Telšių apylinkės teismo nutarimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠABylos Nr. A2.6.-43-672/2015m.Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00034-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.7.

2015 m. gegužės 13 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant I. D., J. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. G., institucijos, teikiančios išvadą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono atstovams L. B., N. G., transporto priemonės savininkei P. B. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad J. G. 2015 m. sausio 10 d., 18.18 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai per vienerius metus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas vidutinis 1,86 promilių girtumas, P. B. B. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nepateikė policijos pareigūnui automobilio dokumentų. Už šiuos veiksmus J. G. baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 130² straipsnį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Teismo posėdžio metu J. G. savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, kad jis automobilio nevairavo. Jis turi verslo liudijimą ir užsiima automobilių remontu. Tuo metu jis gyveno pas B. B. ir ji 2015 m. sausio 10 d. ryte paprašė, kad jis paremontuotų jos automobilį. Jis, dirbdamas garaže (duomenys neskelbtini), išgėrė gal porą butelių alaus. Baigęs darbą, paskambino pažįstamam R. F., kad jis galėtų parvairuoti mašiną iki B. B. namų. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, per posūkį, buvo slidu, automobilis nuslydo į griovį. Nebuvo avarinės situacijos, todėl policijos nekvietė. Pro šalį važiavusi mašina sustojo, klausė, ar nereikia pagalbos. Tada jis buvo vienas, nes draugas buvo nuėjęs ieškoti traktoriaus. Jis užėjo į kelias sodybas, bet niekas traktoriaus neturėjo, todėl grįžo pas B. B.. Neprisimena, gal ir sakė, kad kaltę prisiimtų B. B.. Netrukus į B. B. namus atvyko policijos pareigūnai, pasakė, kad jis vairavęs automobilį, įvažiavo į griovį. Patikrino jam girtumą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Transporto priemonės savininkė P. B. B. teismui paaiškino, kad J. G. gyveno pas ją kaip nuomininkas, padėjo ūkio darbuose. Ji žinojo, kad J. G. remontuoja mašinas, todėl paprašė, kad pažiūrėtų jos a/m (duomenys neskelbtini). Ryte ji įdavė J. G. mašinos raktelius, dokumentų nedavė. Ji nežinojo, kad J. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, apie tai jo nepaklausė. Vakare apie 18 val. J. G. grįžo, pasakė, kad mašina įslydo dviem ratais į griovį, reikia traktoriaus ją ištraukti. Ji nesuprato, ar J. G. girtas. Ji galvojo, kad jos mašiną ištrauks ir parveš į kiemą, o paskui pasakė, kad jos mašina nuvaryta į aikštelę. Mašina jai labai reikalinga, nes yra silpnos sveikatos, jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, reikia nuolat važinėti pas gydytojus. Prašo mašinos nekonfiskuoti. B. B. pateikė teismui duomenis apie savo sveikatos stovį.

Liudytojas V. P. teismui paaiškino, kad jis 2015 m. sausio 10 d. patruliavo su kolega S. Gavo pranešimą, kad Vytauto g. ir Klevų g. sankryžoje yra autoįvykis. Nuvykę į vietą, matė, kad nuo kelio į griovį yra nuvažiavęs automobilis. Automobilis nebuvo apgadintas, aplink jokių asmenų nebuvo. Kadangi buvo pasnigę, jie ėjo pagal prie automobilio paliktus pėdsakus, kurie vedė link (duomenys neskelbtini) kaimo. Matėsi, kad asmuo užėjo į vieną namą, tada pėdsakais nusekė iki B. B. namų. Užėję pas ją, rado vyriškį, kuris buvo šlapias, neblaivus. B. B. paaiškino, kad ji turi raudonos spalvos (duomenys neskelbtini). Ji negali vairuoti, nes tuo metu buvo susilaužiusi koją. Vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. G. nusivežė iki automobilio, įvažiavusio į griovį, buvo susisiekta su budinčiuoju. Į įvykio vietą atvyko du jaunuoliai, kurie ir pranešė apie įvykį. Jie vietoje paaiškino, kad važiuojant, prie sankryžos pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, matė, kad aplink vaikšto vienas vyriškis, kuris prašė padėti ištraukti automobilį. Tačiau vaikinai suprato, kad vyriškis yra galimai neblaivus, apie įvykį pranešė policijai. Vėliau jaunuoliai atpažino J. G., kaip asmenį, vairavusį automobilį. Buvo paimti asmenų paaiškinimai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. G., kad jis vairavo automobilį neblaivus. Tąkart automobilio savininkė paaiškino, kad ji davusi automobilį, kad J. G. jį sutvarkytų. Jis ir vairavo, nes ji pati tuo metu buvo susilaužiusi koją. Vakare J. G. grįžo pėsčiomis, klausė, kas galėtų ištraukti iš griovio mašiną. J. G. tąkart paaiškino, kad automobilio jis nevairavo, vairavo B. B., nespėjus nuspausti stabdžio pedalo, automobilis nuslydo į griovį. Prie nuslydusio automobilio jie matė tik vieno asmens pėdsakus. J. G. nieko neminėjo, kad automobilį vairavo kažkoks jo draugas.

Liudytojas V. L. teismui paaiškino, kad J. G. pažįsta iš matymo. Sausio mėnesio pradžioje, galėjo būti 10 diena, jis su draugu M. S. važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, kai pamatė ant sankryžos nuslydusį į griovį automobilį (duomenys neskelbtini). Jie sustojo, pasiteirauti, gal reikia pagalbos. Automobilyje nieko nebuvo, o prie automobilio stovėjo J. G., jis prašė, kad padėtų automobilį ištraukti iš griovio. Jie suprato, kad vyriškis yra galimai neblaivus, todėl paskambino policijai. Vyriškis nesakė, kad tai ne jis vairavo automobilį, bet jie suprato, kad tai jis vairavo, nes aplinkui nieko nebuvo. Vėliau jie policijos pareigūnams surašė apie įvykį paaiškinimus.

Liudytojas M. S. teismui paaiškino analogiškai V. L. duotiems parodymams.

Liudytoja A. T. teismui paaiškino, kad J. G. žino iš matymo. Buvo žiemos metas, kai jis užėjo pas ją į namus, klausė, gal turi traktorių mašinai iš griovio ištraukti. Ji nesuprato, ar vyriškis buvo girtas.

Liudytojas R. F. teismo posėdyje paaiškino, kad J. G. yra jo pažįstamas. Žiemos metu, datos neprisimena, J. G. jam paskambino telefonu ir paprašė parvežti jį iš garažų į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuojant, ant sankryžos, mašina pradėjo slysti, pagavo žvyro ir jie nuvažiavo į griovį. Jie pasižiūrėjo, kad mašinos vieni neištrauks, reikia traktoriaus. Tada jis išėjo jo ieškoti, buvo gal kokiose penkiose sodybose, kitur neįėjo, nieko nerado. Kai maždaug už pusvalandžio grįžo prie automobilio, jo jau nebebuvo, paskambino J. G. ir pasakė, kad nieko nebereikia.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 130² straipsnį yra surašytas pagrįstai ir teisėtai, šis faktas yra įrodytas. Policijos pareigūnas nebūtinai turi stabdyti transporto priemones, kad būtų nustatytas faktas, kad vairuotojas neblaivus. J. G. nepripažino vairavęs automobilio. Iš esmės jo duoti paaiškinimai dėl automobilio vairavimo tąkart skiriasi – po įvykio jis aiškino, kad mašiną vairavusi B. B., vėliau paaiškino, kad automobilį vairavo R. P., nors po įvykio apie tai policijos pareigūnams net neužsiminė. Liudytojai V. L., M. S. patvirtino, kad prie griovį įslydusio automobilio buvo tik vienas asmuo, t.y. J. G.. Prie automobilio taip pat sniege matėsi tik vieno asmens pėdsakai. J. G. teigia nevairavęs, bet tai laikytina kaip jo gynybinė pozicija. Prašo pripažinti J. G. padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 130² straipsnį, skirti sankcijų ribose numatytas nuobaudas. Dėl automobilio konfiskavimo, tai automobilio savininkė B. B. teigia nežinojusi, kad J. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, jam patikėjo savo automobilį remontuoti, tuo rizikavo. Siūlo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

Teismas išklausė posėdžiuose dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno V. P. 2015 m. sausio 10 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-24142778-15 ir tarnybinį pranešimą; pranešimą dėl J. G. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą; alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2015 m. sausio 10 d., 18.45 val., atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 46, J. G. nustatytas 1,86 promilės girtumas, rodmenis; P. B. B. paaiškinimą; A. T. paaiškinimą; M. S., V. L. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes; foto nuotraukas; išrašą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie J. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn; pažymą apie asmens duomenis; VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, iš kurios nustatyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra P. B. B., gyv. (duomenys neskelbtini); teismo posėdžiu metu pateiktus B. B. dokumentus apie jos sveikatos stovį; J. G. pateiktą paaiškinimą byloje, jo neįgaliojo pažymėjimą (nustatytas 30 procentų darbingumas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924-12; Nr. N261-1194-12).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219-11). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

J. G. neigė vairavęs B. B. priklausantį automobilį. Tačiau toks jo teigimas laikytinas tik kaip gynybos forma. Liudytojai V. L., M. S. teismui paaiškino, kad tuoj po įvykio prie į griovį įvažiavusio automobilio matė tik vieną J. G., aplinkui žmonių nesimatė. Liudytojas V. P. teismui paaiškino, kad prie minėtos mašinos jie su kolega sniege matė tik vieno asmens pėdsakus, jais ir atsekė iki B. B. namų. B. B. teismui paaiškino, kad į namus J. G. grįžo vienas, ji nesupratusi, ar yra girtas, nors savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad J. G. vakare grįžo stipriai apgirtęs, pasakė, kad vairuodamas jai priklausantį automobilį, nuslydo nuo kelio ir įvirto į griovį (9 b. l.). J. G. parodymai visos bylos nagrinėjimo metu vis keitėsi. Kaip nurodė liudytojas V. P., J. G. tuoj po įvykio sakęs, kad automobilį vairavusi B. B., tad apie kažkokį kitą asmenį, t.y. vėliau J. G. nurodytą R. F. net kalbos nebuvo. Taip pat apie šio liudytojo buvimą J. G. nenurodė ir pirmo teismo posėdžio metu 2015-02-17 (posėdis nebuvo protokoluojamas). Liudytoja A. T. parodė, kad J. G. pas ją klausti dėl traktoriaus buvo užėjęs vienas pats. Nors liudytojas R. F. ir nurodė, kad tai jis, paprašytas J. G., vakare vairavo automobilį, vėliau įvažiavus į griovį, nuėjo ieškoti traktoriaus pagalbos, tokie jo paaiškinimai teismui kelia pagrįstų abejonių – policijos pareigūnai po įvykio sniege terado vieno asmens pėdsakus; liudytojas negalėjo nurodyti pas ką teiravosi traktoriaus; kodėl traktoriaus vyriškiai nėjo ieškoti kartu. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad J. G. vairavo automobilį, tačiau byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui pagrįstai manyti, kad automobilį vis dėlto jis vairavo.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad J. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pakartotinai per vienerius metus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas vidutinis 1,86 promilių girtumas, nepateikė transporto priemonės dokumentų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys įrodytos ir J. G. padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojas privalo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams, tiek kitiems eismo dalyviams. Įstatymo leidėjas, numatydamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą atsižvelgė į visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą.

ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad šį pažeidimą J. G. padarė būdamas vienerių metų laikotarpiu baustas už vienarūšius administracinius teisės pažeidimus ir būdamas neblaivus.

ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims suformuluota kaip alternatyvi – bauda arba areštas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi J. G. daro vienarūšius pažeidimus, ne kartą baustas ir už kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus; taip pat nėra atlikęs anksčiau paskirtų administracinio arešto nuobaudų; darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai negali būti pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikant švelnesniąją ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Tačiau J. G. pateikė teismui neįgalumo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jam nustatytas 30 procentų darbingumas, jis administracinio arešto bausmės atlikti negali dėl neįgalumo, todėl jam skirtinos maksimalios administracinės nuobaudos - maksimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies ir 130² straipsnio sankcijose.

ATPK 130² straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims kartu su bauda arba areštu turi būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju konfiskavimas, vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas yra pats pažeidėjas ar kitas asmuo. Nekonfiskuoti transporto priemonės galima tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jei nustatomas visas kompleksas šiame straipsnyje nurodytų reikšmingų aplinkybių. B. B. pati davė J. G. automobilio raktelius, kad šis mašiną paremontuotų. Ji nežinojo, kad J. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones, iš ryto J. G. buvo blaivas. Tačiau B. B. negalėjo žinoti, kad tuo metu, kai jos automobilis bus remontuojamas, jį paėmęs J. G. vartos alkoholinius gėrimus ir vairuos išgėręs. Automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu. Teismo posėdžio metu B. B. paaiškino, kad turi rimtų sveikatos problemų, jai padarytos kojos ir rankos operacijos. Ji pateikė teismui pažymas, kad jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl siekiant apginti teisėtus automobilio savininko interesus, teismas taiko ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės nekonfiskuoja. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkui P. B. B..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 29, 30 ir 30² straipsniais, J. G. skirtinos administracinės nuobaudos – maksimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies ir 130² straipsnio sankcijose. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtina apėmimo būdu subendrinta administracinė nuobauda, numatyta atsakomybę už sunkesnįjį iš pažeidimų numatančio ATPK 130² straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 € (vienuolikos eurų) baudą.

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1592 € (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Skirti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrintą administracinę nuobaudą – 1592 € (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) baudą, nekonfiskuojant transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti J. G., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti J. G., P. B. B. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.