Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento teikimą dėl Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto dėl O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 15 d. gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento prašymas, kuriuo, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą 6 straipsniu, prašo pripažinti ir vykdyti nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje, persiųstas teismui Liudijimas bei Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo nuorašas, priimto Latvijos Respublikos piliečiui O. K., pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių arba transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jei jį padaro transporto priemonę vairuojantis asmuo ir dėl to nukentėjusysis patyrė sunkų kūno sužalojimą arba žuvo, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 (aštuonerių) metų ir baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones iki 5 (penkių) metų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, jei skiriama bausmė – laisvės atėmimas – ilgesnė kaip 3 (trys) mėnesiai, bet ne ilgesnė kaip 5 (penkeri) metai, teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, įsitikina, jog kaltinamasis neatlikęs bausmės toliau nepažeis įstatymų, gali kaltinamąjį atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Vadovaujantis Latvijos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 155 straipsniu, teismas įpareigojo O. K. per 10 darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Valstybinės probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) vakarų regiono teritoriniame skyriuje (duomenys neskelbtini).

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijime nurodyta, kad pagal Latvijos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnį lygtinai nuteistam asmeniui taikomos šios pareigos: 1) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo užsiregistruoti Valstybinės probacijos tarnybos teritoriniame skyriuje pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu nuteistasis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, – Valstybinės probacijos tarnybos teritoriniame skyriuje, kurio teritorijoje yra jo faktinė gyvenamoji vieta; 2) vykdyti Valstybinės probacijos tarnybos pareigūnų nustatytas pareigas ir teisėtus reikalavimus; 3) atvykti į Valstybinę probacijos tarnybą Valstybinės probacijos tarnybos pareigūno nustatytu laiku; 4) pranešti Valstybinės probacijos tarnybos pareigūnui apie savo gyvenamąją vietą, darbovietę ar mokymosi įstaigą bei nedelsiant (kai tik nuteistasis apie tai sužino) pranešti apie jų pasikeitimą; 5) kreiptis į Valstybinę probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam kaip penkiolikos dienų laikotarpiui; 6) teikti informaciją Valstybinės probacijos tarnybos pareigūnams apie paskirtų pareigų vykdymą ir pragyvenimo šaltinius. Patikrinimo metu nuteistasis negali būti apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar kitų svaiginančių medžiagų. Šiame straipsnyje nurodytos pareigos nuteistajam privalomos nuo bandomojo laikotarpio pradžios.

O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Dalyvavo bylos nagrinėjime, kai byla buvo nagrinėjame Latvijoje. Sutinka bausmę atlikti Lietuvoje. Latvijoje nebuvo pradėtas probacijos tarnybos reikalavimų vykdymas. Supranta, kad Latvijos kompetentingoji institucija prašo Lietuvos, kad bausmę atlikčiau čia ir būtų bausmė pritaikyta pagal Lietuvos respublikos įstatymus. Vairuotojo teisės atimtos nuo 2022 metų kovo 21 dienos. Prašo tenkinti Latvijos kompetentingos institucijos teikimą ir sprendimą vykdyti Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo. Pagal šį įstatymą vykdančioji valstybė turi pareigą vykdyti bausmę, kurią paskyrė Europos Sąjungos narės teismas išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo bausmės trukmė yra nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas už kurį Latvijoje nuteistas O. K. atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies, už kurį Lietuvoje numatyta skirti skirtingas bausmių rūšis: bauda, laisvės atėmimas iki 5 metų. Tuo tarpu Latvijoje už analogiško pobūdžio nusikaltimus numatyta vienintelė, laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Nors aptariamoje situacijoje Latvijos Respublikos įstatymas griežtesnis, pažymėtina, jog Latvijoje nuteistajam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos baudžiamajame kodekse už analogišką nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tame pačiame straipsnyje, 3 dalyje 1 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublika pripažįsta ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą, kai yra šios sąlygos: nuteistasis Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos šalyje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Ginamasis tiek 2022 metais, tiek šiuo metu savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvoje. Iki 2023 metų – (duomenys neskelbtini), o nuo birželio mėnesio 20 dienos – (duomenys neskelbtini). Todėl yra pagrindas nuteistajam bausmę atlikti Lietuvoje. Liudijime nuteistajam paskirti įpareigojimai ir draudimai jie yra susiję su elgesiu, gyvenamąją vieta, mokymusi, profesinės veiklos vykdymu, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio ir jie turi būti vykdomi. Prašo tenkinti Latvijos teisingumo ministerijos prašymą.

Prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Apie posėdžio laiką ir datą buvo pranešta tinkamai.

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau deklaruoja gyvenamąją vietą ir dirba Lietuvoje. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nagrinėjamu atveju išduodančiosios valstybės Latvijos Respublikos (valstybė, kurioje priimtas sprendimas) kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR, vykdančiosios valstybės Lietuvos Respublikos (valstybė, kuriai perduodamas sprendimas, siekiant jį pripažinti ir vykdyti šioje valstybėje) teismui perdavė Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą su liudijimu dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismas nenustatė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR11 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 27 straipsnyje numatytų pagrindų, sudarančių pagrindą atsisakyti pripažinti sprendimą ir vykdyti jo priežiūrą, todėl jis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę bei vadovaujantis BPK 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Latvijos Žiemgalos rajono teismas 2023 m. sausio 18 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas, bausmės vykdymo atidėjimo laikas, baudžiamojo poveikio priemonės terminas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Teismas, vertindamas O. K. nusikalstamą veiką, remiasi Latvijos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. O. K. nuteistas už tai, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nebuvo pakankamai atidus ir neatsižvelgė į aplinką ir jos pokyčius, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kelio ir meteorologines sąlygas apledėjusią važiuojamąją dalį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Dėl šių pažeidimų ir tuo metu, kai priekyje važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, O. K. pradėjo stabdyti ir savo vairuojamą automobilį, tačiau dėl slidžios važiuojamosios dalies dangos ir važiavimo greičio, kuris nebuvo saugus, atsižvelgiant į kelio sąlygas, prarado automobilio kontrolę, todėl automobilis nuslydo į kairę į priešpriešinę eismo juostą, kurioje ir susidūrė su priešais, savo eismo juosta važiavusiu automobiliu, dėl susidūrimo buvo sugadinta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ priekinė kairė padanga, vairo mechanizmas, todėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės, kuri išvažiavo į kairę į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešinę eismo juosta važiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu M. M.. Dėl Kelių eismo įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir transporto priemonių susidūrimo M. M. patyrė sunkius ir gyvybei pavojingus sužalojimus. Ši O. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Už nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 5 (penkerių) metų bausmės. Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimu O. K. skirta 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Skirta bausmė nesiekia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytos maksimalios sankcijos ribos. Taigi, pagal principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 4 dalyje, negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam O. K., teismas palieka Latvijos Respublikos paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tiek pagal Latvijos Respublikos teisę, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę yra numatyta galimybė nuteistajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (lygtinę bausmę pagal Latvijos Respublikos teisę). Latvijos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimu vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu O. K. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidėtas 2 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. O. K. Žiemgalos rajono teismas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjimo terminas neperžengia maksimalaus BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino, todėl toks laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas yra skiriamas.

Liudijime išvardinti nuteistajam skirtini įpareigojimai: 1) nuteistojo prievolė informuoti konkrečią instituciją apie gyvenamosios vietos arba darbovietės pakeitimą; 2) prievolė, apimanti apribojimus, susijusius su išvažiavimu į vykdančiosios valstybės teritorijos; 3) prievolės, susijusios su gyvenimo būdu, nuolatine gyvenamąja vieta, išsilavinimu, mokymu, poilsio priemonėmis arba profesine veikla; 4) prievolė nustatytu laiku atvykti į konkrečią instituciją; 5) prievolė bendradarbiauti su probacijos prižiūrėtoju arba socialinės tarnybos atstovu, atliekančiu pareigas nuteistųjų atžvilgiu. Teismas vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi skiria labiausiai atitinkančius įpareigojimus be intensyvios priežiūros: 1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismas taip pat pažymi BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje nurodytas bendrąsias probuojamųjų pareigas, t. y. 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų ir uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemonę iki penkerių metų. O. K. buvo skirtas 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Lietuvos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis nenumato uždraudimo naudotis specialiąja teise už veiką numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, tačiau BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių numatytų BK IX skyriuje, 68 straipsnyje yra uždraudimas naudotis specialiąja teise – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi uždraudžia O. K. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės laiką skaičiuojant nuo Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2023 m. vasario 24 d. Teismo posėdžio metu O. K. paaiškino, jog uždraudimas naudotis specialiąja teise buvo taikomas nuo 2022 m. kovo 21 d., tačiau Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendime bei Liudijime tokia aplinkybė nėra nurodyta. Teismas pažymi, jog Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendime pažymėta, jog nors darbdavys prašė teismo neatimti iš O. K. teisės vairuoti, nes vairuotojo teisės reikalingos darbo pareigoms atlikti, teismas nematė pagrindo taikyti Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnį, todėl O. K. skyrė Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatytą papildomą nuobaudą, nes O. K. veiksmuose nebuvo kelių lengvinančių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“,

nutaria:

Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo O. K. tenkinti.

Pripažinti Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą, priimtą O. K. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam O. K. Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu paskirta lygtinai su 2 metų bandomuoju laikotarpiu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalimi ir palikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones– 1 (vieneriems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2023 m. vasario 24 d.

Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi O. K. skirti įpareigojimus: 1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šios nutarties nuorašą, išsiųsti prokuratūrai, nuteistajam O. K. (lietuvių kalba ir vertimą (duomenys neskelbtini) kalba) ir jo gynėjai.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Lietuvos probacijos tarnybai ir ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo apie sprendimą informuoti Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.