Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. Ž. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Arnoldo Lukočiaus 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-29552856-15 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį administracine nuobauda – 28 eurų bauda už tai, kad ji 2015 m. kovo 31 d. 16.50 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme bei laiptinėje, - viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo, garsiai šaukdama ant nepilnamečių vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kad nesinaudotų bendro naudojimo kiemu, nevaikščiotų šalia jos daugiabučio namo balkono, nesiartintų prie jos pasodintų gėlių, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmuo, sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. A. Ž. ir jos atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu skundą palaikė bei prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą, nes jis nepagrįstas. O. A. Ž. nurodė, kad datos, kada tai buvo, neatsimena, galėjo būti kovo 31 d. Ji nešaukė ir nerėkavo, nes jai žema rėkauti. Vaikams gražiai pasakė „ko jūs ten duodatės aplink tas mašinas?“, mat vaikai kurį laiką lakstydavo aplinkui kieme stovinčias mašinas. Bijojo, kad nenubraižytų. Bijojo, kad tokiu atveju vaikai liks nekalti, galbūt liks kalta ji. Tuo metu vaikų buvo kokie penki. Buvo du vaikai R., A. U. ir A. Š. Vaikai patys ją ėmė užgaulioti. Ji mano, kad tokiems nesutarimams įtaką daro Š. Ji vaikų niekaip negražiai nevadino. Kieme stovi keturios Š. mašinos. Beveik trisdešimt metų kaip ji ten gyvena, iš pradžių ten buvo visai nesutvarkyta aplinka, tad ji įsirengė gėlyną po savo langais, kurį labai prižiūrėjo. Ji mano, kad Š. liepia vaikams lakstyti po jos gėlyną. Pernai buvo išplikytos visos jos gėlės, Š. sakė, kad nereikia čia tiek daug gėlių, užteks ir mažos klombos. Aplinkui jos gėlyną vaikai ne visada laksto. Kartais vaikus gražiai perspėja „kas čia yra, kas čia daros?“, kai jie laksto netoli jos durų. Dėl mašinų ji vaikams pasakė: „nubraižysit, dar ką padarysit, kas tada bus?“ Dabar vaikai ją pamatę patys kolioja. Jeigu vaikai laksto darželyje, sako: „ar daugiau nebėr vietos?“, turėdama omenyje, kad galėtų kitur žaisti. Pas vaikų tėvus kalbėtis dėl vaikų auklėjimo nebuvo. Vaikai žaidė aplinkui mašinas mašinų stovėjimo aikštelėje. Vaikai turi kieme daugiau vietos, kur žaisti, yra žaidimų aikštelė prie namo. Automobiliai aikštelėje yra Š. Nuo praeitų metų su Š. nebekalba. Anksčiau tie vaikai yra ištrypę jos gėles. Nepasakytų, kad tie vaikai labai triukšmauja. Š. vaikas gal į antrą klasę eina. A. U. yra gerokai vyresnis. Š. vaikas bendrauja su gerokai vyresniais, o šie jį skriaudžia, ji tą mato per langą. Nemano, kad vaikai jos išsigando, nes pasakymas buvo švelnus, nepiktas. Viskas čia sugalvota, sukurta, norint jai „įkąsti“, kam nepakvietė serbentų skintis.

Liudytojas Sidas Šumskis parodė, kad byla buvo pradėta pagal jo pareiškimą. Jam pabodo tai, kad kaimynė užsipuldinėja jo vaiką, todėl dėl paskutinio atvejo ir kreipėsi. Paskutinis atvejis buvo šių metų kovo 31 d. Galėtų savo pareiškimą paskaityti ir viską, kas ten parašyta, patvirtinti. Jo sūnus A. pradėjo skųstis, kad kaimynė jį apkaltino, jog šis nuplikė jos gėles, kad ji garsiai šaukė, grasino, jog policiją kvies, ir visa kita. Tą pačią dieną, vakare, jie parėjo su draugu, įėjo į laiptinę, o kaimynė vėl šoko iš savo buto, pradėjo šaukti „ko čia lakstot, ko čia vaikštot, ko tam A. reikia?“ Tai toks elgesys, kuris trikdo jo vaiko rimtį. Kadangi tai tęsiasi ne pirmą kartą, kreipėsi į policiją. Buvo ne kartą kalbėta su kaimyne, kad, jeigu būtų problemų dėl vaiko, kad kreiptųsi į jį. Anksčiau kaimynė yra su lazda vaiką „perleidusi“. Visa problema, kad kaimynė yra pasisodinusi darželį, jis gražus, tvarkingas, bet prieš pusantrų metų ar dvejus, vaikai žaidė su plastmasiniais vandens šautuvais, lakstė aplinkui namą, o kaimynė pagalvojo, kad vaikai kažkokiais chemikalais purškia jos gėles. Kilo konfliktas. Sūnus skundėsi, kad kaimynė jį lazda „perleido“. Aš sūnui uždraudžiau eiti prie darželio, vaikas išsigando tos kaimynės, bijo iki šiol ir ten neina. Vaikas labai pergyvena dėl kaimynės tokio elgesio, nors jis ir policininkas, bijo policijos. Incidento metu jo vaikui buvo 9 metai, dabar suėjo 10 metų. Vaikai žaidžia toje namo pusėje, kur yra jų butas. Prie namo dalį teritorijos prižiūri kaimynė. Jų pusėje stovi mašinos, yra aikštelė. Tik paskutiniu metu atsikraustė dar vieni kaimynai, iki tol stovėdavo keturios mašinos ir jos visos buvo jo. Jis leido vaikui toje aikštelėje lakstyti. Kaimynės užsipuolimo priežastis buvo ta, kad ji kaltino nuplikius gėles. Gyvename su kaimyne tame pačiame pirmame aukšte. Tuo metu jo vaikas buvo su draugu A. Savo sūnaus paprašė pakviesti draugą, kad galėtų paklausti, kaip ten viskas buvo, nes jo sūnus mažametis. Kaimynė dažniausiai stovi prie durų, stovi prie akutės. Ji nenorėjo, kad tas A. ateitų, tai ir užsipuolė juos. Laiptinėje kilo konfliktas. Jis buvo namuose, laiptinėje girdėjo triukšmą. Priėjęs prie durų, išgirdau kaimynę sakant „ko tam Arui čia reikia, ko jis čia vaikšto?“. Necenzūrinių žodžių negirdėjo. Santykiai su kaimyne šiuo metu nekokie, šiuo metu visiškai nebendrauja, nežino, kaip su ja bendrauti. Vaikas jos gėlėms nieko nepadarė, jis nežinotų, kaip tas gėles nuplikyti. Vaikai po tą gėlyną nevaikšto, bijo. Praeitą savaitgalį vėl buvo konfliktas, dar nieko nerašė, galvoja, tą reikalą spręsti patikės žmonai. Jo sūnus buvo išgąsdintas, grįžo į namus kaip nesavas. Vaikas labai pergyvena, kad kaimynė jį kaltina. Verkti jis neverkė, tik buvo išsibalansavęs, paraudęs veidas. A. U. gyvena šalia kitame name. Jis ateina pas jo sūnų, nes jie yra draugai, jis leidžia ateiti į svečius pas jo sūnų, žaisti kompiuterinius žaidimus. Pas juos laiptinėje durys prikabintos spyruokle, jeigu kas įeina į laiptinę, pirmiausia išgirsta trinktelint duris. Tada pirmiausia tai išgirdo, po to išgirdo žmonių balsus, suprato, kad kažkas vyksta. Pradaręs duris pamatė, kad kaimynė šaukia. Kaimynė šaukė piktai.

Liudytoja O. L. parodė, kad apie situaciją šiek tiek žino. O. A. Ž. pažįsta seniai, kultūros namuose dainuodavo kartu. Kelis kartus girdėjo, kaip vaikai ją užkabinėjo. Kurie vaikai ją užkabinėjo, pasakyti negali, bet buvo keli balsai. Vaikai ten laksto aplinkui mašinas ir namą. Kai matė, kieme buvo keli vaikai. Kelis kartus yra girdėjusi, kaip O. A. vaikus gražiai sudrausmino, ant jų nešaukė. O. A. savo kelis vaikus užaugino, yra darbšti, tvarkinga. Gal kitiems atrodo, kad ji šaukia, gal toks balso tonas aštresnis pasitaikė tuo metu, bet nepastebėjo, kad įžeidžiamai kalbėtų. Jai yra žinoma, kad O. gėlės buvo išlaužytos, buvo policija iškviesta, jai atrodo, tai buvo pernai, galėjo būti ir šiais metais. O. A. Ž. nėra konfliktiškas žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu O. A. Ž. nubausta pagal ATPK 174 straipsnį būtent dėl to, kad ji viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme bei laiptinėje, įžeidžiamai kibo prie dviejų nepilnamečių vaikų, garsiai šaukdama, kad jie nesinaudotų bendro naudojimo kiemu, nevaikščiotų šalia jos daugiabučio namo balkono, nesiartintų prie jos pasodintų gėlių bei tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tuo tarpu O. A. Ž. neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog vaikus tą dieną pamatė besisukiojančius daugiabučio namo kieme aplink automobilius, todėl juos sudrausmino, kad neišdykautų ir nepridarytų nuostolių, neapgadintų automobilių. Jiems nei kieme, nei laiptinėje daugiau nieko nesakė. Tai, ką surašė tyrėjas Arnoldas Lukočius, ją apklausdamas, pasirašė neperskaičiusi.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi, esminis ATPK 174 straipsnyje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui, o, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1-1280/2007, Nr. N62 -2800/2010). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010, N62-506/2011, N575-93/2012).

Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertinęs visumą šioje byloje surinktų įrodymų, neturi pagrindo nepritarti skundžiamam 2015 m. balandžio 24 d. nutarimui, kuriame sprendimas priimtas ištyrus įvykio aplinkybes, o išvada, jog O. A. Ž. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, yra pagrįsta remiantis visa byloje esančių įrodymų analize bei vertinimu. Byloje esantys nepilnamečių A. Š. ir A. U. patvirtina, kad O. A. Ž. pirmiausiai daugiabučio namo kieme žaidžiančius šiuos vaikus garsiai šaukdama išbarė dėl to, kad jie nevaikščiotų prie jos balkono, taip pat sakydama „ko jūs čia vaikštote ir vėl gėles nuplikysite“. Vėliau, vaikams einant daugiabučio namo laiptine, ant jų garsiai rėkė klausdama, ko jie čia vaikšto. Šie parodymai yra pakankamai aiškūs, išsamūs ir vienodi. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikų elgesys darė žalą ar kitaip gadino kokį nors svetimą turtą ir dėl to buvo pagrįstai ir tinkama išraiškos forma sudrausminti dėl galimai jų daromo ar padaryto kokio pažeidimo. Be to, pačios O. A. Ž. teiginiai dėl vaikų atžvilgiu išsakyto sudrausminimo, siekiant apsaugoti automobilius, taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad daugiabučio name kieme stovinčius automobilius kaip nors šie vaikai gadino (apgadino). O. A. Ž. elgesys vaikų atžvilgiu: barimas jų be visiškai jokios priežasties, draudimas jiems vaikščioti, bėgioti ar kitaip žaisti daugiabučio namo kieme ar aplink jį, kai ši vieta yra bendro naudojimo objektas, vertintinas kaip įžeidžiamas kibimas prie vaikų. Be to, toks elgesys vaikų atžvilgiu vertintinas kaip neadekvatus situacijai ir bauginantis vaikus, o taip pat patvirtinantis neigiamą nusiteikimą vaikų atžvilgiu, nes iš mažamečio A. Š. duoto paaiškinimo matyti, kad vaikas dėl tokio O. A. Ž. elgesio buvo išgąsdintas: bijo išeiti į lauką, ją susitikti, bijo jos kabinėjimosi, riksmų ir pan. Liudytojas Sidas Šumskis patvirtino, kad triukšmą laiptinėje išgirdo būdamas namuose, O. A. Ž. šaukė ant vaikų piktai, jos elgesys nepilnametį A. Š. išgąsdino, vaikas grįžo į namus kaip nesavas ir pan. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esanti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos pateikta informacija apie O. A. Ž. patvirtina tai, kad konfliktai tarp O. A. Ž. ir tame pačiame name gyvenančių vaikų yra vykę ir anksčiau, nes O. A. Ž. yra prašiusi seniūno sudrausminti vaikus, neįvardindama jų pavardžių, tačiau jų drausminimo priežastys neaiškios: prašyta sudrausminti dėl vaikų vaikščiojimo po jos buto langais ir sodą. Be to, iš šios informacijos akivaizdu, kad to paties namo gyventoja R. Š. išreiškė seniūnijai nusiskundimą kaimynės O. A. Ž. atžvilgiu dėl gaunamų jos priekaištų dėl bendrai naudojamo kiemo. Šiuos egzistuojančius kaimynų nesutarimus, kylančius dėl vaikų elgesio kieme, iš esmės patvirtino tiek pati O. A. Ž., tiek ir liudytojas Sidas Šumskis. Pažymėtina, jog asmenų norų ar nuomonių nesutapimas, nepasitenkinimo išreiškimas nėra draudžiamas teisės aktų, tačiau netikėtas ir piktas elgesys, nepasirenkant reikiamo atitinkamoje situacijoje tono, konfliktų sprendimo būdo bei vietos, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, įvairūs nepagrįsti kaltinimai, užgauliojimai ar pan., negali būti vertinamas kitaip, nei kaip baugintis, pavojingas ir netoleruotinas elgesys, o toks santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 31 d. O. A. Ž. įžeidžiamai kibo prie nepilnamečių vaikų A. U. bei A. Š. būtent daugiabučio namo kieme ir šio namo laiptinėje. Pati O. A. Ž. neneigė, jog vaikus sudrausmino, manydama, kad jie išdykauja ir dėl to, kad vaikai nepadarytų kokios nors žalos (apgadinimų) automobiliams. Be to, liudytojas Sidas Šumskis patvirtino, kad O. A. Ž. elgesys namo laiptinėje buvo piktas, užgaulus, o kieme stovėjo jo paties automobiliai ir automobilių stovėjimo aikštelėje vaikams buvo leista žaisti. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog neteisėta veika padaryta būtent viešoje vietoje, ir savo elgesiu O. A. Ž. pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Ta aplinkybė, kad, kaip nurodė O. A. Ž. atstovas advokatas, nėra nešališko asmens, kuris išsakytų nuomonę apie įvykį laiptinėje, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, o liudytojo Sido Šumskio parodymus atmesti šiuo atveju nėra jokio pagrindo, nes kaip minėta, viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, o veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, nes dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be to, asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Tuo tarpu O. A. Ž. elgesys laiptinėje su vaikais patvirtina, jog triukšmą, pyktį ir nepasitenkinimą vaikais liudytojas Sidas Šumskis išgirdo būdamas savo bute, o tokia O. A. Ž. pasirinkta vaikų barimo vieta bei nepriimtinas elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu - kabinėjimasis prie jų, barant be jokios priežasties, draudžiant jiems bėgioti ar žaisti daugiabučio namo kieme ar aplink jį, būtent ir parodo nepagarbą visuomenei. Taigi, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog O. A. Ž. padaryta veika pagrįstai buvo įvertinta kaip nedidelis chuliganizmas ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, teismas konstatuoja, jog Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo Arnoldo Lukočiaus 2015 m. balandžio 24 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti remiantis O. A. Ž. skundo motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo matyti, jog O. A. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, skirta minimali administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, t.y. ji skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, O. A. Ž. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Arnoldo Lukočiaus 2015 m. balandžio 24 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

O. A. Ž. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Arnoldo Lukočiaus 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo O. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 174 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 28 eurų dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.