Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Buhalterinės ekspertizės“, Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2032-734/2006 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus ieškinį atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinė įmonė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atkurti iki Lietuvos auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės komiteto 2004 m. ir 2005 m. sprendimų buvusią padėtį: panaikinti Lietuvos auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimus – 2004 m. sprendimą dėl UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo ir 2005 m. sprendimą atsisakyti pakeisti 2004 m. sprendimą dėl UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, įpareigoti atsakovą Lietuvos auditorių rūmus įrašyti UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinę įmonę į audito įmonių sąrašą bei įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti Audito priežiūros institucijoms, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai apie įmonių išbraukimo iš audito įmonių sąrašo neteisėtumą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal su ieškovais 2005-09-20 pasirašytą ketinimų protokolą bei 2005-10-03 sudarytą taikos sutartį buvo įsipareigojęs imtis visų teisėtų priemonių, dėti visas pastangas, kad būtų panaikinti Lietuvos auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai dėl ieškovų UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo. Tačiau iš atsakovo gavo pranešimą, kad 2005-11-23 Audito kokybės kontrolės komitetas priėmė sprendimą nekeisti 2004-12-07 sprendimų dėl UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo. Ieškovai nesutinka su šiuo sprendimu, mano, kad toks Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimas pažeidė su atsakovu sudarytų susitarimų reikalavimus – taikos sutarties 3 p. ir ketinimų protokolo 4 p., todėl prašo teismą įpareigoti atsakovą vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad Audito kokybės kontrolės komitetas, priimdamas 2005-11-23 sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti 2004-12-07 sprendimą dėl UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, neįvertino pastarųjų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, tai yra dėl neteisingo pažeidimų pakartotinumo požymių nustatymo 2004 m. sprendime, teiginių dėl netinkamai dokumentuoto ieškovų darbo nepagrįstumo, konfidencialumo reikalavimo nesilaikymo atliekant ieškovų įmonių veiklos patikrinimą, ieškovams paskirtos nuobaudos neproporcingumo, aplinkybės, kad ieškovų veiksmais niekam faktinė žala nebuvo padaryta. Tokiu būdu yra nepagrįstai suvaržytos ieškovų teisės verstis audito veikla.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė su ieškovais sudaryta taikos sutartimi ir ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovų ginčijamus sprendimus priėmė ne atsakovas, bet Audito kokybės kontrolės komitetas, kuris yra kolegialus organas ir kurio priimamų sprendimų atsakovas negali tiesiogiai įtakoti, tuo labiau – panaikinti. Vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus ieškovams, atsakovas pateikė svarstymui klausimą dėl 2004-12-07 Audito kokybės kontrolės komiteto priimto sprendimo panaikinimo, paaiškino tokio teikimo aplinkybes, tai yra padarė viską, kas nuo atsakovo priklausė pagal atsakovui teisės aktų priskirtą kompetenciją. Atsakovas nesutinka, kad pasirašytuose taikos sutartyje ir ketinimų protokole nustatytas įsipareigojimas „dėti visas pastangas, kad Audito kokybės kontrolės komitetas panaikintų 2004-12-07 priimtus sprendimus ieškovų atžvilgiu“ reiškė, kad bus priimtas tik teigiamas Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimas šiuo klausimu. Be to, 2004 m. ir 2005 m. Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai ieškovų atžvilgiu yra pagrįsti, ieškovams paskirtos nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir reikšmingumą. Ieškovai jau anksčiau teisme buvo pareiškę ieškinius atsakovui dėl 2004-12-07 sprendimų panaikinimo, civilinė pagal šiuos ieškinius nutraukta ieškovams nuo ieškininių reikalavimų atsisakius ir teismui atsisakymą priėmus, teismo nutartis dėl bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi, todėl tai sudaro pagrindą palikti šiuos ieškinius nenagrinėtais.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškininių reikalavimų panaikinti 2004-12-07 Lietuvos auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimus, atkuriant iki jų buvusią padėtį, nutraukė, likusioje dalyje ieškovų ieškinius atmetė. Nurodė, kad Audito kokybės kontrolės komitetas yra atsakovo, tai yra Lietuvos auditorių rūmų, vienas iš struktūrinių padalinių, neturintis juridinio asmens statuso. Tačiau Lietuvos auditorių rūmams teisės aktais nėra suteikti įgalinimai įpareigoti Audito kokybės kontrolės komitetą priimti vienokį ar kitokį sprendimą ar priimtą sprendimą panaikinti (Audito įstatymo 41 – 42 straipsniai). Todėl teismas padarė išvadą, kad šalių pasirašytų ketinimų protokolo 4 p. ir taikos sutarties 3 p. nuostatų tinkamo įvykdymo negalima traktuoti kaip būtino Audito kokybės kontrolės komiteto 2004-12-07 sprendimų ieškovų atžvilgiu panaikinimo, nes paminėto sprendimo panaikinimo klausimo išsprendimo konkretus rezultatas nepriklausė nuo atsakovo valios (CK 6.193 str., 2.84 str. l d.. 6.3 str. 4 d.). Pažymėtina, kad ieškovai jau buvo kreipęsi į teismą su ieškiniais dėl 2004 m. sprendimų išbraukti ieškovus iš audito įmonių sąrašo panaikinimo. 2005-10-04 teismas priėmė nutartį, kuria priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų, civilinė byla dėl 2004 m. sprendimų išbraukti ieškovus iš audito įmonių sąrašo nutraukta (civ. byla 2-05730-129/2005). Laikytina, kad ieškovų ieškinio reikalavimai yra tapatūs jau nagrinėtiems teisme, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.). Atsakovas pateikė Audito kokybės kontrolės komitetui svarstyti klausimą dėl 2004 m. sprendimų ieškovų atžvilgiu panaikinimo, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas G. M. patvirtino, kad paaiškino Audito kokybės kontrolės komitetui, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių teikia iš naujo svarstyti klausimą dėl 2004 m. priimtų sprendimų pagrįstumo, iki posėdžio neformaliai bendravo su į šio komiteto sudėtį įeinančiais auditoriais. Audito kokybės kontrolės komitetas, iš naujo išnagrinėjęs 2004-12-07 sprendimų pagrįstumą, padarė išvadą, kad minėti sprendimai buvo priimti teisingai, remiantis galiojančiais teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas atliko visus jo kompetencijai priklausiusius veiksmus, siekdamas įvykdyti su ieškovais pasirašytų ketinimų protokolo ir taikos sutarties nuostatas. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie nuobaudų ieškovams paskyrimą, išklausęs ieškovų audito veiklos kokybės patikrinimą atlikusių auditorių kontrolierių J.Janušauskienės ir R.Mažeikienės parodymus, teismas konstatavo, kad 2005-11-23 Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimas palikti galioti 2004-12-07 Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimą, kuriuo ieškovams paskirta nuobauda, yra pagrįstas. Liudytojų parodymai patvirtino, kad ieškovų, kaip įmonių, besiverčiančių audito veikla, pažeidimai buvo reikšmingi, stambūs, diskreditavo auditorių vardą. Ieškovai patikrinimo aktus pateikdavo klientams kaip audito išvadas, nors šių dokumentų pobūdis, reikalavimai, keliami patikrinimo aktui ir audito išvadai pagal Audito įstatymą, yra iš esmės skirtingi. Pažymėjo, kad kontrolierės pagrįstai kreipėsi į ieškovų klientus, siekdamos patikrinti informaciją (Audito įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepažeidė konfidencialumo principo.

Ieškovai UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinė įmonė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to nepagrįstai rėmėsi atitinkamomis CPK 294 straipsnio nuostatomis. Ieškinių reikalavimai – panaikinti Audito kokybės kontrolės komiteto 2004-12-07 sprendimus, atkuriant iki jų buvusią padėtį – yra pagrįsti sutartinių teisinių santykių pažeidimais pagal taikos sutartį ir ketinimų protokolą. Civilinė byla, kuri buvo nutraukta, buvo nagrinėjama visai kitu pagrindu – ieškinio reikalavimai toje civilinėje byloje buvo paremti ieškovų teisių pažeidimu iš atsakovo pusės. Todėl ieškinių pagrindas ir dalykas šiose bylose yra skirtingas. Teismas nurodė, kad Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimų panaikinimo klausimo išsprendimo rezultatas nepriklausė nuo atsakovo valios. Tačiau toks motyvas yra visiškai nepagrįstas, kadangi tokiu atveju Lietuvos auditorių rūmai apskritai neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties bei ketinimų protokolo, kadangi tai, nepriklausė nuo atsakovo valios. Pažymėjo, kad Audito kokybės kontrolės komitetas yra sudėtinė Lietuvos auditorių rūmų dalis. Atsakovas priėmė sprendimus dėl ieškovų išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, todėl būtent atsakovas turėjo juos ir panaikinti. Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai sukelia atsakovui teises ir pareigas. Dėl priimtų Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimų atsakovu teisme yra Lietuvos auditorių rūmai. Už vidaus organo veiksmus atsako būtent Lietuvos auditorių rūmai - juridinis asmuo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis, 2.81 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Todėl Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimų panaikinimas priklausė nuo atsakovo (Ketinimų protokolo ir Taikos sutarties šalies) valios. Atsakovas negali teisinti veiksmų neatlikimo vidiniais juridinio asmens organizaciniais nesklandumais. Audito kokybės kontrolės komitetas sprendimo panaikinimo klausimą svarstė formaliai, nekviesdamas nei ieškovų atstovų, nei patikrinimus atlikusios auditorės kontrolierės, be to, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas nusišalino nuo klausimo sprendimo iš esmės. Todėl ketinimų protokolo bei taikos sutarties nuostatos įvykdytos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Juose nenurodomi ir neįvardijami konkretūs atvejai, kada ir kurias įmones tikrinant, nebuvo sudarytos atitinkamos sutartys, nebuvo tinkamai dokumentuojamas pats patikrinimas, nenurodyta kurios įmonės nesudarė audito sutarčių arba sutarčių dėl patikrinimo.

Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepimu apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad dėl 2004 m. sprendimų panaikinimo ieškovai jau kreipėsi į teismą, byla buvo nutraukta teismo 2005-10-04 nutartimi, ieškovams atsisakius nuo ieškinio reikalavimų. Atsisakymas ieškinio reikalavimų yra besąlyginis, nesiejamas su tam tikromis aplinkybėmis, kurios gali atsirasti ar išnykti ateityje, dėl ko būtų galima pareikšti naują ieškinį. Lietuvos auditorių rūmai ieškovų atžvilgiu jokių sprendimų nepriiminėjo, todėl ir naikinti jų neturėjo teisinio pagrindo. Sprendimų panaikinimo klausimo išsprendimo rezultatas nepriklausė nuo atsakovo valios, nes Audito kokybės kontrolės komitetas nėra Lietuvos auditorių rūmų vidaus organas. Atsakovas prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą, tuo tarpu Audito kokybės kontrolės komitetas prižiūri, analizuoja ir vertina auditorių ir audito įmonių darbo kokybę (Audito įstatymo 40 straipsnis). Audito kokybės kontrolės komitetas klausimą dėl savo sprendimų peržiūrėjimo svarstė iš esmės, ieškovų atstovų ir auditorės kontrolierės nekvietė, nes buvo pakankamai medžiagos, surinktos ankstesnio svarstymo metu. Pažymėjo, kad atsakovas atliko visus veiksmus, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti, dėjo visas pastangas, jog sprendimai būtų peržiūrėti ir panaikinti. Visi Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, ieškovui buvo žinomos visos aplinkybės bei tokių sprendimų priėmimo motyvai.

Ieškovų UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Auditorių rūmų Audito kokybės kontrolės komiteto posėdžio 2004-11-25 sprendimu, protokolas Nr. 9, p. 1.4, buvo nutarta už pakartotinai nustatytus bei reikšmingus audito atlikimo kokybės pažeidimus audito įmonę Z.Ravluševičiaus konsultacinę įmonę (2003030) išbraukti iš audito įmonių sąrašo (LR Audito įstatymo 48 str. 2 d. 2 p.); sprendimą per 14 dienų pateikti Auditorių rūmams. 1.5 p. buvo nutarta už pakartotinai nustatytus bei reikšmingus audito atlikimo kokybės pažeidimus audito įmonę UAB „Buhalterinės ekspertizės“ (2003031) išbraukti iš audito įmonių sąrašo (LR Audito įstatymo 48 str. 2 d. 2 p.); sprendimą per 14 dienų pateikti Auditorių rūmams. 1.6 p. buvo nutarta už pakartotinai nustatytus pažeidimus kreiptis į Auditorių garbės teismą iškelti auditoriui Z. R. drausmės bylą (LR Audito įstatymo 48 str. 2 d. 1 p.), perduodant auditoriaus patikrinimo medžiagą (prijungta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-05730-129/2005 m., l.60-61). Lietuvos Auditorių rūmai apie Audito kokybės kontrolės komiteto sprendimus ieškovus UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z. Ravluševičiaus konsultacinę įmonę informavo pranešimais 2004-12-07 Nr. 01-8-500 ir Nr. 01-8-501 (l. 28, 90).

LR Audito įstatymo 40 str. nustato, kad auditorių ir audito įmonių kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti prie Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas. Audito kokybės kontrolės komitetą sudaro 9 nariai, dauguma jo narių negali būti auditoriai. 3 narius skiria Auditorių rūmai ir po vieną Finansų ministerija, Lietuvos bankas, LR draudimo priežiūros komisija, LR vertybinių popierių komisija, verslininkus vienijančios ir (arba) jų savivaldos organizacijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Komiteto pirmininką skiria ir komiteto sudėtį tvirtina finansų ministras, jis taip pat tvirtina komiteto darbo reglamentą (41 str.). Kad Audito kokybės kontrolės komitetas savo statusu nėra tapatus kitiems Lietuvos auditorių rūmų komitetams, nėra rūmų struktūrinis padalinys, patvirtina ir Lietuvos auditorių rūmų statuto 21 str. (l. 66).

Paminėtos LR Audito įstatymo nuostatos paneigia apelianto teiginius, kad Audito kokybės kontrolės komitetas yra struktūrinis Auditorių rūmų padalinys, kad pastarieji, būdami juridiniu asmeniu, turi teisę spręsti dėl AKKK priimtų sprendimų galiojimo bei yra atsakingi už tokių sprendimų teisėtumą. Auditorių rūmai tik koordinuoja Audito kokybės kontrolės komiteto ir Auditorių garbės teismo veiklą, techniškai ir materialiai juos aptarnauja (50 str. 4, 5 p.).

Audito kokybės kontrolės komitetas yra įstatymu įsteigta institucija, kuriai pavestas viešoje intereso užtikrinimas specifinėje valstybės įstatymu reglamentuojamų audito veiklos teisinių santykių srityje, AKKK pagrindinis uždavinys – įgyvendinti auditorių bei audito įmonių veiklos kokybės sistemą ir užtikrinti jos funkcionavimą (42 str.). Laikytina, kad subjektas, kuriam pavesta minėto viešojo intereso – audito veiklos kokybės sistemos valstybėje užtikrinimo funkcija, yra pats atsakingas už savo priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Aplinkybė, kad sprendimą priimantis subjektas nėra juridinis asmuo, nėra kliūtimi tokio subjekto priimtus sprendimus ginčyti teisme. Atsakomybė tokiu atveju atitenka įsteigusiam subjektui – Finansų ministerijai (Audito įstatymo 41 str.), ar valstybei, atstovaujamai spendimą priėmusios institucijos (AKKK), kai jos įsteigimas numatytas įstatymu. Atsakovas šioje byloje – Auditorių rūmai – nei dalyvavo priimant ginčijamus sprendimus, nei jam yra įstatymu suteikta kompetencija Audito kokybės kontrolės komiteto priimtus sprendimus pakeisti, atšaukti, stabdyti jų vykdymą ir pan.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-05730-129 ieškovai UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinė įmonė reikalavimus dėl Audito kokybės kontrolės komiteto 2004-11-25 priimtų sprendimų išbraukti įmones iš auditorių sąrašo panaikinimo reiškė atsakovui – Lietuvos Auditorių rūmams, civilinė byla buvo nutraukta 2005-10-04 nutartimi, kai ieškovai savo ieškinio atsisakė. UAB „Buhalterinės ekspertizės“ ir Z.Ravluševičiaus konsultacinės įmonės kitu, 2006-01-05 pareikštu ieškiniu atsakovui Auditorių rūmams yra prašoma panaikinti Audito kokybės kontrolės komiteto 2004 m. sprendimus išbraukti įmones iš audito įmonių sąrašo bei panaikinti 2005 m. sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti 2004 m. sprendimus ir įpareigoti atsakovą įrašyti įmones į audito įmonių sąrašus.

Ieškovai savo reikalavimus byloje grindė aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė 2005-09-20 ketinimų protokolo 4 p. (l. 25-26) ir 2005-10-03 taikos sutarties 3 p. (l. 23-24), t.y. įsipareigojimo pateikti AKKK nagrinėti klausimą dėl 2004-12-07 sprendimų išbraukti ieškovus iš audito įmonių sąrašo, dėti visas pastangas, kad būtų šie sprendimai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių pasirašyto ketinimų protokolo 4 p. ir taikos sutarties 3 p. nuostatų tinkamas įvykdymas negali būti suprantamas tik kaip būtinas AKKK 2004-12-07 sprendimų ieškovų atžvilgiu panaikinimas, atsakovui nėra tokia kompetencija suteikta įstatymo. Audito kokybės kontrolės komitetui atsakovas pateikė iš naujo svarstyti klausimą dėl ginčijamų 2004 m. sprendimų, 2005-11-17 posėdžio metu AKKK iš naujo apsvarstė 2004-12-07 priimtų sprendimų pagrįstumą ir paliko juos galioti (l. 27, 90, 121). Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai savo kompetencijos ribose atliko visus veiksmus, kurie susiję su ketinimų protokolo ir taikos sutarties sąlygų įvykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovų reikalavimai dėl įmonių įrašymo į auditorių sąrašą yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Audito kokybės kontrolės komiteto 2005-11-17 sprendimus, todėl atmesti taip pat pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šioje byloje – Lietuvos auditorių rūmai - yra kompetentingas spręsti dėl įrašymo į auditorių sąrašus tik LR Audito įstatymo 18 str. numatytais atvejais, tačiau negali atsakyti už AKKK 2004-12-07 priimtų sprendimų pagrįstumą, kaip jau buvo minėta anksčiau, tuo pačių neįmanoma ieškinyje reikalaujamu būdu atkurti apeliantų teisinės padėties iki ginčijamų sprendimų priėmimo.

Ieškovų reikalavimai dėl pačių AKKK 2004-12-07 sprendimų, kuriais jie buvo pašalinti iš auditorių sąrašo, panaikinimo, buvo nagrinėjami anksčiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-05730-129, kuri buvo nutraukta 2005-10-04 nutartimi, priimtas ieškinio atsisakymas. Ieškovai nenurodė jokių naujų sprendimų panaikinimo pagrindų, todėl teismas civilinę bylą šioje dalyje pagrįstai nutraukė (CPK 293 str. 3 p.). Ieškinio atsisakymo motyvai ankstesnėje byloje negali būti vertinami šioje byloje kaip naujas savarankiškas pagrindas spręsti tą patį ginčą tarp tų pačių šalių. Apeliacinio skundo argumentai dėl AKKK 2004-12-07 priimtuose sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumo, nustatytų pažeidimų esmės, nėra nagrinėjamos bylos dalyku, nes atsakovas šioje byloje – Lietuvos auditorių rūmai nėra už priimtų sprendimų pagrįstumą atsakingas subjektas, todėl teisėjų kolegiją jų neanalizuoja ir nevertina.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 26 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.