Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 150 Eur bauda su alkoholinio gėrimo – alaus „Kalnapilis 7.30“ – konfiskavimu. R. B. nubausta už tai, kad 2016 m. birželio 22 d., apie 23.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), dirbdama barmenės-pardavėjos pareigose, po 22.00 val. pardavė alkoholinį gėrimą – 1 skardinę alaus „Kalnapilis 7.30“, 500 ml – už 2 Eur. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad R. B. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, jos kaltė įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Skirdamas nuobaudą teismas nustatė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti nuobaudą skiriant sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir paskirti nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pažeidimą, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn yra traukiamas ne licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turintis juridinis asmuo, o šio juridinio asmens darbuotojas. Teismas nutarime teisingai pažymėjo, kad ATPK 164 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais. Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (2015 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu). Šis įstatymas nenumato galimybės už 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukti fizinį asmenį, šiuo atveju licenciją turinčio juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją R. B.. Už šį pažeidimą pagal Alkoholio kontrolės įstatymą atsako įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai. Atsižvelgiant į tai, R. B., kaip fizinis asmuo, negalėjo būti nubausta, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata skirta licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turintiems asmenims, tačiau ne juose dirbantiems darbuotojams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Skunde taip pat teigiama, kad už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda neatitinka ATPK nurodytų baudos dydžių. ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų su alkoholinių gėrimų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, maksimali skiriama bauda galėjo būti 28 Eur, todėl teismo paskirta 150 Eur dydžio bauda beveik penkis kartus viršijo įstatyme numatytą maksimalią baudą. Teismas neatsižvelgė į ATPK numatytas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes. ATPK 31 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau teismas skiriant nuobaudą į šią aplinkybę neatsižvelgė, nors turėjo. Teismas taip pat be jokio pagrindo akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja yra bausta administracine tvarka. Teismas nenurodė, už kokį laikotarpį pareiškėja yra bausta, taip pat už kokį pažeidimą turėjo nuobaudą, todėl ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės. R. B. pažymi, kad per paskutinius mėnesius nebuvo bausta nei už panašų, nei už jokį kitą administracinį teisės pažeidimą. Teismas šiuo atveju neteisingai kvalifikavo apeliantės veiksmus, taip pat nepagrįstai paskyrė didesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 164 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantė ginčija jos padaryto pažeidimo kvalifikavimą pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį teigdama, kad ji negali būti atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį, kadangi už šį pažeidimą atsako tik juridinis asmuo. Prašo jos veiksmus kvalifikuoti pagal atsakomybę numatantį ATPK straipsnį ir nuobaudą skirti sankcijos ribose. ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų. Skunde, taip pat ir skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, šuo atveju – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. B., parduodama alkoholinį gėrimą po 22.00 val., pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, nurodančius, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Tačiau minėtame punkte numatyta išimtis, pagal kurią šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Apeliantė skunde neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą po 22.00 val. Taip pat neginčija, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas uždarytoje pakuotėje – skardinėje, pakuotės ji neatidarė, neužtikrino, kad asmuo alkoholį vartotų vietoje. Tačiau apeliantė mano, kad ji pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį yra nubausta nepagrįstai, nes už šį pažeidimą atsako tik juridinis asmuo, o jos padaryti veiksmai atitinka ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir skundžiamo nutarimo motyvus, sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog ji nėra tinkamas atsakomybės subjektas pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti. Tokia išvada darytina sistemiškai analizuojant Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio, 34 straipsnio ir 41 straipsnio nuostatas. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o 34 straipsnyje (Ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymas) numato ne išimtis, kuomet atsakomybė taikoma ne fiziniams, o juridiniams asmenims, kaip tai nurodoma skunde, o ekonominę atsakomybę juridiniams asmenims, kurie nėra ATPK numatyti administracinių teisės pažeidimų subjektai. Tokią išvadą pagrindžia ir Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad ekonomines sankcijas (baudas) už šio įstatymo pažeidimus įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija. Akivaizdu, kad įstatyme nėra numatyta galimybė tokį sprendimą priimti bendrosios kompetencijos apylinkių ar apygardų teismams. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų priimti nutarimai (sprendimai) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus administracinė atsakomybė kyla fiziniam asmeniui, šiuo atveju barmenei-pardavėjai R. B..Atmetami, kaip nepagrįsti, apeliantės skundo argumentai dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Konstatavus, kad R. B. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas paskyrė žymiai didesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 164 straipsnio 3 dalies sankcijoje. ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 164 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su alkoholinių gėrimų konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad R. B. 2013 m. yra bausta administracine tvarka (už viešosios rimties trikdymą), paskyrė 150 Eur baudą, kuri savo dydžiu yra artima sankcijos minimumui. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą baudą dar labiau mažinti arba skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą, apeliantė skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertinto nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, pagrįstai pripažino R. B. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, nuobaudą individualizavo tinkamai. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.