Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-427-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
2A-427-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05041-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
A. Ž.
Trečiasis asmuo
M. S.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-427-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05041-2012-5;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Lina Žemaitienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Onlyexpress“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8297-587/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Onlyexpress“ ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui M. S. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. Ž. nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. dirbo pas ieškovą UAB „Onlyexpress“ Vilniaus regiono vadovu. Darbo sutartis nutraukta atsakovui prašant pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 11). Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Onlyexpress“ iškelta bankroto byla (b.l. 5). Bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės finansinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad įmonė per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. birželio 11 d. išmokėjo atsakovui 1 813,13 Lt avansinių išmokų, apie kurių sugrąžinimą administratorius duomenų neturi. Administratoriaus nuomone, avansu išmokėtas lėšas atsakovas naudojo kurui pirkti, tačiau nepateikė įmonei tai patvirtinančių įrodymų (čekių). Po ieškinio padavimo buvo rastas vienas kuro kvitas 110,29 Lt sumai, kuris nebuvo įtrauktas į avansinę apyskaitą ir nebuvo išminusuotas iš atsakovo skolos. Ieškovas teikė atsakovui pretenziją, prašydamas grąžinti įmonei skolą (b. l. 24, 27). Atsakovui atsisakius grąžinti pinigus, įmonės administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 706,44 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3-4).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 22 Lt pašto išlaidų valstybei (b. l. 81-83).

Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktose avanso apyskaitose (b. l. 13, 15, 18, 22), kuriomis grindžiamas ieškinys, nėra atsakovo parašų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pripažino jam išmokėtas pinigų sumas. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė surastą kuro čekį 110,29 Lt sumai ir šia suma prašė ieškinį mažinti, dėl ko kilo abejonė, ar administratorius tinkamai susipažinęs su įmonės apskaitos dokumentais. Teismas pažymėjo, kad avanso apyskaitų sudarymo laikas neaiškus, nors atsakovas iš darbo buvo atleistas 2008 m. gruodžio 3 d., tačiau ieškovas su juo atsiskaitė tik 2009 m. birželio 11 d., dėl nepateiktų kvitų ir skolos įmonei atsakovui jokių pretenzijų tuo metu nereiškė, todėl konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė. Teismas sprendė, kad ieškovo UAB „Onlyexpress“ įmonėje buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai, todėl neįmanoma nustatyti, ar atsakovas yra gavęs iš ieškovo lėšas, kurių nepanaudojo įmonės reikmėms ir kurių negrąžino ieškovui. Teismo vertinimu, daugiau tikėtina, kad atsakovas žalos bendrovei nepadarė. Teismas pažymėjo, kad už netinkamą dokumentų tvarkymą, jų praradimą atsako administracijos vadovas, tai yra trečiasis asmuo M. S., kuris, paaiškėjus žalos faktui, turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų žalai išieškoti. Kadangi buvęs įmonės vadovas to nepadarė, už įmonei padarytą žalą yra atsakingas ne atsakovas, bet trečiasis asmuo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, gavęs iš ieškovo pinigus, turėjo pateikti įmonei pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, kad gautais pinigais buvo atsiskaityta su kitais ūkio subjektais. Teisės aktai leidžia įrodinėti pinigų sumokėjimą kitiems subjektams tik apskaitos dokumentais (CPK 177 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 6 str., LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 9 str.). Tačiau atsakovas 1703,04 Lt sumą pagrindžiančių dokumentų nepateikė iki šiol.

Pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punktą, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Avanso apyskaitos (b. l. 13, 15, 18, 20, 22) yra suvestiniai dokumentai, kurie pildomi atitinkamam mėnesiui pasibaigus ir kuriuose fiksuojami atskaitingo asmens, šiuo atveju atsakovo A. Ž., gauti iš įmonės „Onlyexpress“ pinigai ir jo išleisti pinigai sumokant kitiems ūkio subjektams. Nors avansinės apyskaitos atsakovo nepasirašytos, tačiau ieškovas savo reikalavimą grindė pirminiais dokumentais - kasos išlaidų orderiu (b. l. 14) ir pavedimais per banką (b. l. 17, 19, 21, 23), o atsakovo išlaidas - kuro kvitais (b. l. 60, 62, 63).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 33) teigė, kad „pildžiau kelionių lapelius, kuriuose nurodžiau kelionės atstumą ir kelionės laiką. Visus šiuos dokumentus - čekius ir kelionės lapus - atiduodavau darbdaviui, todėl šiuo atveju darbdavys nevykdo pareigos saugoti visų reikalingų su byla susijusių dokumentų, taip pat šią pareigą pažeidžia nepateikdamas jų teismui. Šių dokumentų aš kaip silpnesnioji šalis neturėjau ir negalėjau turėti“. Ieškovas gi įrodinėjo, kad atsakovas nepateikė kuro įsigijimo dokumentų remiantis paties atsakovo surašytais kelionės lapais (b. l. 59, 61,63). Pagal kelionės lapą (b. l. 61), pildytą A. Ž., atsakovas nuo 2008-11-07 iki 2008-11-13 pagal automobilio skaitliuko parodymus nuvažiavo iš viso 600 km. (20 + 40 + 50 + 200 + 60 + 230). Kelionės metu pilta 58,58 litrai degalų (38,030 + 20,550) už 168,24 Lt sumą (110,29 + 57,95 (b. l. 62). Suvartota pagal patvirtintą normą 9,76 litrų/100 km. Tokiu būdu pagal kelionės lapą (b. l. 61) atsakovas pateikė 2 kuro kvitus už 168,24 Lt sumą, nes įsipildamas 58,58 litrus kuro nuvažiavo 600 km., todėl daugiau kuro kvitų pagal kelionės lapą (b. l. 61) atsakovas negalėjo pateikti (b. l. 62). Pagal kitą kelionės lapą (b. l. 63), kurį pildė atsakovas ir tikrinto V. S., atsakovas 2008-11-24 pagal skaitliuko parodymus nuvažiavo iš viso 218 km. Kelionės metu pilta pagal 2008-11-24 kvitą 220/3132, iš viso 18,230 litrų degalų už 50,31 Lt sumą (b. l. 63). Maršrutas Vilnius-Utena-ofisas (tarp miestų automobiliai sunaudoja mažiau degalų nei važiuojant mieste), todėl degalų norma: 8,36 litrų/100 km (18,23 ltr. x 100/218 km.). Taigi pagal kelionės lapą (b. l. 63) atsakovas pateikė 1 kuro kvitą už 50,31 Lt sumą, nes įsipildamas 18,23 litrus kuro nuvažiavo 218 km., todėl daugiau kuro kvitų pagal kelionės lapą (b. l. 63) atsakovas negalėjo pateikti (b. l. 63). Pagal atsakovo užpildytą kelionės lapą (b. l. 59), nuo 2008-10-25 iki 2008-11-18 pagal skaitliuko parodymus ji nuvažiavo iš viso 1276 km. (68 + 75 + 63 + 70 + 74 + 200 + 70 + 17 + 30 + 200 + 25 + 198 + 186). Tačiau į buhalterinę apskaitą įtraukti ir prie kelionės lapo rasti tik 2 kuro kvitai (b. l. 60): 2008-11-05 kvitas Nr. 233/434, pagal kurį už 98 Lt sumą pilta 30,530 litrai kuro, ir 2008-11-12 kvitas Nr. 48/3109, pagal kurį už 70,40 Lt sumą pilta 23,390 litrai kuro. Taigi už 168,40 Lt (98 + 70,40) sumą buvo pilta iš viso 53,92 litrai kuro (30,530 + 23,390). Kelionės lape (b. l. 59) nėra nurodyta kiek pilta degalų ir kokia degalų suvartojimo norma. Pagal turimus įmonėje kuro kvitus nustatyta, kad 1276 km. nuvažiuota su 53,92 litrais degalų ir sunaudotų degalų norma: 4,23 litrų/100 km (53,92 ltr. x 100/1276 km.). Todėl akivaizdu, kad atsakovas nepateikė įmonei dalies kuro kvitų. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog išlaidos buvo skaičiuojamos vadovaujantis metodika, kad automobilis vartoja 10 litrų 100 kilometrų, tai 1276 km. jis galėjo nuvažiuoti su 127,60 litrais degalų, o pagal įmonėje turimus kuro kvitus pilta degalų iš viso 53,92 litrų. Todėl manytina, kad atsakovas papildomai sunaudojo 73,68 litrus (127,60 - 53,92) degalų ir nepateikė įmonei šią aplinkybę patvirtinančių kuro kvitų. Nustatant 1 litro kainą imama maksimali pagal turimus kuro kvitus (b. l. 60, 62, 63) pirkta 1 degalų litro kaina 3,21 Lt. taigi 73,68 litrų degalų įsigijimui buvo panaudota 236,51 Lt (73,68 x 3,21) sumą. Kadangi atsakovas galėjo panaudoti 73,68 litrus degalų už 236,51 Lt sumą, ieškinio suma turėtų būti mažinama. Tokiu būdu, atsakovas liiko skolingas ieškovui 1 466,53 Lt (1703,04 Lt - 236,51). Šiai sumai (1 466,53 Lt) atsakovas nepateikė pagrindžiančių dokumentų. Teismo vienintelis argumentas, kad avansinėje apyskaitoje - suvestiniame dokumente nėra atsakovo parašo, nepagrįstas, kadangi pinigų mokėjimai jai buvo atliekami per banką. Pagal darbo sutartį su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys (b. l. 41-44).

Šalies argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pažymėtina, kad galutiniu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai, ištyrus visus įrodymus ir išsprendus visų pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 str.). CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. CPK 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumą grindė iš esmės vienu argumentu, tai yra kad ieškovo pateiktose avansinėse apyskaitose (b. l. 13, 15, 18, 22) nėra atsakovo parašų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prie 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. lapkričio 1 d. avanso apyskaitų (b. l. 13, 15) yra pridėti atsakovui išmokėtų sumų, nurodytų paminėtose apyskaitose, mokėjimą patvirtinantys įrodymai – įmonės kasos išlaidų orderis, kurį pasirašė atsakovas, ir bankinio pavedimo kopija (b. l. 14, 16-17). Be to, 2009 m. vasario 1 d. ir 2009 m. birželio 1 d. avanso apyskaitos (b. l. 18, 22) sudarytos tuo metu, kai atsakovas įmonėje jau nedirbo. Aptariamuose įrodymuose, kuriais vadovavosi teismas atmesdamas ieškinį, bendra atsakovui išmokėtų avansinių įmokų suma sudaro 1400 Lt (200+400+250+550), nors ieškovas buvo pareiškęs 1 706,44 Lt dydžio turtinį reikalavimą. Taigi teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo neatitinka faktinių bylos įrodymų, kadangi net tuo atveju, jeigu 2009 m. vasario 1 d. ir 2009 m. birželio 1 d. avanso apyskaitos atsakovo ir nebuvo pasirašytos, įmonės išmokėto atsakovui 600 Lt avanso įmoką patvirtina kiti rašytiniai įrodymai. Teismas visiškai nevertino ieškovo atlyginimų žiniaraščių, iš kurių galima daryti prielaidą, kad su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta iki jo atleidimo iš darbo dienos (b. l. 42-44), todėl neaišku kokiu pagrindu teismas sprendė, kad su atsakovu ieškovas atsiskaitė tik 2009 m. birželio 11 d.. Minėta, kad su atsakovu darbo sutartis nutraukta 2008 m. gruodžio 3 d. (b. l. 11), tačiau bankinių mokėjimų kopijos patvirtina, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovui 2009 m. vasario 11 d., gegužės 5 d., gegužės 13 d. ir birželio 11 d. buvo pervesta avansu (taip nurodyta mokėjimų pavedimuose) 1489 Lt suma. Teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, dėl jų nepasisakė ir pinigų išmokėjimo pagrindo nenustatė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai viena iš nagrinėjamo ginčo šalių yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė buvusį įmonės vadovą M. S., tačiau minėtas asmuo, galintis paaiškinti pinigų išmokėjimo atsakovui aplinkybes po to, kai su juo buvo nutraukta darbo sutartis, nebuvo išklausytas. Nesant galimybės apklausti šį asmenį teismo posėdyje, teismas, siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes ir pašalinti joje nustatytus prieštaravimus, turėjo spręsti klausimą dėl įmonės buvusios buhalterės apklausos byloje liudytoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, nenurodė materialinės teisės normų, kuriomis grindė sprendimą. Tinkamai neištyrus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių bei įrodymų, susijusių su išmokėtų sumų paskirtimi ir jų išmokėjimo pagrindu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl skolos grąžinimo. Todėl teismo sprendimas naikintinas konstatavus, jog nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 263 str., 265 str., 327 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas