Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Apeliacine tvarka nuosprendis neperžiūrėtas, nes nuteistasis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, Klaipėdoje, viešbučio ,,duomenys neskelbtini“ kambaryje, į rasto A. V. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. ,,duomenys neskelbtini“ duomenų lapą įklijavo savo fotonuotrauką, ant jos savadarbiu reljefiniu atspaudu įspaudė antspaudą, taip suklastojo tikrą pasą, kurį 2006 m. balandžio 16 d., apie 16.00 val., gabeno Šilalėje, bei panaudojo – pateikė Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – PK) patruliui.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo teismo nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) ir galutinę bausmę paskirti taikant bausmių apėmimą.

Kasatoriaus nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal veikos padarymo metu (2005 m. gruodis) galiojusios BK 2005 m. birželio 23 d. redakcijos 300 straipsnio 1 dalį. Pagal šios redakcijos BK 300 straipsnio 2 dalį veika negali būti kvalifikuojama, nes jo padarytoje veikoje nenustatytas buvęs nusikaltimo sudėties požymis – didelė žala. Be to, BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato tris alternatyvias bausmes, tarp jų baudą ir areštą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad netinkamai kvalifikuota veika, jam paskirta per griežta bausmė.

Teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas skundžiamu ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pažeidė BK 63 straipsnio taisykles. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu kasatorius nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2, 3 dalis (pagal BK 11 straipsnį kvalifikuota vagystė yra sunkus nusikaltimas), skundžiamu nuosprendžiu – už nesunkų nusikaltimą (jeigu veika būtų teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija). Kadangi kvalifikuota vagystė (BK 178 straipsnio 2, 3 dalys) savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu skiriasi nuo dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis), todėl už dokumento suklastojimą paskirta bausmė turėjo būti apimta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 5 dalis). Taigi dėl neteisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 2006 m. sausio 20 d. BK 300 straipsnio 2 dalies redakciją teismas neteisingai taikė bausmių skyrimo taisykles – paskyrė šešiais mėnesiais didesnę galutinę subendrintą bausmę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 3 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 2 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) taikymo

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinamas keliais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus su asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 m. vasario 11 d.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį atsiranda tada, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. 2005 m. gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, įklijuodamas savo fotonuotrauką, suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurį 2006 m. balandžio 16 d. gabeno Šilalės mieste ir panaudojo – pateikė Šilalės rajono PK patruliui. Taigi A. K. veikoje yra keli BK 300 straipsnyje nustatyti objektyvieji požymiai: tikro paso suklastojimas, jo gabenimas ir panaudojimas. Tikras pasas suklastotas 2005 m. gruodžio mėnesį ir ši veika atitiko BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968, kasatorius klaidingai nurodo 2005 m. birželio 23 d. redakciją), o suklastotas pasas buvo gabenamas ir panaudotas 2006 m. balandžio 16 d. ir ši veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 m. vasario 11 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje radęs pamestą tikrą pasą, jį suklastojo ir naudojo kaip savo asmens dokumentą, nes tuo metu buvo paieškomas ir slapstėsi nuo policijos pareigūnų. A. K. asmens pasą kardomosios priemonės pagrindu buvo paėmę policijos pareigūnai. Taigi A. K., suklastodamas tikrą pasą, jį gabendamas ir panaudodamas veikė vieninga tyčia ir siekė aiškiai apibrėžto tikslo – naudotis suklastotu pasu, kaip savo asmens dokumentu, slapstantis nuo policijos pareigūnų, todėl tokia veika yra tęstinė. Tęstinė nusikalstama veika buvo baigta 2006 m. balandžio 16 d. (kai suklastotas tikras pasas buvo panaudotas – pateiktas policijos pareigūnams), todėl tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai ji buvo pabaigta, nes nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo laikas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, įsigaliojo nuo 2006 m. vasario 11 d.), taigi jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu kasatorius nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Teismas, subendrindamas paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, turi taikyti bausmių apėmimą, kai yra bent viena BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Kasatoriui subendrinta bausmė paskirta už tris nusikaltimus, kurie padaryti skirtingomis veikomis, todėl tai nėra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Taip pat kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą (vienas sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai) ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius ir nei už vieną iš jų nepaskirtas laisvės atėmimas dvidešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kasatoriaus padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiais, neatitinka nei vienos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, todėl jam abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės galėjo būti subendrintos tik visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas pasirinko dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį – pusę metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai subendrino paskirtas bausmes, taigi kasatoriui baudžiamasis įstatymas dėl paskirtų bausmių subendrinimo pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.