Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024 m. sausio 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skunde teismui nenurodyta jokių argumentų, suteikiančių pagrindą panaikinti Ginčų komisijos bei Tarnybos Kauno skyriaus sprendimus, kaip to prašo pareiškėjas. Pareiškėjo skundo argumentai yra bendro pobūdžio, kurie laikytini pareiškėjo subjektyvia nuomone. Tarnyba mano, jog Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis pagrįstai bei teisėtai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-10386 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2023 m. lapkričio 20 d. Ginčų komisijos sprendime Nr. 21RE2-185(AG2-174/15-2023) konstatuota, kad Kauno skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis.

Tarnybos nuomone, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-10386 ir Ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 21RE2-185(AG2-174/15-2023) yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-10386 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 3), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas J. S. 2023 m. lapkričio 6 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-C-2023-10386 (b. 1. 20-21). Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8747-991/2023 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė, kad pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8747- 991/2023 peržiūrėjimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Tarnyboje 2023 m. spalio 26 d. gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija Nr. (8.3Mr)ODT-2023-10800, prie 2023 m. spalio 12 d. Tarnybai pateikto prašymo Nr. (8.3Mr)ATP-N-2023-00197, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skola sudaro 1121,09 Eur). Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos registro 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis pareiškėjas nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-10386 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys. Atsakovė atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jis nėra apmokėjęs anksčiau nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 21RE2-185(AG2-174/15-2023) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 4-6). Ginčų komisija minėtu sprendimu nurodė, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nebuvo apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal teiktą prašymą, būtų atsakovei teikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo, kaip tai numatyta VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau, minėta – ir VGTPĮ), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, jog šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTP įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Byloje nustatyta, kad Sprendimas neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-446-386/2015, kuriuo iš pareiškėjo priteista 1 240 Eur skola pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31 )-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tarnybos Kauno skyriuje 2023 m. spalio 26 d. gauta VMI informacija, jog 2023 m. spalio 25 d. turimais duomenimis J. S. vardu pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą byloje Nr. eI-466-386/2015, yra padengta dalis priteistos 1 240,00 Eur sumos, t. y. 118,91 Eur suma, ir nesumokėtas likutis yra 1 121,09 Eur suma (b. 1. 27). Taip pat remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis, pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. 1. 28).

Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskleisdamas bylai reikšmingą VGTPĮ nustatytą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime aptarė VGTPĮ nuostatas, kuriose buvo minima ir antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka administracinio nusižengimo bylose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje.

Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje, o ne baudžiamojoje byloje. Tai reiškia, kad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovės priimtas Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybą su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tiek Tarnybos, tiek Ginčų komisijos priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesiremta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika. Teismas atkreipia dėmesį, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, VGTPĮ pakeitimu įtvirtintos nuostatos prieštarauja Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime konstatuoti VGTPĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo trūkumai nebuvo pašalinti, tokių abejonių nekyla ir teismui. Teismo vertinimu Ginčų komisija tinkamai taikė VGTPĮ nuostatas, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ginčų komisijoje byla išnagrinėta šališkai ir suinteresuotai, atsakovės naudai.

Nušalinimas Tarnybai ar Komisijai galėtų būti laikomas pagrįstu, konstatavus, jog egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti tam tikrą sprendimą priėmusio subjekto nešališkumu ar suinteresuotumu, todėl visais atvejais abejonės dėl sprendimą priėmusio subjekto nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Kaip matyti iš skundo turinio, teiginius dėl Komisijos šališkumo pareiškėjas iš esmės grindžia abejonėmis dėl atliktų procesinių veiksmų, anksčiau priimtų sprendimų, jokių kitų pagrindų, kurie objektyviai patvirtintų ginčijamus sprendimus priėmusių subjektų šališkumą, nenurodyta. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nesutinka su tam tikrais priimtais sprendimais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad juos priėmę subjektai buvo šališki. Pažymėtina, jog pareiškėjas su skundu aplinkybių dėl Tarnybos, Komisijos šališkumo, subjektyvumo pagrindžiančių įrodymų neteikia. Byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, jog konkretūs sprendimus priėmę asmenys pareiškėjo atžvilgiu yra šališki ar suinteresuoti, kad egzistuoja aplinkybės, draudžiančios jiems priimti atitinkamus sprendimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Tarnybos Kauno skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Teismas, iš esmės sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl nėra pagrindo naikinti Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos teismą.