- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2-2178-223/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškininius reikalavimus mažina ir prašo pakeisti 2006-09-29 teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Nurodo, kad iš atsakovo išlaikymas vaikui buvo priteistas po 200 Lt kas mėnesį. Ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, nes nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaiko poreikiai išaugo- jam buvo diagnozuota bronchinė astma, alerginė sloga. Dėl šios ligos vaikui kas pusę metų reikia keisti patalus, čiužinius, pagalves, būtini yra medicininiai tyrimai. Medicininiai tyrimai kainuoja 180 Lt metams, viena pagalvė kainuoja apie 100 Lt, antklodė- 200 Lt., čiužinys- 300 Lt. Vaikui pastoviai yra perkami vaistai, kurie mėnesiui vidutiniškai kainuoja 20-30 Lt. S. S. yra būtina vykti į sanatoriją , o ji važiuoja kartu, todėl tai jai kainuoja apie 400 Lt metams. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų ugdymo ir mokymo priemonėms, nuvykimui į mokyklą, maitinimui mokykloje ir pan. Vaikas lanko baseiną, darbščiųjų rankų būrelį . Tam taip pat reikalingos papildomos lėšos. Viso vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1200 Lt. Atsakovas išlaikymą vaikui teikdavo epizodiškai, yra susidaręs įsiskolinimas apie 4000 Lt. 2006 metais, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, ji nedirbo, gaudavo 92 Lt išmoką už vaiką. Šiuo metu jos pajamos yra 1900 Lt, kitų išlaikytinių neturi, nekilnojamojo turto neturi. Gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka 100 Lt, už komunalinius – vidutiniškai 300 Lt per mėnesį. Nuosavybės teise turi tik automobilį. Sūnų išlaikyti materialiai padeda jos mama.
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, nes didesnio išlaikymo teikti negali dėl savo turtinės padėties.
Nurodo, kad nuo 2013-01-22 yra registruotas Darbo biržoje, gauna 630 Lt išmoką kas mėnesį. Mėgina ieškotis darbo ir savarankiškai, tačiau negali rasti, nes jo specialybė yra stalius, todėl kitų statybos darbų dirbti negali, nes visur reikalaujama darbo patirties. Nuosavybės teise turi automobilį ir sodo sklypą, kurį yra įsigijęs su paskola. Pripažįsta, kad yra įsiskolinimas vaiko išlaikymui, nes neturėjo pajamų iš ko mokėti . Jis moka paskolą kas mėnesį 430 Lt, todėl ieškovės prašomo išlaikymo mokėti negali. Kitų išlaikytinių neturi. 2006 metais, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, jo pajamos buvo 670 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies .
Byloje nustatyta, kad šalys yra sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b. l. 5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-29 sprendimu ( civilinė byla Nr.2-1346-488/2006, b. l. 61-63) iš atsakovo A. S. jo sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį nuo 2006-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui , nes nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas , nepilnamečio sūnaus poreikiai išaugo ir jam reikalingas didesnis išlaikymas.
Įstatymas numato, kad vienas iš pagrindų reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LR CK 3.201 str.) . Kadangi įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti išlaikymą gaunančių nepilnamečių vaikų interesai . Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Vaiko poreikiai negali būti begaliniai ir priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Vaiko poreikiai turi būti pagrįsti, protingi ir atitikti jo amžių bei sveikatos būklę. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminis vaiko poreikių pasikeitimas; vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo ( LR CK 3.3 str. 1 d.) . Sprendžiant , ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, tai pat yra būtina nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi ir, 2), aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – šiuo atveju,- padidėjimu.
Išlaikymas iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteistas 2006-09-29, t.y. kai (duomenys neskelbtini) dar nebuvo vienerių metų. Nuo to momento praėjo daugiau kaip 6 metai. Todėl visiškai sutiktina su ieškovės argumentais, kad per tokį ilgą laiką vaiko poreikiai išaugo . Visų pirma , vaiko poreikiai išaugo dėl to, kad vaikas išaugo, ėmė lankyti mokyklą , todėl atsirado papildomos išlaidos mokymo ir ugdymo priemonėms, vaiko maitinimuisi mokykloje ir t.t. . Be to, reikalingos papildomos lėšos vaiko pramogoms, užklasiniam lavinimui. Kadangi tokio amžiaus vaikas yra gana greitai augantis, jam reikalinga daugiau drabužių, avalynės ir pan. 2006 metais S. S. buvo diagnozuota bronchinė astma , todėl atsirado papildomos išlaidos medikamentams, procedūroms ir kitoms medicininėms reikmėms. Tai įrodo ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, to neneigia ir atsakovas. Taigi , šios aplinkybės laikytinos įrodytomis ( LR CPK 178 str., 187 str.). Visos šios aplinkybės lemia, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga skirti didesnę piniginių lėšų sumą nei buvo priteista, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne pinigų suma nei iki šiol.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi ( b. l. 7). Jos gaunamos pajamos yra , jos teigimu , 1900 Lt per mėnesį, iš pažymų apie gautas pajamas matyti, kad jos pajamos yra vidutiniškai 1471 Lt per mėnesį ( b. l. 8). Atsakovo pajamos yra vidutiniškai 630 Lt per mėnesį ( b. l. 73-75). Jis nuosavybės teise turi žemės sklypą su sodo pastatu bendros 14 300 Lt vertės ( b. l. 77), kuris įsigytas su banko paskola ( b. l. 78).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikiai po to, kai buvo priteistas išlaikymas , iš esmės padidėjo, t.y. atsirado sveikatos problemos, kurios reikalauja papildomų išlaidų, vaikas išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalingos papildomos išlaidos jo ugdymui ir lavinimui. Nors ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1200 Lt, tačiau byloje nenustatyta, kad vaiko poreikiai yra tiek dideli, kad sudarytų būtent tokią sumą. Įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus , jos nurodytas išlaidas atskiriems vaiko poreikiams, darytina išvada, kad kai kurios išlaidos yra padidintos, kai kurias būtų galima sumažinti. Negalima sutikti su ieškovės nurodytomis drabužių ir avalynės kiekiu metams, pvz. 10 megztinių metams, 6 kelnėmis, 6-7 bliuzonais ir pan. Tokios perkamų drabužių apimtys neatitinka jokių teisingumo , protingumo ir sąžiningumo principų ( LR CK 1.5 str.). Be abejo, esant galimybei, tai nėra draudžiama, tačiau, jei atsakovas negali teikti tokio išlaikymo, negalima reikalauti iš jo padengti neprotingas ir per dideles išlaidas vos 7 metų amžiaus vaiko išlaikymui. Taigi, konstatuotina, kad nepilnamečio S. S. išlaikymui per mėnesį reikalinga ne didesnė nei 1 MMA suma, t.y. 1000 Lt.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės pajamos yra bent jau du kartus didesnės nei atsakovo, o jei vertinti ieškovės teiginius apie tai, kad ji gauna 1900 Lt, tai jos pajamos yra 3 kartus didesnės nei atsakovo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas nesiėmė jam prieinamų priemonių darbui susirasti, o turint omeny darbo rinkos poreikius, jo argumentas apie įsidarbinimo galimybes yra visai priimtinas. Be abejo, atsakovo pajamų menkumas neatleidžia jo nuo pareigos teikti savo sūnui (duomenys neskelbtini) tinkamo dydžio išlaikymą. Tokiu būdu, , įvertinus šalių gaunamas pajamas, ieškovės teikiamas išlaikymas vaikui turėtų sudaryti 2/3 jam reikalingo išlaikymo, o atsakovo- 1/3. Taigi, iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas iki 330 Lt per mėnesį. Manytina, kad tokio dydžio išlaikymas, pridėjus ieškovės teikiamą išlaikymą, yra pakankamas tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti ir atitinka atsakovo galimybes .
Kadangi ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau jis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p,85 str.1 d.6 p., 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies .
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir nustatyti, kad A. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) teikia po 330,00 Lt ( tris šimtus trisdešimt litų 00 ct ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.