- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- eA-2813-1062/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
- 7.6.2Motinystės pašalpa
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.26E) SI-8218 „Dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-1725 „Dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo“ (toliau – ir ginčijami sprendimai, Sprendimai); 2) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 „Dėl J. Š. teisės į motinystės pašalpą“ jai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. pagal visą tos dienos kompensuojamąjį uždarbį, netaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančių Lietuvos Respublikos ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies nuostatų tiek, kiek jose numatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, bei išmokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą pavedimu į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 3) skundo netenkinimo atveju, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), siekiant išsiaiškinti, ar 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-138 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) neprieštarauja Konstitucijai.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. vasario 25 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu dėl jai apskaičiuotos ir išmokėtos motinystės pašalpos už nėštumo bei gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. perskaičiavimo ir susidariusios nepriemokos išmokėjimo. Pažymėjo, kad pateikdama tokį prašymą vadovavosi Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu Nr. KT8-N5/2016 konstitucinės justicijos byloje Nr. 17/2014 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarimas), kuriame išaiškinta, jog Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) ir Nuostatų (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) 10 punktas, taikyti apskaičiuojant pareiškėjai priklausančią motinystės išmoką tiek, kiek minėtuose normose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesi galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.
3. Pareiškėjos teigimu, preliminariais paskaičiavimais motinystės pašalpos nepriemoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį sudaro apie 1 786,22 Eur. Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai priskaičiuota 5 648,48 Eur motinystės pašalpos suma, nors teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dienai realiai tos dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 89,45 Eur (89,45 Eur x 86 darbo dienos = 7434,7 Eur).
4. Pareiškėja paaiškino, kad jos 2017 m. vasario 25 d. prašymas Valdybos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu netenkintas, nurodant, jog Įstatymo ir Nuostatų normos, kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negali būti taikomos nuo 2017 m. sausio 2 d. skiriant naujas motinystės pašalpas. Valdyba, netenkinusi jos skundo, taip pat pažymėjo, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo jai paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., neginčijo, o 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusiame Pakeitimo įstatyme nurodyta, jog asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.
5. Pareiškėjos vertinimu, pagal tokį išaiškinimą dirbančių motinų, kurios valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos ir motinystes socialiniam draudimui moka nuo visų pajamų, teisinė padėtis yra vienoda, o motinystės pašalpoms apskaičiuoti, taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, jos yra traktuojamos skirtingai, t. y. vienoms (toms, kurių kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jų draudžiamąsias pajamas neviršija maksimalaus kompensuojamojo uždarbio) kompensuojama 100 proc. dėl nėštumo ir gimdymo prarasto uždarbio, o kitoms (toms, kurių kompensuojamasis uždarbis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį) – mažiau. Pareiškėjos nuomone, toks vienodoje padėtyje esančių asmenų nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas ir pažeidžiantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą. Mano, kad nurodytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nustatant motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį dydį taikomas maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pažeidžiama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Paaiškino, kad pagal pareiškėjos 2015 m. sausio 19 d. prašymą VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai paskyrė motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Kadangi teisę į motinystės pašalpą pareiškėja įgijo 2015 m. sausio 16 d., apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį nustatytas motinystės pašalpos dydis, buvo vertinamos jos draudžiamosios pajamos, turėtos per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pagal šiuo laikotarpiu gautas draudžiamąsias pajamas pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 89,45 Eur (22451,60 Eur : 251 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dienai – 2015 m. sausio 16 d., maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 65,68 Eur. Kadangi pagal turėtas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (89,45 Eur) viršijo teisės į motinystės pašalpą dienai maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (65,68 Eur), priimdamas 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. SMTM-513 VSDFV Klaipėdos skyrius taikė pastarąjį dydį.
8. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016 konstitucinės justicijos byloje Nr. 17/2014, Įstatymo ir Nuostatų normos, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negali būti taikomos nuo 2017 m. sausio 2 d. skiriant naujas motinystės pašalpas. Pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. sausio 26 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. SMTM-513, kuriuo jai paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl jis galioja ir yra visiškai įvykdytas. Akcentavo, kad Pakeitime įstatyme įtvirtinta, jog asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. (Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos) iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą, socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo nustatytą tvarką. Nurodė, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. pagal įsigaliojusį Pakeitimo įstatymą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos netaikant apribojimo (t. y. pagal apskaičiuotą asmens kompensuojamąjį uždarbį) ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas. Pabrėžė, kad kitiems asmenims paskirtų motinystės pašalpų perskaičiavimas nėra numatytas.
9. Atsakovo nuomone, kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. SMTM-513, kuriuo pareiškėjai paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa, priimtas iki Konstitucinio Teismo nutarimo, jis teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas ir yra įvykdytas, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą, netaikant apribojimo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.
II.
10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.26E) SI-8218 ir VSDFV 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-1725 bei VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigojo pareiškėjos 2017 m. vasario 5 d. skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 persiųsti VSDFV, kuri jį išnagrinėtų laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kitą skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsniu ir įvertinęs pareiškėjos 2017 m. vasario 5 d. prašymo turinį, padarė išvadą, kad minėtu prašymu nebuvo prašoma suteikti administracinę paslaugą (VAĮ 2 str. 17 d.) ir šis kreipimasis nelaikytinas prašymu priimti administracinį sprendimą VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl pareiškėjos prašymo skirti motinystės pašalpą priimtas 2015 m. sausio 26 d. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 5 d. prašyme, adresuotame VSDFV Klaipėdos skyriui, pareiškėja nurodė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 „Dėl J. Š. teisės į motinystės pašalpą“ jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikė Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 7 bei 10 punktų reguliavimą dėl maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio, dėl ko pareiškėjai susidarė motinystės pašalpos nepriemoka, kurią pareiškėja prašė perskaičiuoti ir išmokėti, t. y. pareiškėja iš esmės skundėsi jos teisių pažeidimu, kurį prašė nutraukti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pagal savo pobūdį pareiškėjos 2017 m. vasario 5 d. prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą skundo sąvoką.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Valdybos teritorinių padalinių veiksmų apskundimo tvarką reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ) bei VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
13. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 5 d. pareiškėja kreipėsi į VSDVF Klaipėdos skyrių, prašydama, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarimu, jos motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas perskaičiuoti, netaikant teisės aktų nuostatų, susijusių su maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio nustatymu bei išmokėti susidariusį pašalpos skirtumą. Teismas akcentavo, kad VSDĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino praleidimo klausimo pareiškėja nekėlė, t. y. nenurodė, jog galimai jį yra praleidusi, neišdėstė termino praleidimo priežasčių bei neprašė jo atnaujinti. Nepaisydamas to, ar pagal byloje esančius duomenis buvo pagrindas vertinti, jog pareiškėja praleido terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo paduoti, teismas sprendė, kad Taisyklių 20 punkte numatyti veiksmai (termino atnaujinimo klausimo sprendimas) atsakovo turėjo būti atlikti.
14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal savo pobūdį pareiškėjos 2017 m. vasario 5 d. kreipimasis atitinka VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą skundo sąvoką, sprendė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, gavęs 2017 m. vasario 5 d. pareiškėjos prašymą, jį turėjo persiųsti Valdybai. Teismas vertino, kad netinkamu administracinės procedūros atlikimu buvo apribota pareiškėjos teisė ginti savo galimai pažeistą teisę, pateikiant paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo paduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.26E) SI-8218 ir VSDFV 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-1725 kaip neteisėtus dėl to, jog jų priėmimo metu pažeistos pagrindinės procedūros (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neišsprendus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 teisėtumo klausimo, išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. pareiškėjos nurodytu būdu, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
III.
16. Pareiškėja J. Š. apeliaciniame skunde prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta jos skundo dalis, o kitą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundo netenkinimo atveju, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
17. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus sprendimus ir įpareigojęs VSDFV Klaipėdos skyrių 2017 m. vasario 5 d. prašymą persiųsti nagrinėti Valdybai, tik formaliai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju netikslinga vadovautis pačios Valdybos nusistatytų Taisyklių nuostatomis, tačiau reikia spręsti klausimą iš esmės, kuris skundžiamame sprendime nebuvo išnagrinėtas.
Šalies argumentai
18. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad netinkamu administracinės procedūros atlikimu buvo apribota jos teisė ginti galimai pažeistą teisę, pateikiant paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo paduoti. Mano, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, neanalizavo, jog ir tuo atveju, jeigu laikantis formalių reikalavimų būtų atnaujintas terminas skundui dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM- 513 panaikinimo pateikti, Valdyba, kaip įstatymus vykdanti institucija, neturėtų įstatyminio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjos prašomu būdu motinystės pašalpą.
19. Pareiškėjos teigimu, būtent 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas, kurio konstitucingumo klausimą pareiškėja prašo išspręsti, užkerta jai kelią apginti savo pažeistas teises ir gauti tinkamą atlyginimą už padarytą žalą, kuri kilo taikant Konstitucijai prieštaraujančią Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį tiek, kiek joje numatyta, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusios Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.
20. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl mano, jog neišsprendęs šio prašymo teismas neįvykdė pareigos kilus abejonėms dėl taikomo teisės akto atitikimo Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį Teismą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
21. Pareiškėjos įsitikinimu, dėl įstatymų leidėjo kaltės ji yra patyrusi materialinę žalą, todėl, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostata, ji turiu teisę į padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad jos kreipimosi į teismą pagrindas yra Pakeitimo įstatymo konstitucingumo klausimo išsprendimas, nes tik nuo jo priėmimo pasikeitė pareiškėjos statusas, kuriuo ir buvo užkirstas kelias reikalauti padarytos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
24. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, pareiškėjos 2017 m. vasario 5 d. skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. (9.80E) SI-59203 persiuntė Valdybai.
Atsiliepimas
25. Atsakovo nesutinka su pareiškėjos prašymu įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT8-N5/2016 nenustatė, jog šis nutarimas turi būti taikomas retrospektyviai, todėl pareiškėjai 2015 m. paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa neturi būti perskaičiuojama.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja, prašydama perskaičiuoti motinystės pašalpos, paskirtos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513, dydį, turėtų įstatymo nustatyta tvarka ginčyti patį sprendimą, sukėlusį jai tiesiogines teisines pasekmes.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja, siekdama apginti savo teises, negali remtis teisės aktais (ar prašyti ištirti jų konstitucingumą), kurie jos atžvilgiu nebuvo taikomi. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog Pakeitimo įstatymas jos atžvilgiu negali būti taikomas, tačiau norėtų patekti į šio įstatymo reguliavimo sritį, nes asmenims, patenkantiems į šio įstatymo reguliavimo sritį, motinystės pašalpos yra perskaičiuojamos ir išmokamas skirtumas.
Atsiliepimas
29. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, įvardinti kaip įstatymų leidėjo žalos jai padarymas ir atlyginimas, šioje byloje nenagrinėtini, nes nebuvo pateikti (suformuluoti) pirmos instancijos teismui pateiktame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (1.26E) SI-8218 ir VSDFV 2017 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-1725, kuriais atsisakyti pareiškėjai perskaičiuoti motinystės pašalpą, teisėtumo bei pagrįstumo.
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
32. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.
33. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus sprendimus ir įpareigojęs VSDFV Klaipėdos skyrių 2017 m. vasario 5 d. prašymą persiųsti nagrinėti Valdybai, tik formaliai išnagrinėjo bylą ir neanalizavo, jog ir tuo atveju, jeigu laikantis formalių reikalavimų būtų atnaujintas terminas skundui dėl 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo pateikti, Valdyba neturėtų įstatyminio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjos prašomu būdu motinystės pašalpą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, esant pagrindui, gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamą jo kompetencijai priskirtą veiksmą ar priimti sprendimą, nors ir nėra pareiškėjo prašymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai paskirtą motinystės pašalpą, vertintinas kaip išvestinis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtina pasisakyti dėl minėto pareiškėjos reikalavimo, taip pat ir dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia, jog jai būtų perskaičiuota 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. tuo pagrindu, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016 pripažino, jog Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) bei Nuostatų (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) 10 punktas, taikyti apskaičiuojant pareiškėjai priklausančią motinystės išmoką tiek, kiek minėtuose normose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesi galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.
35. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia (liet. be kita ko) tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas.
36. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas, atsižvelgiant į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, jog būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Konstitucinis Teismas nutarė, kad minėtas nagrinėjamai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.
37. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Įstatymo ir Nuostatų normos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos.
38. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Pakeitimo įstatymą, kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje inter alia (liet. be kita ko) nustatyta, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas. Šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Taigi pagal šį įstatymą motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, yra perskaičiuojamos tiems asmenims, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką). Vadinasi, asmenims, kurie įgijo teisę gauti motinystės pašalpą iki 2016 m. kovo 15 d., motinystės pašalpa (motinystės išmoka) nėra perskaičiuojama.
39. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 nuspręsta skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Įstatyme nustatyta socialinio draudimo išmokų paskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri galiojo sprendimų priėmimo metu, t. y. dar iki Pakeitimo įstatymo priėmimo 2016 m. birželio 28 d.
40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų (bendrąja prasme) galia yra nukreipiama į ateitį, t. y. Konstitucinio Teismo sprendimas veikia ex nunc (liet. nuo dabar), išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytas išimtis.
41. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nekonstitucine pripažintos normos pagrindu anksčiau atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendimą). Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį.
42. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš pacituotos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo doktrinos, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies darytina išvada, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo kyla draudimas: 1) priimti naujus sprendimus pagrįstus prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintu aktu; 2) vykdyti anksčiau priimtus sprendimus, jei jie dar nėra įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d.
43. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 pareiškėjai buvo išmokėta motinystės pašalpa, todėl šiuo metu nebėra teisinių prielaidų VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą vertinti kaip dar neįvykdytą Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme ir laikyti, jog teisiniai santykiai dėl motinystės pašalpos mokėjimo iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2017 m. sausio 2 d. dar nėra pasibaigę. Pažymėtina, kad pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 neginčijo ir ši pareiškėjos teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SMTM-513 panaikinimo išnyko dar iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimo.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 paskirta motinystės pašalpa buvo išmokėta pagal Įstatyme nustatytą socialinio draudimo išmokų paskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, kuri galiojo iki 2015 m. sausio mėnesį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.
45. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad būtent 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas užkerta jai kelią apginti savo pažeistas teises ir gauti tinkamą atlyginimą už padarytą žalą, kuri kilo taikant Konstitucijai prieštaraujančią Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojęs Pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
46. Vertindama pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
47. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą esant dviem sąlygoms: 1) teisės aktas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje; 2) teismui kyla pagrįsta abejonė dėl teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teisės aktas pareiškėjai jau yra pritaikytas ir sprendimas priimtas šio akto pagrindu jau yra įvykdytas, pareiškėjos nurodytas teisės aktas neturi būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Todėl ir pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį teisėjų kolegija neturi.
48. Pareiškėja ginčijamų sprendimų neteisėtumą sieja su argumentais dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų antikonstitucingumo, todėl nenustačius teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto įstatymo ištyrimo, konstatuotina, kad pareiškėjos apeliacinis skundas dėl įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SMTM-513 jai paskirtą motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., netaikant Konstitucijai prieštaraujančių Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatų, atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis pareiškėjos reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, paliekama nepakeista.
49. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.