Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-664-221/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
e2S-664-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11757-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-664-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11757-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.5; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-150-894/2013 priimto sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo: priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui K. S. periodinėmis išmokomis po 101 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnui sueis pilnametystė, lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovui, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui M. S. periodinėmis išmokomis po 101 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnui sueis pilnametystė, lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu pagal jo gyvenamąją vietą; nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko K. S. 1 893 Eur išlaikymo įsiskolinimą; sumažinti atsakovės Airijos teisme pateikto ieškinio sumą nuo 3 784 Eur iki 1 893 Eur.

2. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir nutraukti civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pasirašyta sutartis neatitinka tikrosios ieškovo valios. Sutartis buvo sudaryta teisininko, ieškovui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, buvo sunku ją objektyviai vertinti. Pradėjus gilintis į sutarties sąlygas, skaityti teisės aktus, paaiškėjo, kad sutarties sąlygų aiškinimas reikalauja papildomų interpretacijų, o tai gali sąlygoti ginčą ateityje.

4.2. Taikos sutartyje nėra aptartos kitos ieškovui aktualios sąlygos – atsakovės reikalavimų dėl ieškovo įsiskolinimo tolimesnė eiga.

4.3. Taikos sutartis pažeidžia sūnaus K. S., kuris šiuo metu gyvena su ieškovu, interesus, nes įsiskolinimas, kurio ieškovas atsisakė sutartimi, yra atsiradęs dėl netinkamai vykdytos jo išlaikymo prievolės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovui 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1. Kai atsakovė pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui papildomus dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas klaidina teismą), ieškovo atstovas, atstovaudamas ieškovo interesams, pasiūlė ginčą baigti taikos sutartimi. Ieškovo atstovas elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei taikos sutarties projektą, kurį, šalims pasirašius, ieškovo atstovas kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Teismui buvo pateiktas tvirtinti ieškovo taikos sutarties variantas, kuriame atsakovė atliko savo korekcijas. Taigi sutarties sąlygos buvo derinamos tarp šalių ir tik jas suderinus buvo pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra kitų pagrindų, dėl kurių teismas negalėjo jos tvirtinti.

Šalies argumentai

5.2. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais. Ieškovo įsiskolinimas atsakovei yra susidaręs už periodą iki to momento, kuomet abu šalių vaikai gyveno pas atsakovę, ieškinio reikalavimai nėra susiję su ieškovo įsiskolinimu atsakovei.

5.3. Ieškovas nepateikia jo tikrosios valios neatitikimą pagrindžiančių argumentų ir (ar) įrodymų, juo labiau, kad jis būtų buvęs kaip nors suklaidintas ar apgautas. Ieškovui atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas). Be to, ieškovas jau turėjo teisminio bylinėjimosi patirties, kadangi atsakovės bankroto byloje, kurioje ieškovas dalyvauja kaip atsakovės kreditorius, jis aktyviai išreiškia savo valią teikdamas skundus.

5.4. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, savo veiksmais išreiškė nepagarbą bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškovas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu ne dėl to, jog jo paties pasirašyta taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, o tiesiog piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir siekia visais įmanomais būdais pakenkti atsakovei, vilkinti teismuose kilusius teisinius ginčus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

9. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo. Šalys raštu pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, pateikė abiejų šalių pasirašytą 2019 m. sausio 15 d. taikos sutartį. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino 2019 m. sausio 15 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.

11. Ieškovo teigimu, taikos sutarties turinys neatitinka tikrosios ieškovo valios, pažeidžia sūnaus K. S. interesus, taikos sutartyje nėra aptartos kitos ieškovui aktualios sąlygos – atsakovės reikalavimų dėl ieškovo įsiskolinimo tolimesnė eiga. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija.

12. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui visą laiką, be kita ko ir derinant taikos sutarties sąlygas, atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad būtent ieškovo atstovas parengė taikos sutarties tekstą. Ieškovas neteigia, kad taikos sutartis parengta ir pasirašyta prieš jo valią, jo atstovui nederinant taikos sutarties sąlygų su pačiu atstovaujamuoju. Ieškovas atskirajame skunde dėsto deklaratyvius samprotavimus, kad taikos sutarties sąlygų aiškinimas reikalauja papildomų interpretacijų, tačiau jų nepagrindžia konkrečiais duomenimis ir įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos yra trumpos ir aiškios, todėl turėjo būti suprantamos teisinio išsilavinimo neturinčiam ieškovui ir jo visapusiškai įvertintos taikos sutarties sąlygų galutinio suderinimo momentu. Ieškovo argumentai dėl šalių sūnaus K. S. interesų pažeidimo taip pat vertintini kaip nepagrįsti, nes ieškovas neįrodė savo teiginio dėl atsakovės netinkamai vykdytos K. S. išlaikymo prievolės, šią aplinkybę pagrindžia taikos sutarties sąlyga (4 punktas), kuria ieškovas atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pastaroji taikos sutarties sąlyga ieškovui negalėjo būti nesuprantama ar kažkaip kitaip interpretuojama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu dėl neaptartų kitų ieškovui aktualių sąlygų – atsakovės reikalavimų dėl ieškovo įsiskolinimo tolimesnės eigos, kadangi šis klausimas spręstinas toje byloje, kurioje nagrinėjamas tokio pobūdžio atsakovės reikalavimas, o ne šioje byloje. Be to, taikos sutarties 4 punkte yra numatyta, kad ieškovas atsisako reikalavimo sumažinti susidariusį vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ši taikos sutarties sąlyga yra neaiški ir reikalaujanti papildomų paaiškinimų. Aplinkybė, kad taikos sutartimi ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, nelemia taikos sutarties neteisėtumo ar ieškovo teisių pažeidimo. Priešingai, šalys sudarydamos taikos sutartį, vadovaujasi dispozityvumo principu ir gali sulygti dėl taikos sutarties sąlygų, kuriomis atsisakoma visų ar dalies ieškinio reikalavimų.

13. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ieškovas, ginčydamas teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių laisva valia sudaryta taikos sutartis, nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Vien ieškovo nuomonės dėl taikos sutarties sąlygų jam naudingumo pasikeitimas, nėra teisėtas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ši taikos sutartis, šalims to prašant, buvo patvirtinta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

15. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo iš ieškovo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaVirginija Lozoraitytė