Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, gynėjui adv. Stasiui Zabitai, nukentėjusiajam A. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, II gr. Invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., pažeisdamas LR gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent 2014-04-14 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., viešoje vietoje, gatvėje, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ginklu, šovė į nukentėjusiajam A. G. priklausantį rusų kurtų veislės šunį, kuris dėl vidinio nukraujavimo tą pačią dieną apie 20.20 val. nugaišo.

Tokiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 str.

Kaltinamasis V. N. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jo tėvas F. N.. Pas jį dažnai važiuoja. 2014-04-14 vakare, tikslaus laiko neprisimena, su savo automobiliu VW Golf nuvažiavo pas tėvą. Kartu važiavo ir jo pažįstamas A. (pavardės neprisimena). Jis padeda ūkio darbuose. Atvažiavęs pravėrė vartus, įvažiavo į sodybos kiemą. Automobilis stovėjo taip, kad sodybos pastatai neužstojo kelio, kuriuo atvyko. Atidarė automobilio bagažinės dangtį, pradėjo krauti daiktus, nes norėjo juos sunešti į viralinę. A. tuo momentu nuėjo į viralinę. Kaltinamasis paaiškino, kad jis laiko kambarinį šunį mišrūną, vadina ,,B.“, jį atsivežė kartu. Šuo iššoko iš automobilio ir nubėgo už viralinės, išorinėje tvoros pusėje. Šuo buvo be antsnukio. Jam būnant prie bagažinės, išgirdo šuns cypimą. Pažiūrėjęs prie viralinės pamatė, kad jo šunį užgulęs, lyg kandžiotų didelis kurtų veislės šuo, jo kailis baltos su geltona spalvos. Jis supratęs, kad jo šunį gali sužaloti, iš bagažinės paėmė pneumatinį jam priklausantį šautuvą, užtaisė ir nukreipęs vamzdį į šunį iššovė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis bijojo, jog didesnis šuo gali sužaloti jo šunį, todėl šovė. Jis norėjo tik apsigint, neturėjo tikslo pataikyti į šunį. Po šūvio jį užpuolė A. G., kuris jam pagrasino, kad jam bus blogai. Neprisimena, ar su A. G. buvo fizinis kontaktas, gal jį ir atstūmė, neprisimena. Įvykio vietoje ant keliuko buvo lyg asmuo su dviračiu, kas toks nežino. Jo šuo pats įšoko į automobilį. Sėdęs į automobilį išvažiavo iš sodybos. Išvažiavo, nes patyrė stresą. Po kiek laiko grįžo į tėvo sodybą. Ten jau buvo atvykusi policija. Jie aiškinosi dėl buvusio įvykio, policininkai paklausė, ar jis turi ginklą, jis pasakė, kad turi, policininkui pats pateikė pneumatinį šautuvą, tą patį kuriuo šovė į kurtų veislės šunį. Kaltinamasis nurodė, kad vizualiai ant jo šuns sužalojimų jokių nesimatė, tik buvo apseilėtas. Po kiek laiko apžiūrėjęs savo šunį matė smulkias žaizdeles, tačiau pas veterinarijos gydytojus šuns nevežiojo, negydė. Į šunį šovė, kad gynėsi ir gynė savo šunį. Kaltinamasis mano, kad pataikius tuo ginklu, kurį panaudojo, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Kaltinamasis nurodė, kad be šio orinio ginklo jis tuo metu turėjo ir daugiau ginklų tai mažo kalibro šautuvą, du pistoletus.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, iki įvykio bendravo, dabar nebendrauja, jį pažįsta nuo senų laikų. Anksčiau piktumų nebuvo su juo. 2014-04-14 apie 18 val. ėjo (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Šalia bėgo jo šuo L. be pavadžio. Šuo buvo jo pagalbininkas, nes ėjo varyti arklių iš laukų iki tvarto. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo pparašęs ir žmonių padėti jam parvaryti arklius iš ganyklos, tad su juo kartu ėjo A. B., J., P., B.. Pats paleido kurtą, jis buvo be antsnukio ir be pavadėlio, ir ėjo link arklių. Jo kurtas nubėgo į priekį, bėgo keliu. Nukentėjusysis nurodė, kad tuomet išgirdo šunų susilojimą. Savo šunį sudrausmino. Nukentėjusysis nurodė, kad jis matė, jog jo šuo ir kaltinamojo šuo buvo lyg susikibę, jis ėjo link jų, norėdamas išskirti, tačiau tuo metu pastebėjo N. su ginklu. Jis sakė, kad nedarytų šito, ėjo link šunų, bet N. iššovė. Po šūvio jo šuo sucypė ir nubėgo link savo voljero, kur įbėgęs atsigulė. Gal apie valandą jis dar buvo gyvas, po to nugaišo. Matėsi kad jam yra padaryta žaizda arčiau galinių kojų pilvo srityje. Šuo buvo pusantrų metų, neagresyvus, nelodavo, jį mylėjo visos kaimo močiutės. Jis nekliudydavo vištų, buvo skirtas prie ūkio arkliams parsivaryti. Jokių įvykių, kad jis būtų susipjovęs su kitu šunimi – nebuvo, nors jis ne kartą lakstydavo palaidas. Nukentėjusysis patvirtino, kad ginklą matė, tačiau koks jis buvo – pasakyti negali, nėra ekspertas. Šautuvas buvo dėkle, ant jo buvo optinis taikiklis. Šūvio garsas buvo duslus. Jis nurodė, kad kaltinamasis nušovė šunį jau ant kelio, kaltinamojo tėvo sodyba buvo gerokai šone. Jis paskambino kaltinamajam, pasakė, kad kviečia policiją, jis pasakė – kviesk. V. N. jam paskambino, kai jau buvo atvykusi policija, klausė, kiek nori už šunį. Jam atsakė, kad policija jau atvyko ir parašė pareiškimą. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis atsisako savo civilinio ieškinio, nuo įvykio praėjo daug laiko, jis jau įsigijo kitą šunį. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis skambino veterinarui, Varėnos klinikos nedirbo, skambino į Vilnių, reikėjo laukti policijos, todėl nesuteikė šuniui pagalbos. Policijai atvykus šuo nudvėsė. Policija šuns neėmė, liepė pristatyti į veterinariją, jį nufotografavo.

Liudytojas F. L. parodė, kad yra veterinarijos gydytojas, nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo nepažįsta. Kiek pamena, buvo atvežtas šuns lavonas. Sakė, kad reikia vežti į nacionalinę laboratoriją, nes jo klinikoje nėra tinkamų sąlygų atlikti skrodimą, bet prašė praskrosti, kodėl šuo numirė. Apžiūrėjęs šunį, nustatė, kad jis didelis, rado skylę šone, iš ten kraujuota, iš šeimininko žodžių į jį šauta, tikėjosi ką nors viduj rasti, bet nieko viduje nerado. Liudytojas nurodė, kad jam sunku buvo atlikti skrodimą, nes stalas buvo mažas, tad jam nepavyko rasti kulkos išėjimo, nepavyko rasti ir jokio svetimkūnio šuns viduje. Jis konstatavo, kad šiuo nugaišo dėl nukraujavimo. Liudytojas nurodė, kad jeigu šuo buvo sužalotas šaunant, tai turėjo būti išėjimo anga, kulka, bet nieko nepavyko rasti. Mano, kad sužalojimas galėjo būti padarytas šaunant arba strypu, nes skylė viena, apie 2 centų dydžio. Tas daiktas išgaruoti negalėjo. Strypu pats gyvūnas susižaloti negalėjo, jei priekyje būtų sužalojimas – tai galima būtų suprasti, o pasidaryti tokį sužalojimą šone, pačiam gyvūnui sudėtinga. Žaizda buvo žemiau stuburo linijos, tarp šonkaulių ir klubo. Jeigu gyvūnui greitai po sužalojimo būtų suteikta pagalba, dėl sužalojimo gal ir būtų šansas išgyventi. Tai turėjo būti staigiai suteikta pagalba, operacija. Sėkmės atveju gal pavyktų, bet tai turėjo būti atlikta rimtoje gydykloje. Operacija sudėtinga. Liudytojas nurodė, kad jeigu sužalojimas buvo padarytas ginklu, tai turėjo būti stambesnio kaliro ginklas. Šuniui buvo rastos skylės žarnose, sužaloti pasaitai, buvo sužalotas inkstas. Kai buvo atvežtas šuns lavonas, jis gal ir buvo žiūrėtas, bet plaukai nebuvo paliesti, odą prapjovė jis. Liudytojas nurodė, kad jis nepastebėjo, jog darydamas šį skrodimą, būtų nulaužęs skalpelį.

Liudytojas A. Č. parodė, kad nukentėjusį pažįsta, piktumų su juo neturėjo, kaltinamasis beveik kaimynas. Konfliktų su juo taip pat neturėjo. Stovėjo kieme, matė, kad daug žmonių stovi kieme, nuėjo prie pažįstamų, sakė, kad šuo nušautas. Jis matė sužeistą šunį voljere. Nieko neklausinėjo, pasakė, kad nušovė šunį, tai sakė visi. Nesakė, kas tai padarė. Liudytojas nurodė, kad įvykio jis nematė. Anksčiau iki įvykio nukentėjusio šunį yra matęs, jis nebuvo piktas, nepuldavo, bet lakstydavo po daržus, jis buvo be priežiūros.

Liudytojas A. Š. parodė, kad nukentėjusio nepažįsta, su kaltinamuoju pažįstamas, kartais pažvejoja. Buvo atvykęs pas kaltinamąjį. Pamatė pro langą, kad šunys pjaunasi, paskui vėl pjovėsi, pamatė kaltinamąjį su šautuvu. Liudytojas nurodė, kad jis buvo namelyje ir matė pro langą, kad pjaunasi šunys. Pjovėsi N. šuo ir dar vienas ar keli. Po to išgirdo šūvį, pokštelėjimas buvo negarsus. Matė kaltinamąjį su ginklu. Jis buvo su ginklu išėjęs iš savo sodybos, matė, optinis taikiklis ant ginklo buvo. Liudytojas nurodė, kad susipjovusius šunis matė du kartus. Pirmą kartą šunys pjovėsi po langais, paskui – toliau vėl pradėjo pjautis link tvoros, arčiau kelio.

Liudytojas E. S. parodė, kad nukentėjusį pažįsta iš tarnybos. Kaltinamojo nepažįsta. Dirba valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje. 2014 m. buvo gauta Varėnos PK užduotis atlikti apžiūrą dėl galimų šuns sužeidimų. Tikslas – surasti galimus svetimkūnius. Balandžio 28 d. buvo atliktas tyrimas, gaišeną pristatė savininkas. Gaišena buvo giliai užšaldyta, o atsileidus ir sulaukus tinkamo laiko, atlikta apžiūra. Buvo signalas toks, kad atliekant metalo detektoriumi buvo reakcija, kad gali būti metalo, buvo rasti skalpelio ašmenys, matyt sandėliuojant. Nustatyta, kad gaišena pristatyta be dalies organų, atlikus apžiūrą kitų pašalinių metalinių objektų rasta nebuvo, o gaišena grąžinta savininkui. Tyrimo tikslas – surasti kulką, tačiau jos rasti nepavyko. Sužalojimo kilmės nustatyti neįmanoma, nebuvo dalies organų. Nebuvo galimybės įvertinti, ar šūvis „išėjęs“. Buvo atlikti pjūviai, visas šuns lavonas buvo sukruvintas. Dirba Varėnos rajone, gydytojus pažįsta, (duomenys neskelbtini) yra veterinarine praktika užsiimantis gydytojas – J. B..

Liudytoja D. J. parodė, kad nukentėjusį pažįsta – kaimynas, kaltinamąjį pažįsta, jo tėvai gyvena šalimais – jos kaimynai. Jie visi stovėjo susirinkę padėti G. suvaryti arklius, visi prie jos vartų stovėjo ant kelio, jis pasiėmė šunį, o ant kelio stovėjo V. N. su savo šuniuku. Šunys kaip šunys, susikibo, o tada kurtas buvo nušautas, jis grįžo į savo voljerą ir ten numirė, visi laukė policijos. Be nukentėjusio buvo B., A. Č., P.. Nukentėjusio šunį pažinojo, jis užaugo jos akyse. Tas šuo buvo žaisliukas, visi klausinėdavo, ar jis loja, buvo nepiktybinis, padėdavo pavarinėti arklius. Jis buvo nuostabus šuo. Nebuvo atvejo, kad jis būtų su kuo susipjovęs. Ji pati turi tris šunis, jis dažnai pas ją atbėgdavo ir nebuvo jokio tokio atvejo. Liudytojas nurodė, kad ne visi žmonės turi tokį charakterį, kaip turėjo tas šuo. Dėl N. šuns nieko pasakyti negali, tą šuniuką matydavo, bet koks tas šuo, jo charakteris – pasakyti negali. Dėl ko susikibo šunys pasakyti negali. Šunų susipjovimasis užtruko neilgai, ji išgirdo šūvį, buvo minučių reikalas. Ginklą matė N. rankose. Koks buvo ginklas – pasakyti negali. Po šūvio G. pradėjo rėkti, ką tu padarei, o L. puolė į savo tvartą, ji labai išsigando. Liudytoja paaiškino, kad kur buvo žaizda – nematė, bet nuo pusės link užpakalinių kojų buvo kruvina, jis gyveno apie valandą, atvykus policijai, numirė. Liudytoja nurodė, kad su kaltinamuoju turėjo konfliktų, bet nei jam, nei jo tėvam nelinki blogo. Kai šunys pradėjo pjautis, G. puolė skirti, rėkė ir ji „L., fu“. Buvo tik du šunys. To kito šuns vardą pamiršo, o L. pažinojo, kuris šuo kurį puolė – nežino, visi atsigręžė, abu šunys ėmė pjautis. Jie čiupo vienas kitą už ausų, leido garsus, bet necypė, nekaukė. Buvo urzgimas tarp šunų. Kai šunys pjovėsi N. mašina stovėjo prie vartų, nuo kelio pusės, neįvažiavusi į kiemą ir jis prie mašinos. Ką veikė N. – nematė, nekreipė dėmesio. Iš kur paėmė šautuvą – nematė, išgirdo, kaip jis iššovė. Kai iššovė – viskas nutilo, pradėjo G. rėkti, ką darai, ką padarei. Matė, kad šunys susipjovė vieną kartą, susipjovimas įvyko beveik ant kelio, arčiau vartų.

Liudytojas A. B. parodė, kad nukentėjusį pažįsta nuo seniai, sutaria gražiuoju, anksčiau kaltinamąjį pažinojo, dabar dėl šio įvykio jo pažinti nenori. A. paprašė suvaryti arklius, šuo vaikščiojo po savo teritoriją, ėjo link kelio, N. šuo ėmė loti ant L., tada buvo paleistas šūvis, šuo leisgyvis kraujuojantis atbėgo į voljerą, buvo iškviesta policija. Iki kol atvyko – L. buvo be gyvybės ženklų. L. jam atvykus buvo sveikas ir laimingas, draugiškas buvo ir su žmonėmis ir gyvūnais, negirdėjo nieko, kad kas ką pasakytų apie jį blogo. Pirmas ėmė loti N. šuo, L. kažkiek gal sureagavo ir pradėjo draskytis, susipešė. Šunys sukontaktavo, susipešė. Šunų kivirčas užtruko neilgai, išsiskyrė po šūvio šunys. Liudytojas nurodė, kad šeimininkai nespėjo kitom priemonėm jų išskirti, nors buvo galima išskirti. N. šautuvą iš kur ėmė – nežino, koks buvo šautuvas ar buvo optinis taikiklis – irgi nežino, šūvis buvo garsus, vienas. Matė, kaip N. šuo vaikščiojo ant kelio, o po to priėjo prie A. šuns. Po šūvio girdėjo tik A. šuns cypimą, jis inkštė kai atsigulė voljere.

Liudytojas A. P. parodė, kad nukentėjusį pažįsta, jų santykiai geri, kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Praeitų metų pavasarį G. paprašė, kad padėtų suvaryti arklius į tvartą. Paėmė šunį kurtą ir nuėjo link pievos, jie iš paskos. Išbėgo N. šuo iš kiemo, puolė kurtą, šunys susilojo ir susikibo. Liudytojas nurodė, kad tuomet N., pamatęs, kad loja šunys, paėmė šautuvą iš bagažinės, šovė ir pataikė į G. šunį. G. sakė, kodėl jis taip daro, o šuo nubėgo į voljerą. G. iškvietė policiją, o N. kažkur išvyko. Laukė apie valandą policijos. Kurtas buvo nepiktybinis, vaikus prisileisdavo. Jeigu eidavo arklių, tada jis būdavo palaidas, kartais atbėgdavo ir pas jį. Šunys tiesiog urzgė, burzgė, įkandimų nematė, tik lojimas, urzgimas. Kai N. šovė – jo šuniukas jau buvo įbėgęs į savo kiemą, o G. buvo nuo G. per kelis metrus ant kelio. Optinį taikiklį matė, iššovė kartą, jo manymu buvo šauta ne iš orinio ginklo, o iš kitokio, nes šūvis buvo kitoks . Po šūvio šuo cyptelėjo ir nubėgo į voljerą.

Liudytojas D. Č. parodė, kad, su nukentėjusiuoju santykiai normalūs. Nukentėjusiojo šunys buvo be priežiūros. Buvo du kurtai, o po to kažkur vienas dingo. Dirbo aikštelės vadovu, tą dieną matė, kad buvo atvykusi policija, jo sūnus buvo vietoje. Pats momento, kai viskas vyko, nematė. Matė, kaip lakstė G., aiškinosi, viskas jam matėsi gerai. Šūvio garso negirdėjo, sūnus atėjo po viso įvykio, buvo kalbos, kad šuo pašautas. Yra G. keletą kartų skambinęs, kad savo šunį susitvarkytų, nes lakstė po daržus, priešgaisrinės vyrai buvo nepatenkinti, nes nukentėjusiojo šuo buvo užpuolęs kitus šunis, mažesnius. Kai vydavo nuo savo kiemo su lazda, tai jis urgzdavo. Šuo buvo palaidas visą laiką, bėgiodavo po kaimą.

Liudytojas F. N., kaltinamojo tėvas, parodė, kad gyvena prie kaimynės J., jie laiko šunis. Yra aklas, o šunys priteršia, jis pavaikšto, koks kambarys būna, jie burzgia, jis jų bijo. Būna atvyksta autobusėlis su maistu, pardavėja bijo šunų, o jis jų taip pat. Pagal balsą juos atskiria, nes gyvena apie 100 m. Jie kiekvieną dieną loja. Tie šunys yra jo kaimynės J.. Buvo vieną kartą pernai, vasarinėj būdelėj pasikrapštė ir užrakino, po to girdi kažkas baladojasi, kai atidarė, girdi šuo išbėgo. Jis jautė, kad šuo lojo. Dar buvo G. šuo, vieną kartą pardavėją užpuolė. Jis iš balso girdi kieno šuo, labai skiria balsus jų. Kai buvo autobusėlis, jie pradėjo loti ir burgzti, iš to žinojo, kad tai G. šuo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina kita bylos medžiaga:

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (b. l. 4-11).

Liudytojo (nukentėjusiojo) A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (b. l. 18-21).

Liudytojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad A. P. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (b. l. 32-35).

Daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad įtariamasis V. N. pateikė orinį šautuvą (b. l. 54).

Daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. G. pateikė VŠĮ Buivydiškių veterinarijos klinikos išduotą pažymą ir klinikos išrašytą čekį (b. l. 22). Pažymoje nurodoma, kad atidarius šuns pilvo ląstą rasti keli litrai kraujo su krešuliais, pažeidimai žarnų pasaite bei kairio inksto sužalojimas, kas ir galėjo sukelti mirtiną vidinį kraujavimą į pilvo ląstą. Pašalinio svetimkūnio rasti nepavyko.

Specialisto išvada Nr. 52-16-ISI-97, iš kurios matyti, kad įtariamojo V. N. šautuvas yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas B2. Ginklas skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Šis ginklas priskiriamas D ginklų kategorijos pneumatiniams nešaunamasis ginklas ir tinkamas šaudymui (b. l. 57-58).

VŠĮ Buivydiškių veterinarijos klinikos pažyma, iš kurios matyti, kad atlikus A. G. šuns lavono tyrimą nustatė, jog kairiame šone, pilvo, kirkšnies srityje, žemiau juosmens slankstelių lygio, aptikta vieno-dviejų centų monetos dydžio skylė susijungusi su krūtinės ląsta. Atidarius pilvo ląstą rasta keli litrai kraujo su krešuliu, pažeidimai žarnų pasaite bei kairiojo inksto sužalojimas, kas galėjo sukelti mirtiną vidinį kraujavimą į pilvo ląstą. Mirties priežastis - vidinis nukraujavimas (b. l. 23).

2014-06-05 buvo priimtas sprendimas paimti V. N. priklausančius ginklus pistoletą CZ92, 6, 35 mm Browning, Nr.A6123, pistoletą CZ 75, 9x19, Nr. Y7687 ir graižtvinį ginklą Mosin Nagant, 7,62x54 R, Nr.GL5695 bei leidimą laikyti (nešiotis šaunamuosius ginklus Nr.0001840 ir pristatyti saugojimui į Alytaus apskrities VPK Logistikos skyrių (b. l .70-71).

Teismas laiko, kad kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo kvalifikuota pagal LR BK 310 str., t. y. kaltinime buvo nurodyta, kad V. N. su nenustatytu ginklu, šovė į nukentėjusiajam priklausantį rusų kurtų veislės šunį, kuris dėl vidinio nukraujavimo tą pačią dieną nugaišo.

BK 310 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Kaltinamasis žiauriai elgėsė su gyvūnu, ir to pasekoje atsirado pasekmės – šuns žūtis. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, ko neneigia ir pats kaltinamasis V. N., kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje šovė iš pneumatinio šautuvo šunų link. Kaip nurodė V. N. jis šovė į šunį todėl, kad šis, jo manymu, buvo užpuolęs jo mažesnį šuniuką. Tokie parodymai rodo, kad būtinojo reikalingumo šuns gyvybės atėmimui nebuvo, V. N. nereikėjo gintis nei nuo šuns užpuolimo, nei nuo agresyvaus šuns. Tai, kad kaimyno palaidas šuo bėgo pro šalį ir kad pačio N. kieme buvęs šuo išbėgo iš kiemo teritorijos ir šunys susikibo, nesudarė pagrindo kaltinamajam griebtis ginklo ir šauti į gyvūną. Jis turėjo galimybę iššauti į orą, ko, tikėtina, būtų pakakę šunims išskirti. Be to byloje liudytojai ir nukentėjusysis tvirtino, kad nukentėjusysis ėjo link šunų, norėdamas juos išskirti, tačiau kaltinamasis tuo metu iššovė. Byloje esančiais duomenimis: liudytojų A. P., A. B., A. Š., D. J. parodymais, kad iki šūvio šuo ,,L.“ buvo linksmas, nesimatė jokių negalavimo požymių, netrukus po V. N. šūvio, šuo sucypė ir nubėgęs į savo voljerą atsigulė, jis kraujavo, netrukus nugaišo, bei veterinarinės klinikos pažyma, kurioje nustatyta, kad rasti pažeidimai žarnų pasaite ir kairio inksto sužalojimas, kas sukėlė vidinį kraujavimą ir dėl to šuo nugaišo – patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp V. N. veiksmų, iš šautuvo šaunant į šunį, ir atsiradusių padarinių – šuns žūties. A. N. nurodė, kad nenorėjo šuns nušauti, į jį nesitaikė, tačiau veterinarijos gydytojo pažymoje nurodyta, kad šuns lavono kairiame šone pašalinus plaukus aptikta vieno – dviejų centų monetos dydžio sklypė susijungusi su pilvo ląsta. V. N., šaudamas iš šautuvo į šunį, turėjo suprasti, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas. Tuo metu aplink buvo žmonių, tad toks kaltinamojo elgesys buvo nepriimtinas apskritai, nes panaudoti ginklą, kai aplinkoje yra žmonių visada yra pavojinga ir rizikinga. Tokioje kaltinamojo veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Byloje nėra kategoriškai ir neginčijamai nustatyta, kokiu ginklu buvo iššauta į šunį. Kaltinamasis tvirtino, jog jis iššovė oriniu šautuvu. Tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojai teigė, jog pagal šūvio garsą tai turėjo būti mažo kalibro ginklas, nes jo ir orinio šautuvo šūvio garsas skiriasi. Veterinarijos gydytojas nurodė, kad jis abejojo dėl tokio sužalojimo padarymo oriniu ginklu, turėjo būti galingesnis ginklas. Posėdžio metu buvo nustatyta, jog kaltinamasis po to , kai iššovė į šunį, buvo išvažiavęs iš tos vietos ir sugrįžo tik po kurio laiko, tad buvo galimybė jam pakeisti ginklą: orinį pasiimti, o mažo kalibro ginklą palikti namuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis turti abu šiuos ginklus. Ginklas iš karto po šūvio iš kaltinamojo nebuvo paimtas. Tačiau šios aplinkybės nebuvo smulkmeniškai ištirtos ikiteisminio tyrimo metu ir šiuo metu pašalinti šių abejonių nebėra galimybių. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas kaltinime nurodytą aplinkybę, jog šuo buvo nušautas iš nenustatyto šaunamojo ginklo tikslina, jog šuo buvo nušautas nenustatytu ginklu.

Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. N. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 3d. Administracine tvarka nebaustas (b. l. 79-80). Kaltinamasis neteistas. BK 310 str. numato tokias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Kadangi kaltinamasis turi sveikatos problemų, tad viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Areštas ir laisvės atėmimas – šos bausmės paprastai neskiriamos pirmą kartą teisiamam asmeniui. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina bauda.

Kadangi teismas nenustatė, kokiu konkrečiai ginklu buvo nušautas šuo, tai ginkas nekonfiskuotinas, perduotinas policijos komisariatui spręsti dėl galimybės jį grąžinti kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. N. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str., ir jam paskirti 10 MGL dydžio baudą, t. y. 376,50 Eur.

Nustatyti aštuonių mėnesių terminą baudai sumokėti.

Ginklą – pneumatinį šautuvą, kuris saugomas Varėnos rajono PK pagal kvitą B serija BBB Nr. 0065033 perduoti Varėnos rajono policijos komisariatui spręsti dėl ginklo grąžinimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.