Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, mušdamas, nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2024m. liepos 21d., apie 17⁴⁵ val., dienos metu, kaltinamasis R. K., būdamas neblaivus(nustatytas 4,79 promilių neblaivumas,) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto su savo tėvu-pil. J. K. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia su kumščiu sudavė balkone rūkusiam nukentėjusiajam J. K. vieną smūgį į kaklą kairėje pusėje, o pastarajam sugrįžus į kambarį, dar du kartus su kumščiu sudavė ir į kairįjį šoną bei vieną kartą į krūtinę, dešinėje pusėje, ir, taip mušdamas, sukėlė kartu su juo gyvenančiam artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, t.y. nukentėjusiajam-tėvui J. K. ne tik fizinį skausmą, bet ir VI šonkaulio lūžį kairėje pusėje, kas nukentėjusiajam J. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata nukentėjusiajam J. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo J. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. R. K. yra jo sūnus, kuris kartu su jais gyvena viename bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Sūnus R. (duomenys neskelbtini) metų gyveno Ispanijoje, kuris tik prieš (duomenys neskelbtini) mėnesių sugrįžo į Lietuvą, apsigyvendamas jų bute. Per tą laiką jie su sutuoktine kelis kartus kvietė policiją dėl smurtinio sūnaus elgesio jų atžvilgiu, nes sūnus pastoviai jiems grasindavo fiziniu susidorojimu, t.y. užmušti, iš balkono i mesti ir pan. R. dėl visko būna nepatenkintas, nes jam viskas negerai: tai maistas netinkamas, tai ne taip į jį pažiūrėjai, tai ne taip pasakei, todėl su sutuoktine neturi vietos savo namuose. Sūnus R. išeiginėmis dienomis pastoviai girtuokliauja, kuris galimai vartoja ir kažkokias narkotines medžiagas. Jis su sutuoktine sūnaus bijo. Tikslios datos jis dabar neatsimena, galimai 2024m. liepos 21d. jis buvo išgėręs alaus. Apie 15³⁰ val. į namus sugrįžo sūnus R., kuris pasirodė kažkoks keistas, lyg būtų narkotinių medžiagų pavartojęs. Grįžęs į namus, sūnus nuėjo į svetainę, o tuo metu jis su sutuoktine buvo miegamajame kambaryje. Kada jis nuėjo į virtuvę pavalgyti, į virtuvę atėjo ir sūnus R., kuris pradėjo motinai šaukti: „ duok valgyti, tokio maisto aš nevalgau “. Motina sūnui atsakiusi, kad, jeigu jis nenori, gali nevalgyti. Taip žodis po žodžio sūnus R. su motina susipyko, apsižodžiavo. Kilo konfliktas, kurio metu R. pasakė: „ galas jums bus “, tačiau tąsyk jokiu daiktu jiems negrasino. Po to sūnus nuėjo į svetainę, o jis per svetainę nuėjo į balkoną parūkyti. Tuo metu buvo po 17⁰⁰ val. Parūkęs, iš balkono negalėjo išeiti, nes sūnus R. balkono duris iš vidaus uždarė, kuris jam pasakė: „ dabar pasėdėsi “. Jam pasibeldus į balkono duris, jį iš balkono išleido sutuoktinė. Balkone jis prabuvo gal kokių 15 minučių. Teisingiau, kai sutuoktinė atidarė balkono duris, į balkoną įbėgo sūnus R., kuris jam su kumščiu vieną kartą sudavė į kaklą, po kairiąja ausimi. Tuomet jis išėjo į kambarį, kur sūnus, negalėdamas apsiraminti, jam su kumščiu sudavė dar du smūgius į kairįjį šoną ir vieną kartą į krūtinę dešinėje pusėje. Po šio smūgio jis nugriuvo ant grindų. Kai jam buvo suduotas smūgis į kairįjį šoną, jis pajuto stiprų skausmą. Daugiau sūnus jo nemušė, kuris tepasakė: „ sutvarkysiu jus, per balkoną abu išmesiu “. Tuomet sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatytas šonkaulių lūžis. Visi sūnaus jam suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia(b.l. 76-79, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojos D. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2024m. liepos 21d., apie 17⁰⁰ val., ji buvo savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo ir jos sutuoktinis-pil. J. K. ir jų sūnus-pil. R. K., kuris gyvena kartu su jais. Tiek vyras, tiek ir sūnus į namus grįžo jau būdami neblaivūs, o namuose atskirai vienas nuo kito gėrė alų. Apie 17⁴⁵ val. jai būnant savo kambaryje, kur ji žiūrėjo televizorių, svetainės kambaryje išgirdo riksmus. Atėjusi į svetainę pažiūrėti, kas vyksta, matė, kaip sūnus R. du kartus su rankos kumščiu sudavė savo tėvui-pil. J. K. į šonus krūtinės srityje. Po šio konflikto jos sutuoktinis nuėjo į virtuvę ir ten sėdėjo, o ji apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus R. buvo sulaikytas ir iš namų išvežtas. Kiek jai yra žinoma, sutuoktiniui J. K. atvykus į Širvintų raj. PK duoti parodymus, šis pasijuto blogai ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Panašaus pobūdžio konfliktai jų namuose vyksta jau nebe pirmą kartą, tačiau ankščiau jie policijos pareigūnų nekvietė. Pagrindinė konfliktų tarp sūnaus ir tėvo priežastis yra nesaikingas alkoholio vartojimas(b.l. 92-95, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2024m. liepos 21d., 17⁴⁸ val., buvo perduotas minėtą dieną, 17⁴⁵ val., Bendrojo pagalbos informacinėje sistemoje užregistruotas pil. D. K. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog į namus grįžęs neblaivus pranešėjos sūnus sumušė tėvą, triukšmavo. Šeimyninis konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešėja ir konflikto dalyviai laukia vietoje(b.l. 16-20, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjo 2024m. liepos 22d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad, 2024m. liepos 21d., 17⁴⁸ val., tarnybos metu dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyr. patruliu-pil. D. V., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs neblaivus pranešėjos sūnus sumušė tėvą, triukšmavo. Atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes, buvo nustatyta, kad namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus-pil. R. K., kuriam buvo nustatytas 4,79 promilių girtumas, įvykusio žodinio konflikto su savo tėvu-pil. J. K. metu, miegamajame kambaryje pastarajam su dešinės rankos kumščiu tris kartus trenkė į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Buvo priimtas sprendimas pil. R. K. sulaikyti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Kartu su nukentėjusiuoju J. K. buvo atvykta į Širvintų raj. PK, kur turėjo būti priimamas pareiškimas ir pildomi procesiniai dokumentai, bet pil. J. K. po konflikto su sūnumi blogai jautėsi, skundėsi krūtinės skausmais, todėl pastarajam buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri nukentėjusįjį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusiajam-pil. J. K. buvo nustatytas kairės pusės VI šonkaulio lūžis. Atlikti procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju nebuvo galimybės. Visą tarp minėtų asmenų įvykusį konfliktą matė pil. D. K.. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, pil. R. K. po sulaikymo buvo uždarytas į areštinę(b.l. 14-15, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2024m. rugsėjo 02d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 07³⁰-08⁰⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 39, Širvintų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, buvo perklausytas tiek Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2024m. liepos 21d. užregistruotas telefoninis pranešimas apie panaudotą fizinį smurtą šeimyninio konflikto adresu: (duomenys neskelbtini) metu, tiek ir pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų „ BO-DY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failas.

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. K. 2024m. liepos 22d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “ išduotą E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame yra užfiksuota, jog 2024m. liepos 21d., 19²⁰ val., greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu į minėtą gydymo įstaigą buvo pristatytas neblaivus pil. J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi skausmu kairėje krūtinės ląstos pusėje, pasak kurio, jį sumušė sūnus. Paciento apžiūros metu buvo konstatuotas skausmingumas palpuojant kairėje krūtinės ląstos pusėje, ties VI-IX šonkauliais(axillaris media-posterior), o atlikus diagnostinius tyrimus, t.y. šonkaulių rentgenografiją, buvo nustatytas kairės pusės VI šonkaulio lūžis, kuriam(pacientui) skubios pagalbos skyriuje suteikus pagalbą, t.y. nuskausminimą vaistais, pastarasis buvo išleistas į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui(b.l. 36-39, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2024m. liepos 24d.-2024m. rugsėjo 18d. laikotarpyje teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymu ir atlikęs pateiktame medicininiame dokumente esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo J. K. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotas sužalojimas, t.y. VI šonkaulio lūžis kairėje pusėje, buvo padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, iki atvykimo į gydymo įstaigą, t.y. 2024m. liepos 21d., 19²⁰ val., neatmetant galimybės, jog nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis Nukentėjusiajam J. K. dėl šonkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 54, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0403, patikros sertifikato Nr. 2067093 matyti, kad minėto alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas kaltinamojo R. K. blaivumas, patikra buvo atlikta 2024m. kovo 12d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2024m. rugsėjo 09d.(b.l. 97, t. 1).

Pagal BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu gyvenantys tėvai(įtėviai)(LR BK 2023m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925), įsigaliojusiu 2023m. birželio 01d., pakeisto BK 141 str. redakcija), kurie įeina ir į artimųjų giminaičių ratą(BK 248 str. 1d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą bei vertinant byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam-pil. J. K. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 54, t. 1), laikytina, kad kaltinamojo R. K. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant savo artimąjį giminaitį, o tuo pačiu ir šeimos narį-nukentėjusįjį J. K., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus artimojo giminaičio ir šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 110,84 Eur.(vienas šimtas dešimt eurų ir 84 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo J. K. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 60-63, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. K. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo J. K. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 83, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo J. K. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis R. K., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo J. K. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusysis J. K. pareiškė, kad jis savo sūnui-kaltinamajam R. K. dovanoja ir su juo susitaikė, kuriam jokių turtinių pretenzijų dėl pavartoto fizinio smurto prieš jo asmenį nereiškia. Savo ruožtu pats kaltinamasis R. K., kuris anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, teismo posėdyje viešai atsiprašė savo tėvo-nukentėjusiojo už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis R. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina pastarojo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.), o nusikaltimu padaryta netiesioginė turtinė žala, t.y. valstybės patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos, yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo R. K. padaryta baudžiamąja veika, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties dirbančio kaltinamojo R. K., kaip pirmą kartą nusikalstančio ir teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis R. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis R. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant(BK 38 str. 1-2d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.) bei įvertinus dabartinę kaltinamojo R. K., kaip dirbančio asmens, turtinę padėtį, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. K. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pagal inkriminuojamos veikos, numatytos BK XVIII skyriuje, pobūdį paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, kartu nustačius ilgesnį įmokos susimokėjimo terminą(BK 71 str.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, tarp galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Kadangi įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(BK 41 str.), o bylos duomenimis tai buvo jau nebe pirmas kartu su tėvais gyvenančio kaltinamojo R. K. netinkamo elgesio(pastaba: tėvų aiškinimu jie neturi namuose vietos, nes jų sūnus-kaltinamasis R. K. pastoviai viskuo yra nepatenkintas, kuris ne vieną kartą reiškė ir grasinimus fiziniu susidorojimu) atvejis, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. K. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, laiko, kad kaltinamajam R. K., kaip artimoje aplinkoje, t.y. prieš savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį, smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti ir kitą įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį R. K. BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2d. 3p., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 15 MGL 750,- Eur.(septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, esančią AB „ Luminor bankas “(SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

BK 67 str. 2d. 9p. ir 72² str. pagrindu kaltinamajam R. K. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurios terminas nuo 2024m. lapkričio 23d. toliau tęsiamas nebuvo, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. K. 110,84 Eur.(vieno šimto dešimties eurų ir 84 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo J. K. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Daiktinį įrodymą-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotu telefoniniu pranešimu apie įvykį garso įrašu ir pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY“ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.