Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei E. M., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. M. ir jų atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. M. dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti rašytinę nuomos sutartį, ir nustatė :

Aprašomoji dalis

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė E. M. yra E. Š., mirusios 2014-02-18 (mirties liudijimas b.l. 8), anūkė (gimimo ir santuokos liudijimai b.l. 9-12). Iš byloje esančio 1999-03-04 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 173, galima spręsti, jog valdyba pakeitė gyvenamųjų patalpų sutartį su E. Š. ir išnuomavo jai 2 kambarių 51,12 kv.m. bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. Šio sprendimo pagrindu, 1999-03-10 Vilijampolės butų ūkio tarnyba su E. Š. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, nurodant ją nuomotoja (b.l., 15, 16-17). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad E. M. nuo 2000-01-26 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu, šiuo adresu deklaruota ir jos vaikų P. M. ir T. M. gyvenamoji vieta nuo pat jų gimimo (b.l. 13,14, 20). Aplinkybę, jog ieškovė 1999-06-04 susituokė su V. M. ir kartu apsigyveno pas E. Š., vedė bendrą ūkį, patvirtina santuokos liudijimas, pažyma apie šeimos sudėtį, nuo 2002-02-17 sudarytos darbo sutartys, mokslo sutartis, kompensuojamų vaistų pasas, kitos sutartys, Fizinių asmenų metinės pajamų deklaracijos (b.l. 30-32, 33-57), kuriuose nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini) Kaunas (b.l. 22, 23, 24, 25, 28); liudytojų Z. S., M. B. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, pačios ieškovės paaiškinimai. Šių asmenų parodymais, taip pat nustatyta, jog ieškovė kaip šeimos narė apsigyveno bute 2000 m. ir kartu su močiute E. Š., vedė bendrą ūkį (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė ir jos sutuoktinis V. M., neturi nekilnojamojo turto ar kitos gyvenamosios vietos (15 b.l.), per laikotarpį nuo 2000 m. iki šiol ieškovė niekur nebuvo išsikėlusi, visą laiką gyvena minėtame bute. Byloje nustatyta, kad 1999-03-04 su E. Š. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagrindine nuomininke nurodyta E. Š.. Šios sutarties 3.1 punktu apibrėžta viena iš nuomininko teisių - apgyvendinti turimoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Byloje nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu atsikraustė gyventi pas E. Š. 2000 metais, deklaravo savo gyvenamąją vietą, gimus vaikams – ir jų gyvenamąsias vietas. Patikslindama šią sutartį, Kauno miesto savivaldybė 2002-10-08 sudarė su E. Š. Savivaldybės gyvenamosios patalpos sutartį, kurioje pagrindine nuomininke nurodė E. Š.. Šios sutarties 1-as punktas apie nuomininko šeimos narius neužpildytas. Atsakovė, sudarydama naują sutartį, turėdama tikslą patikslinti 1999-03-04 sutartį su E. Š., privalėjo į sutartį įrašyti ieškovę kaip šeimos narę ir ieškovės šeimos narius, kadangi ji duomenis apie bute gyvenančius asmenis turėjo ir žinojo, kas bute gyvena, kadangi pati leido ieškovei deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune.

CK 6.588 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariais yra ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Kadangi nuomininkė E. Š. mirė 2014-02-18, tai jos šeimos narių nustatymo klausimas gali būti išspręstas, taikant 1964 m. CK 329 straipsnį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.). 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko šeimos nariais pagal įstatymą priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį, nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje normoje, galėjo tapti šeimos nariais, jeigu tokiais juos pripažįsta teismas. Tarp asmenų, kurie teismine tvarka galėjo įgyti nuomininko šeimos nario teises, CK 329 straipsnio 3 dalis numatė ir gimines, išlaikytinius bei sugyventinius. Ieškovė pagal giminystės laipsnį gali būti pripažinta E. Š. šeimos nariu tik teismo sprendimu. Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio tvarkymą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra šeimos narė, prie kurių priskirtini vaikaičiai, teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos ir nuomininko šeimos nariui, kadangi jis turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1964 m. CK 330 straipsnis, 2000 m. CK 6.589 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė apsigyveno ir tvarkė bendrą ūkį nuo 2000 m., todėl ieškovė įgijo teisę būti pripažinta nuomininkės šeimos nare pagal 1964 m. civilinio kodekso 329 straipsnį, ši teisė išliko ir 2001-07-01 įsigaliojus 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

Taigi, galima teigti, jog ieškovė, būdama E. Š. anūke, turėdama močiutės sutikimą, apsigyvendama bute 2000 m., kartu išgyveno ir vedė bendrą ūkį vienerius metus, turėjo ir turi teisę būti pripažinta E. Š. šeimos nare.

CK (2002-03-20 redakcija) 6.602 str. 2 d. nustato nuomos sutarties pakeitimą nuomininkui mirus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei atsakovė Kauno miesto savivaldybė būtų draudusi gyventi bute po pagrindinio nuomininko mirties 2014-02-18, ar būtų atsisakiusi priimti mokesčius iš ieškovės po pagrindinės nuomininkės mirties, ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto, todėl laikytina, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškove, laikė ją nuomininke, o iš ieškovės elgesio ir veiksmų seka, jog ieškovė vykdo visas nuomininkės pareigas. Po E. Š. mirties, ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininkės pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ja nuomos sutartį.

CK 6.598 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties pakeitimą numato atvejus, kada gali būti pakeista valstybės ar savivaldybės gyvenamosios nuomos sutartis, tarp kurių nurodo ir CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, - pagrindiniam nuomininkui mirus. CK 6.598 straipsnio 3 dalis numato, kad pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai. Šios materialinės teisės normos ir CK 6.599-6.603 straipsniuose išdėstytų nuomos sutarties pakeitimo atvejų analizė leidžia daryti išvadą, kad priklausomai nuo to, kokiu įstatyme nustatytu pagrindu keičiama nuomos sutartis, naujai sudarytoje sutartyje turi būti nurodomi senosios sutarties pakeitimai. Buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos teisiniai santykiai susiklostė iki 2002-11-12 LR Įstatymo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti priėmimo ir šio Įstatymo įsigaliojimo 2003-01-01. Pagal šio įstatymo Įgyvendinimo Įstatymo Nr. IX-1189, priimto tą pačią dieną 2002-11-12, 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, šeimoms ir asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti, įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi. Atsižvelgiant į pasakytą, atmestini atsakovės argumentai, kad sutartis negali būti sudaryta dėl per mažo gyvenamojo naudingo ploto, tenkančio vienam asmeniui. O ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti gyvenamųjų patalpų sutartį su ja - tenkintinas. Ieškovės teisės į ginčo buto nuomą įgytos 2000 metais, todėl atsakovė su ieškove turėtų sudaryti neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atitinkančią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei jos sąlygas, kurios buvo taikomos buvusiai pagrindinei nuomininkei E. Š.. Pagal suformuotą kasacinę praktiką, būtina atskirti socialinį būstą nuo neprivatizuotų butų, suteiktų iki LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įsigaliojimo (LAT 2010-07-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2010; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2012). Byloje apskritai nebuvo pateikta įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, yra socialinis būstas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims bei kad jam turi būti taikytinos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, įsigaliojusio 2003-01-01 nuostatos. Bendroji norma nustato, kad įstatymas atgaline data negalioja. Ieškovė nuomininkės teises į butą įgijo 2000 m., todėl jai negali būti taikomi įstatymai, įsigalioję 2003-01-01.

Ieškinys dalyje dėl ieškovės E. M. pripažinimo nuomininke nagrinėjamu atveju laikytinas pertekliniu, nukreiptu į ateitį, jokių papildomų teisių ar pareigų nesukuriantis teisės patvirtinimas, todėl atmestinas. Teismas tenkina reikalavimą dėl ieškovės pripažinimo šeimos nariu ir atsakovės įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Savivaldybei sudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su ieškove, ieškovė įgis nuomininkės statusą.

Dėl aukščiau išdėstyto, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuo 2000 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, niekur nebuvo išvykusi gyventi kitu adresu, neturi kitos gyvenamosios vietos, visą laiką nenutrūkstamai rūpinasi butu ir moka už jį priskaičiuojamus mokesčius, byloje nenustačius, kad atsakovė būtų draudusi ieškovei naudotis butu, mokėti mokesčius ar būtų inicijavusi bylą dėl iškeldinimo, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis), teismo nuomone, ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

Ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos 620,95 Eur: 41,71 Eur žyminis mokestis (b.l.5) ir 579,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.6, 111,112), kurios, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 str., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos), viso - 620,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 4,06 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š., mirusios 2014-02-18, šeimos nare. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Priteisti E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės, 620,95 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų ir 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės 4,06 Eur (keturis eurus ir 6 ct.), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.