimus“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017-12-31 preliminaraus UAB „Baltic Optimus“ balanso kopiją už 2017 metus, parengtą 2018-01-09, ir 2017-12-30 susitarimo dėl paskolos sutarties pratęsimo kopiją. Pažymėtina, kad atsakovė preliminarų balansą už 2017 metus jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, todėl šio kartu su atskiruoju skundu teikiamo įrodymo pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas 2017-12-30 priedo prie 2012-11-05 L. G. ir UAB „Baltic Optimus“ sudarytos paskolos sutarties pridėjimo prie bylos klausimas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė, prašydama šį įrodymą pridėti prie bylos, nurodo, kad jis svarbus siekiant tinkamai nustatyti atsakovės finansinę padėtį ir išspręsti klausimą dėl pagrindų atsakovei kelti bankroto bylą (ne)buvimo, be to, pažymi, kad ši informacija, tik kita– kreditorių sąrašo – forma, buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau liko neįvertinta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu įrodymu ir (ar) dėl jo pasisakyti (VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė poziciją dėl atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto priedo prie paskolos sutarties), o naujas įrodymas turi ryšį su byla (juo įrodinėjamas apeliantės mokumas), konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apeliantės pateikti duomenys, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai – bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, kuris, priešingai nei konstatavo teismas, neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokumo sampratos.Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).Be to, teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-2184-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovės galėjimo vykdyti savo įsipareigojimus bei mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei.Atsakovė į bylą yra pateikusi preliminarius balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2016 ir 2017 metus, 2018-01-09 ilgalaikio turto, kreditorių ir debitorių sąrašus, o kartu su atskiruoju skundu – 2017-12-30 paskolos davėjos L. G. ir paskolos gavėjos UAB „Baltic Optimus“ priedą prie 2012-11-05 paskolos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės į bylą pateiktus duomenis bei kitą bylos medžiagą, viešai prieinamus ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde įrodinėtinu bendrovės mokumu ir šiuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.Preliminariame atsakovės balanse už 2017 m. nurodyta, kad UAB „Baltic Optimus“ turėjo 244 626 Eur vertės turto, kurį sudarė 174 097 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas bei 70 529 Eur vertės trumpalaikis turtas (8 296 Eur atsargos, 62 233 Eur per vienerius metus gautinos sumos), ir 134 870 Eur mokėtinų sumų bei įsipareigojimų (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 29 244 Eur). Taigi, vadovaujantis vien šiais balanso duomenimis, net tuo atveju, jei visos balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos būtų pradelstos, atsakovė neatitiktų nemokios įmonės būsenos (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kita vertus, įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-501-241/2017).Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taip pat pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015).Nagrinėjamu atveju atsakovė balanse už 2017 metus nurodo, kad dalį turimo 244 626 Eur vertės turto, t. y. 62 233 Eur, sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau atsakovės pateiktame 2018-01-09 debitorių sąraše nurodoma, kad ji turi vieną debitorių UAB „Countryplast“, kuri atsakovei skolinga 42 871 Eur. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės balanse nurodomą debitorių skolos dydį, byloje nėra, paaiškinimų šiuo klausimu apeliantė taip pat nepateikė, o patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad apeliantė siektų debitorių skolas išsiieškoti teisminiu keliu (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės balanse už 2017 m. nurodyta turimo turto vertė mažintina 19 362 Eur dydžio suma ir laikytina, kad sudaro ne didesnę kaip 225 264 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors balanse nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma negali būti tapatinama su pradelstais įsipareigojimais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, tačiau nagrinėjamu atveju vien tai, kad teismas visą įmonės balanse nurodytą mokėtiną sumą prilygino pradelstiems atsakovės įsipareigojimams, nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės finansinę padėtį ir konstatuoti skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2018-01-09 kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 71 768 Eur (1 992 Eur dydžio skola VSDFV Vilniaus skyriui, 11 173 Eur dydžio skola VMI, 25 123 Eur dydžio skola AB „Citadele“ bankui, 8 922 Eur dydžio skola I. G., 14 560 Eur dydžio skola R. N., 9 998 Eur dydžio skola J. K..). Savo ruožtu dar didesnę atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų sumą patvirtina VMI pateikti duomenys iš antstolių informacinės sistemos, pagal kuriuos iš atsakovės siekiama išieškoti 123 761,5 Eur dydžio sumą. Išanalizavus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstoliai minėtą sumą siekią išieškoti tik išieškotojų VMI, VSDFV, AB „Citadele“ banko naudai. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant apskaičiuoti atsakovės pradelstų įsipareigojimų mastą, prie šių 123 761,5 Eur dydžio įsipareigojimų pridėtini pačios atsakovės nurodyti, kaip pradelsti įsipareigojimai, kreditoriams I. G. (8 922 Eur dydžio skola), R. N. (14 560 Eur dydžio skola), J. K. (9 998 Eur dydžio skola) ir spręstina, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai siekia 157 241,5 Eur, t. y. viršija pusę atsakovės turimo turto vertės (225 264 Eur / 2 = 112 632 Eur) (CPK 185 str.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą patvirtina ir kitos byloje esančios aplinkybės, kurios, apeliantės skunde nepaneigtos (CPK 178 str.), bei viešai prieinamų duomenų pagrindu nustatyti bylai reikšmingi faktai. Pažymėtina, kad nors apeliantė skunde teigia esanti moki, tačiau iš VSDFV Vilniaus skyriaus procesinių dokumentų matyti, kad apeliantė nepajėgė atsiskaityti su šia kreditore net ir išdėsčius sąlyginai nedidelės skolos (palyginus su skolomis kitiems kreditoriams), mokėjimą dalimis. Lėšų šaltinių, iš kurių atsakovė galėtų vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams apeliantė nenurodė, turto, iš kurio galėtų būti atsiskaitoma su kreditoriais nenustatyta (antstolės B. P. 2017-10-10 rašte nurodyta, kad atsakovė registruotino turto bei piniginių lėšų neturi), balanso duomenimis grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų įmonė neturi, galimybės išsiieškoti skolas iš debitorės, nepagrįstos jokiais įrodymais, o turimas ilgalaikis 174 097 Eur vertės turtas, atsakovės pateiktos 2018-01-09 lentelės duomenimis, įkeistas AB „Citadele“ bankui (išskyrus 1 500 Eur vertės autokrautuvą „Nissan“). Be to, apeliantė nepagrindė ir vykdomos veiklos fakto, kuris, www.rekvizitai.lt duomenų pagrindu nustačius, kad nuo 2017-11-04 atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, apskritai yra abejotinas. Pažymėtina, kad iš esmės visos šios aplinkybės bei jas pagrindžiantys argumentai buvo byloje, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jais rėmėsi, tačiau apeliantė nutartyje nustatytų aplinkybių, išskyrus teismo atliktą turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimą, nekvestionavo. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė nepagrindė savo mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.).Pažymėtina, kad nors atsakovė teismui pateikė duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad mokėjimo terminas kreditorei L. G. nutarties priėmimo dieną nėra suėjęs ir todėl negali būti įskaičiuojamas į pradelstų įsipareigojimų masę, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismui kitų bylos duomenų pagrindu nustačius įmonės nemokumą, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, susijusias su įmonės įsipareigojimų kreditoriams nevykdymu ir turimu turtu, abejonėmis dėl vykdomos veiklos, laikytina kaip nebeturinti teisinės reikšmės ir negalinti daryti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir su juo pridėtas naujas įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Baltic Optimus“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų teisinių išvadų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).Apeliantei papildomai išaiškintina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė