Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-215, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 13 metų 6 mėnesiams, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei atliktą bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos 2009 m. spalio 29 d. Pytalovo rajono teismo nuosprendį.

Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 11 d., 2/3 dalis bausmės atliks – 2019 m. balandžio 22 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 4 metai 11 mėnesių 11 dienų.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarė netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas pirmą kartą. Anksčiau teistas 3 kartus, pirmojo teistumo metu buvo 24 metų amžiaus. Dėl pastarojo nusikaltimo kaltę neigia, yra nusikaltimų modelis. Nusikaltimą padarė su bendrininkais, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Gali pasiduoti kriminalinei įtakai. Neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimo faktą, bausmės atlikimo laikotarpiu nėra fiksuota šių medžiagų ir alkoholio vartojimo fakto. Dviejų smurtinių nusikaltimų metu (žmogžudystės) S. V. teigia buvęs neblaivus. Po antrojo smurtinio nusikaltimo (2000 m.), S. V. tvirtina „padėjęs tašką“ ir alkoholio nevartoja. Teigia, kad alkoholį vartodavo tik per šventes, jų metu ir buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis geba įvertinti alkoholio vartojimo žalą tiek sau, tiek kitiems, yra ir toliau motyvuotas alkoholio nevartoti. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su šeima (telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu), psichinės sveikatos problemas neigia, save labiau charakterizuoja iš teigiamos pusės, stebima savikritikos ir savo elgesio pasekmių vertinimo stoka, asmeninę atsakomybę linkęs perkelti išoriniams veiksniams (alkoholiui, provokacijoms ir pan.). Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą. Šeimoje nėra fiksuota smurto atvejų, konfliktų šeimoje linkęs vengti, tvirtina, kad reikia ieškoti kompromiso. Bausmės atlikimo metu nėra stebimos nuteistojo savitvardos praradimai, impulsyvumas ar smurtinis elgesys. Jis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, nuo 2018-06-04 iki 2018-06-25, nuo 2018-07-18 iki 2018-08-08 lankė ir baigė programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Nuteistasis išsako norą daugiau nenusikalsti, turi realius tikslus, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Mąstymas stokoja lankstumo, kadangi nuteistasis nusikalsdamas yra kartojęs tas pačias klaidas, nors paskutinio nusikaltimas jau nebuvo smurtinis, vis tiek buvo sunkus. Nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau yra linkęs pateisinti nusikaltimo atlikimą tam tikrais atvejais, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Požiūris į įstatymus teigiamas, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Priešiškumo į prižiūrintį personalą nereiškia, bendradarbiauja. Bausmės atlikimo laikotarpiu turėjo dvi nuobaudas (2015-04-11, 2015-10-13 dėl lokalizacijos), taip pat turėjo vieną paskatinimą už pareigingą elgesį (2014-05-06). S. V. turi vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio specialybę, darbo stažas apie 8 metai. Šiuo metu nedirba, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai lėšų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, lygtinio paleidimo atveju nuteistojo gyvenamojoje vietoje taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos tinkamos. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų, tačiau atsižvelgus į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, nusikaltimo pobūdį, teistumų skaičių, nepripažįstamą kaltę, esamą nusikaltimų modelį, du kartus taikytą įstatymą „Dėl amnestijos“ ir vieną kartą taikytą lygtinį paleidimą (sąlygų nepažeidė, tačiau nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo), gyvenimo stilių ir draugus (nusikaltimą padarė su bendrininkais), kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu ir gali pasiduoti kriminalinei įtakai, buvusį piktnaudžiavimą alkoholiu – dviejų smurtinių nusikaltimų (žmogžudystės) metu buvo neblaivus, mąstymą ir elgesį – dalis nuteistojo nusikalstamos veiklos siejama su smurtu, susitvardymo sunkumais, agresija, kurių atsiradimas siejamas su neblaivia būsena, kaltę minimalizuoja, patiria sunkumų įvardinant problemas, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, mąstymas stokoja lankstumo, nes nusikalsdamas yra kartojęs tas pačias klaidas, nuteistojo nuostatas – yra linkęs pateisinti nusikaltimo atlikimą tam tikrais atvejais, elgesį bausmės atlikimo metu – du kartus baustas už lokalizacijos pažeidimus (nuobaudos šiuo metu negalioja), Komisija priėmė išvadą netaikyti lygtinio paleidimo S. V., pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2019 m. balandžio mėnesį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad S. V. anksčiau teistas 3 kartus, amžius pirmo teistumo metu buvo 24 metai, jo nusikaltimams būdingas modelis. Nuteistajam du kartus taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“ ir vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (sąlygų nepažeidė), tačiau nepasiteisino jam suteikto pasitikėjimo, nes padarė naujus nusikaltimus. Dėl paskutinio nusikaltimo savo kaltę minimalizuoja, taip pat aiškina, jog nusikalstamą veiką padarė todėl, kad tiesiog nepasakė „ne“. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą. Keturi Komisijos nariai buvo prieš jo lygtinį paleidimą, o du nariai siūlė taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodami tuo, kad nuteistajam su probacijos tarnybos priežiūra būtų lengviau adaptuotis laisvėje. S. V. teigia, kad dviejų ankstesnių smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių) metu buvo neblaivios būsenos, po antrojo smurtinio nusikaltimo (2000 m.) alkoholio nebevartoja, mano, kad jo agresija buvo išprovokuota buitinio konflikto metu. Jis neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą, bausmės atlikimo metu alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota. Nuteistasis geba įvertinti alkoholio vartojimo žalą ir yra motyvuotas toliau alkoholio nevartoti. Bausmės atlikimo metu pažeidė lokalizacijos reikalavimus du kartus (2015 m.), galiojančių nuobaudų neturi, skatintas vieną kartą (2014 m.). Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“, dalyvavo „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ užsiėmimuose. Paskutinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, kas rodo galimybę pasiduoti kriminalinei įtakai. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą, kaip tvarkos priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, palaiko santykius su šeima – sutuoktine, motina, seserimi, vaikais telefonu, laiškais, yra jų lankomas. Nors nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais, priešiškumo į prižiūrintį personalą nereiškia, bendradarbiauja, tačiau save labiau charakterizuoja teigiamai, stebima savikritikos ir savo elgesio pasekmių vertinimo stoka, asmeninę atsakomybę yra linkęs perkelti išoriniams veiksniams (alkoholiui, provokacijoms ir pan.), charakterizuojamas patenkinamai. Nors nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio specialybę, darbo stažą apie 8 metus, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu prašymo dėl darbo nepateikė, nedirbo ir nesimokė, kas rodo jo žemą motyvaciją dirbti, užsiimti prasminga veikla. Nuteistojo teigimu iki bausmės dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kur planuoja dirbti technikos jaunesniuoju specialistu. 2018-09-13 pažyma Nr. 56-1342 dėl vykdomųjų dokumentų patvirtina, kad S. V. šiuo metu yra skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų 218,47 Eur; iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 93,20 Eur. Ši skola nedidelė, tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis būtų suinteresuotas dirbti ir sumokėti šią skolą.

S. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, sutinka su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo atveju taikyti intensyvią priežiūrą yra tinkamos sąlygos. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą. Patiria sunkumus įvardinant problemas, teigia, kad įkalinimas yra jo didžiausia problema. Jis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, t. y. įvertina pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Nuteistasis išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi realius tikslus, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau jo mąstymas stokoja lankstumo, kadangi nusikalsdamas yra kartojęs tas pačias klaidas ir, nors paskutinis nusikaltimas nebuvo smurtinis, tačiau vis tiek buvo sunkus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 40 balų, iš jų statiniai veiksniai, kurių negalima sumažinti sudaro – 20 balų, o dinaminiai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro – 20 balų. Atkreiptinas dėmesys, kad pusę, t. y. 20 balų sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti pasirinkdamas tinkamus elgesio modelius, ugdydamas polinkį prasmingai veiklai ir užimtumui, motyvuodamasis į savirealizaciją. Nors nuteistojo elgesys yra be galiojančių nuobaudų, noras išėjus iš pataisos įstaigos įsidarbinti ir rūpintis šeima, turima gyvenamoji vieta, glaudūs socialiniai ryšiai su šeima, žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra svarbios aplinkybės, rodančios teigiamą nuteistojo elgesio pokytį įkalinimo įstaigoje, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, jos nėra lemiančios priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į likusią neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, mažą motyvaciją užsiimti prasminga veikla pataisos namuose (dirbti, mokytis), į nuteistojo mąstymą ir elgesį, įgūdžių stoką savęs realizavimui, sunkumus įvardinant turimas problemas, ignoruojamas savo elgesio pasekmes plačiąją prasme, Komisijos narių daugumos nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to, Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 59-215 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.