- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- eI3-1612-811/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atlantic Express“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S- 2023/59(7-2023/38) (toliau – Komisijos sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-52 (toliau – Muitinės departamento sprendimas) ir Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-386 (toliau – Klaipėdos TM sprendimas) ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos TM, atlikusi tyrimą, 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-386 nusprendė pripažinti, kad UAB „Atlantic Express“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. vasario 5 d. tranzito deklaraciją MRN Nr. 22LTLU90000182C39F8, kurioje buvo deklaruota prekė – lengvieji automobiliai „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1ECXLF586395, 2020 m., electric, su defektais; „Ford Edge“, kėbulo Nr. 2FMPK3K95LBA56519, 2020 m., 2000 CMQ, su defektais; „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1EB8MF960821, 2021 m., electric, su defektais; „Chevrolet Equinox, kėbulo Nr. 3GNAXHEV7LS625213, 2020 m., 1500 CMQ, su defektais (toliau – Prekės) atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 8 186 Eur muito, 18 908 Eur PVM ir 2 709 Eur baudos, viso 29 803 Eur. Skolos muitinei atsiradimo data 2022 m. vasario 10 d.
Paaiškina, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi Komisija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Be to, pareiškėjos nuomone, Komisijos ir Muitinės departamento sprendimai visiškai nemotyvuoti. Komisija padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLU90000182C39F8 (2022-02-05) deklaruotos Prekės nebuvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir paimtos iš muitinės priežiūros dėl to pagrįstai įregistruota importo skola muitinei.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo nesutinkanti su tokiomis deklaratyviomis išvadomis, nes Komisija neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir apskritai nepasisakė dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, jog Europos S. T. teismas (toliau – ESTT) suformavo praktiką, kad atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jei nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėja vertina, kad Komisija išimtinai vadovavosi niekuo nepagrįsta atsakovo pozicija ir sprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra „tinkami“.
Teigia, kad šioje mokestinio ginčo byloje pareiškėja ne tik įrodinėjo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjos pateikti dokumentai gali ir turi būti pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo, bet ir įrodinėjo faktą, kad Prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra fiziškai išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos.
Pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose tik lakoniškai nurodyta, jog pateikti įrodymai yra muitinei nepriimtini; alternatyvus įrodymas gali būti muitinei priimtinas tik tuo atveju, jeigu nėra jokių abejonių dėl dokumento autentiškumo ir jo patvirtinimo. Tiek Klaipėdos TM, tiek Muitinės departamentas nepateikė jokių argumentų, jog pateikti įrodymai muitinei dėl kokių nors priežasčių keltų autentiškumo abejonę. Teigia, kad liko teisiškai nepaneigta, jog pateikti įrodymai gali būti laikomi alternatyviais įrodymais.
Pažymi, kad šioje mokestinio ginčo byloje pareiškėja pateikė Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymas dėl Prekių įvežimo į Baltarusijos Respublikos teritoriją bei transporto priemonių registracijos liudijimus ir CMR važtaraščius su trečiosios šalies muitinės spaudais.
Nurodo, kad CMR važtaraščiai patvirtina aplinkybes, jog tranzitu gabentos Prekės 2022 m. vasario 9 d. pasiekė trečiosios šalies Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją ir tai patvirtina muitinės spaudas su įrašais. Tai reiškia, kad prekės nuo 2022 m. vasario 9 d. buvo prieinamos trečiosios šalies muitinės įstaigai ir prekių gavimas patvirtintas muitinės spaudu ir įrašais. Prekės buvo gabenamos tuo pačiu konteineriu Nr. OOLU9884701 ir ta pačia transporto priemone SCANIA valst. Nr. HTB480//FR711, kaip ir nurodyta tranzito deklaracijoje. Be to, CMR važtaraščiuose aiškiai identifikuoti automobilių kėbulo numeriai ir pavadinimai, kurie taip pat atitinkaT1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLU90000182C39F8 (2022-02-05) nurodytus automobilių identifikacinius numerius. Taigi, priešingai nei vertino mokesčių administratorius ir Komisija, tranzito deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka CMR važtaraščių duomenis.
Teigia, kad minėtų įrodymų visuma, tiek dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo, tiek dėl fizinio prekės išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos Komisijos buvo ignoruota, tik selektyviai ir deklaratyviai konstatuojant, kad pritariama Muitinės departamento pozicijai, jog negalima įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, nes šie dokumentai nėra „tinkamai patvirtinti“, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažintini. Vertina, kad Komisija, neva nustatydama ginčo Prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, rėmėsi ne surinktų ir pateiktų įrodymų visuma, bet niekuo nepagrįstu teiginiu, jog pateikti dokumentai nepriimtini, nes neva tinkamai nepatvirtinti. Pareiškėjos įsitikinimu, vien tik šio teiginio akcentavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad Prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, nors aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad lengvieji automobiliai buvo išgabenti iš Sąjungos muitų teritorijos ir užregistruoti Baltarusijos Respublikos transporto priemonių registre.
Pareiškėja mano, jog kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų autentiškumo, Klaipėdos TM turėjo galimybę ir tuo pačiu pareigą susisiekti su atitinkamos trečiosios šalies muitine oficialiais ryšio palaikymo kanalais, kad ši patvirtintų tiek Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintų pažymų dėl automobilių pristatymo Baltarusijos Respublikos muitinei, tiek CMR važtaraščių autentiškumą. Tačiau iš Klaipėdos TM sprendimo matyti, jog muitinė nepasinaudojo savo teisėmis ir nesikreipė į trečiosios šalies muitinę dėl duomenų patvirtinimo.
Vertina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus dėl trečiojoje šalyje įformintos deklaracijos ir lengvojo automobilio išvežimo į trečiąją valstybę, centrinio mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas (ginčo dalyje) laikytinas nepagrįstu. Tokią išvadą daro atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalis), užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais duomenimis (faktais) (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnis).
Pastebi, kad tuo atveju, jeigu vertinti, jog pareiškėja nepateikė muitinei Įgyvendinimo reglamente nurodytos formos alternatyvių įrodymų, tai importo muito ir PVM prievolės nustatymo prasme savaime nesudaro pagrindo nevertinti visų surinktų įrodymų ir skaičiuoti pareiškėjai importo PVM sumą.
Vadovaujasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi ir 12³ straipsnio 1 dalimi nurodydama, kad nagrinėjamu atveju, fiziškai išgabenus T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLU90000182C39F8 (2022-02-05) deklaruotas transporto priemones iš Sąjungos teritorijos, šios Prekės negali būti laikoma muitinės administruojamų mokesčių objektu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT bylose yra pasisakęs dėl prekių išgabenimo įrodinėjimo priemonių apimties, o ne sprendė situaciją ar yra ginčas dėl prekių patekimo/nepatekimo į Sąjungos ekonominę apyvartą, todėl toks Komisijos aiškinimas neva ESTT nuostatos taikomos tik tuomet kai nėra ginčo yra absoliučiai klaidingas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, kad nustatant prekių muitinę vertę buvo laikytasi teisinio reglamentavimo. Pareiškėjos nuomone, Klaipėdos TM, apskaičiuodama transporto priemonės muitinę vertę pagal VšĮ „Emprekis“ žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nepaisė Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Teigia, kad draudimas taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias kainas taikomas tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui. Rinkos sąlygomis importuojamos apgadintos ar sužalotos transporto priemonės pirmiausiai turi būti vertinamos atsižvelgiant į individualius požymius (sugadinimus), o ne pagal mokesčių administratoriaus plačiai naudojamą VšĮ „Emprekis“ katalogą, kuriame nurodytos nesugadintų naudotų transporto priemonių rinkos kainos. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratoriui nusprendus revizuoti sąskaitose – faktūrose (Invoice) nurodytas transporto priemonių įsigijimo kainas ir apgadintų transporto priemonių kainą apskaičiuoti pagal VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytas neapgadintų naudotų transporto priemonių kainas buvo pažeistos ne tik įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nustatančios teisės normos, bet ir apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, kaip apmokestinimo aiškumo principas bei VAĮ principai. Taigi, visų pirma, mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis).
Nurodo, kad mokesčių administratorius prekių muitinę vertę galėjo ir turėjo apskaičiuoti laikydamasis muitinio įvertinimo metodų taikymo eiliškumo, kadangi Prekės buvo gabenamos tranzitu į trečiąją valstybę. Taisyklėse numatyta, kad visų pirma yra taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, o nesant galimybės jo taikyti remiamasi SMK 74 straipsnio 2 dalies a, b, c punktuose nurodytais muitinio įvertinimo metodais.
Vertina, kad Klaipėdos TM apskaičiuodama sugadintos transporto priemonės muitinę vertę pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, o ne pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies a, b, c punktus, pažeidė imperatyvias SMK 74 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 15 punkto nuostatas, nes Klaipėdos TM jokios informacijos iš pareiškėjos, kaip Prekių importuotojos, neprašė.
Pastebi, kad Klaipėdos TM sprendime nėra pateikta informacija, kokius duomenis muitinė surinko, kokiais metodais juos vertino ir kodėl sąskaitose – faktūrose nurodytas realias įsigijimo kainas atmetė, kaip netinkamas lyginimui su Prekių kainos duomenimis pagal Všį „Emprekis“ katalogą. Klaipėdos TM, kaip vienintelį argumentą taikyti 74 straipsnio 3 dalį, nurodė šio straipsnio tekstą, tačiau šio straipsnio taikymui muitinė nepateikė nė vieno argumento. Teigia, kad tokiu būdu buvo apribota pareiškėjos teisė centriniam mokesčių administratoriui pateikti išsamius motyvus dėl Klaipėdos TM sprendimo nepagrįstumo nustatant Prekių muitinę vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ginčo Prekėms Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. vasario 5 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra (T1 deklaracija MRN 22LTLU9000182C39F8). Procedūros vykdytojas – pareiškėja, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postas (LTVK3000), muitinio tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. vasario 9 d. Per nustatytą terminą paskirties muitinės įstaiga negavusi iš paskirties muitinės įstaigos patvirtinimo apie Prekių ir tranzito lydimojo dokumento (T1 deklaracija MRN 22LTLU9000182C39F8) pateikimą šiai įstaigai, atliko tyrimą.
Nurodo, kad išvykimo įstaigos veiksmus, kurių ji privalo imtis atlikdama tyrimo procedūrą, susijusią su prekėmis, gabenamomis pagal Sąjungos tranzito procedūrą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 310 straipsnis. Pažymi, kad Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Priešingai, tokia pareiga numatyta procedūros vykdytojui.
Vadovaujasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), 233 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.
Teigia, kad nustačius, jog nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi, atsiranda importo skola muitinei.
Taigi, pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, arba pateikti muitinei alternatyviuosius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamentas 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui.
Teigia, kad pareiškėja, būdama muitinio tranzito procedūros vykdytoja, pateikdama prekes bei jas lydinčius dokumentus muitinės kontrolei, taip pat turi įsitikinti, jog muitinės formalumai buvo įforminti tinkamai. Nurodo, kad pareiškėja nepasinaudojo Įgyvendinimo reglamento 308 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe gauti paskirties muitinės įstaigos patvirtintą lydimąjį dokumentą arba tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą, kad jį galėtų pateikti kaip alternatyvųjį įrodymą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu.
Muitinės departamentas pažymi, jog pareiškėjos skunde minėtos ESTT sprendimų nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos, kadangi tose bylose nebuvo nagrinėjamas tranzitu gabenamų ne Sąjungos prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos klausimas (bei atitinkamai Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų taikymas).
Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad nustačius, jog pagal Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjai skola atsirado Klaipėdos teritorinės muitinės veiklos zonoje, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo bei įregistravo importo PVM mokestinę prievolę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisija įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Taip pat nurodo pritarianti ir palaikanti Muitinės departamento atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTLU9000182C39F8 (2022-02-05), atsirado mokestinė prievolė muitinei: 8 186,00 Eur muito, 18 908,00 Eur PVM, 1 179,00 Eur PVM delspinigių, 93,00 Eur muito delspinigių; paskirta 2 709,00 Eur bauda, taip pat dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo patvirtintas nurodytas Klaipėdos TM sprendimas ir Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Muitinės departamento sprendimą dėl Klaipėdos TM sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Klaipėdos TM Malkų įlankos jūrų uosto poste 2022 m. vasario 5 d. Prekėms – „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1ECXLF586395, 2020 m., electric, su defektais; „Ford Edge“, kėbulo Nr. 2FMPK3K95LBA56519, 2020 m., 2000 CMQ, su defektais; „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1EB8MF960821, 2021 m., electric, su defektais; „Chevrolet Equinox“, kėbulo Nr. 3GNAXHEV7LS625213, 2020 m., 1500 CMQ, su defektais) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją MRN 22LTLU9000182C39F8; tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Atlantic Express“ (Nemuno g. 139, Klaipėda). Prekės paskirties muitinės įstaigai – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postui (toliau – Paskirties muitinės įstaigai), turėjo būti pateiktos iki 2022 m. vasario 9 d., tačiau per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negautas patvirtinimas, kad prekės buvo pateiktos Paskirties muitinės įstaigai, todėl 2022 m. vasario 23 d. Klaipėdos TM pradėjo tyrimą.
Klaipėdos TM 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (8.13)11D-2045 „Dėl informacijos apie Sąjungos/Bendrosios tranzito procedūros užbaigimo patvirtinimą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad ji yra Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros vykdytojas ir Klaipėdos TM negavo informacijos apie Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros užbaigimą ir prašė pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Sąjungos/bendroji tranzito procedūra yra užbaigta.
Klaipėdos TM 2022 m. balandžio 27 d. pranešime Nr. (8.13)11D-4248 „Apie galimą Sąjungos tranzito procedūros neužbaigimą“ nurodė pareiškėjai iki šiol Klaipėdos TM nepateikti įrodymai, kad visa prekių siunta, kurios gabenimui buvo įforminta minėta tranzito deklaracija, buvo pateikta paskirties įstaigai, todėl Sąjungos tranzito procedūra nėra užbaigta. Vieta, kur buvo įvykdytas su šia procedūra susijęs pažeidimas, iki šiol nenustatyta. Šiuo pranešimu taip pat buvo prašoma pateikti įrodymus, kad minėta Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, arba informaciją, kur buvo įvykdytas su ja susijęs pažeidimas. Pranešime be kita ko nurodyta kokius dokumentus pareiškėja turi pateikti, kad įrodyti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Taip pat pareiškėja įspėta apie galimas taikyti priemones dėl atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimo, jei nustatytu terminu nebus įrodyta, kad muitinės formalumai, susiję su nurodyta Sąjungos tranzito procedūra, buvo įvykdyti.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. Klaipėdos TM elektroniniu paštu pateikė keturis CMR važtaraščius, t. y. 1) CMR važtaraštį, pagal kurio vežamas „Tesla Model 3“ VIN: 5YJ3E1EB8MF960821, PGM/MT 2021, Electric, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 2) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas „Tesla Model 3“ VIN: 5YJ3E1ECXLF586395, PGM/MT 2020, Electric, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 3) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas „Cherrolet Equinox“, VIN: 3GNAXHEV7LS625213, PGM/MT 2020, 1500 CMQ, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias; 4) CMR važtaraštį, pagal kurį vežamas „Ford Edge“, VIN: 2FMPK3K95LBA56519, PGM/MT 2020, 2000 CMQ, Kont. Nr. OOLU9884701 (6 laukelis), 24 laukelis „Krovinys gautas“ – tuščias.
Klaipėdos TM 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (8.18)11D-5062 „Dėl dokumentų „TC20-Tyrimo užklausa“ pateikimo“ Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriui išsiuntė dokumentus „TC20 – Tyrimo užklausa“ dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros, kuriai buvo įforminti tranzito lydimieji dokumentai įskaitant MRN 22LTLU9000182C39F8.
Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų, patvirtinančių, jog Prekės buvo išgabentos tranzitu į Baltarusiją, o jų tranzito procedūra buvo tinkamai baigta – prijungimo prie skundo nagrinėjimo medžiagos ir pateikė: 1) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 15 d. pažymėjimo Nr. 223125 (dėl automobilio „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1ECXLF586395) nepatvirtintą kopiją; 2) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 12 d. pažymėjimo Nr. 223049 (dėl automobilio „Ford Edge“, kėbulo Nr. 2FMPK3K95LBA56519) nepatvirtintą kopiją; 3) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 12 d. pažymėjimo Nr. 223034 (dėl automobilio „Tesla Model 3“, kėbulo Nr. 5YJ3E1EB8MF960821) nepatvirtintą kopiją; 4) Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto 2022 m. vasario 14 d. pažymėjimo Nr. 223090 (dėl automobilio „Chevrolet Equinox“, kėbulo Nr. 3GNAXHEV7LS625213) nepatvirtintą kopiją (toliau – Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimai).
Pareiškėja 2022 m. gruodžio 18 d. pareiškime dėl skundo trūkumų pašalinimo nurodė, kad UAB „Atlantic Express“, siekdama tranzito procedūros užbaigimą pagrįsti įrodymais, atitinkančiais Įgyvendinimo Reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kartu su skundu pateikė šiuos alternatyvius įrodymus: (i) Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) su Minsko regioninės muitinės žymomis; (ii) transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimus; (iii) Minsko regioninės muitinės pažymas ir mano, kad nagrinėjamu atveju prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos faktas yra įrodytas surinktų ir Muitinės departamentui pateiktų įrodymų visuma. Taip pat nurodė, kad jeigu Muitinės departamentui kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo, tai Muitinės departamentas gali pats kreiptis į Baltarusijos Respublikos regioninę muitinę dėl informacijos patvirtinimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos TM išvada apmokestinti iš Lietuvos Respublikos išgabentas prekes PVM mokesčiu yra nepagrįsta, nes nebuvo įvykdytos importo PVM taikymo sąlygos – tranzitu gabenta prekė nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą. Teigia, kad išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodytas Muitinės departamentui pateiktų įrodymų visuma, laikytina, kad tranzito procedūra užbaigta. Mano, kad skundas atitinka MAĮ 153 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Komisija 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2023 m. sausio 16 d. sprendimą. Komisija sprendime iš esmės vertino, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepripažintini tranzito procedūros užbaigimo tinkamais įrodymais nei pagal formą (tinkamai nepatvirtintos dokumentų kopijos), nei pagal turinį, pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktuose išdėstytų reikalavimų, todėl nepripažintinos tinkamais alternatyviais tranzito procedūros užbaigimo įrodymais. Komisija sprendime įvertinusi, kad pareiškėja neįvykdė pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, sprendė, jog pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą. Taip pat Komisija sprendime vertino faktines aplinkybes susijusias su Prekių muitinės vertės apskaičiavimu ir taikytinus teisės aktus pagal nustatytas faktines aplinkybes.
Nesutikdama su Komisijos sprendimu pareiškėja pateikė skundą teismui.
Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. ar pagrįstai pareiškėjos pateikti dokumentai – CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų bei Minsko regioninės muitinės pažymėjimų kopijos, negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Taip pat ginčas yra kilęs dėl Prekių muitinės vertės nustatymo (ne)tinkamumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo.
SMK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visa tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Pagal SMK 233 straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Iš pacituotų SMK nuostatų yra akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai tiek prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, tiek ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos TM 2022 m. vasario 5 d. Prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, nustatant, kad Prekės paskirties įstaigai turi būti pateiktos iki 2022 m. vasario 9 d. Tačiau per nustatytą terminą Klaipėdos TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Todėl, teismo vertinimu, Klaipėdos TM teisėtai pradėjo tyrimą ir apie tai 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (8.13)11D-2045 tinkamai informavo procedūros vykdytoją, t. y. pareiškėją, prašydama pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Sąjungos/bendroji tranzito procedūra yra užbaigta.
Teismas pažymi, kad pareiškėja neginčija aplinkybių dėl tranzito objekto – Prekių – nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą iki 2022 m. vasario 9 d. ir kad dėl to muitinės įstaiga prarado galimybę tinkamai atlikti muitinės priežiūrą (pvz., fizinę patikrą). Vadovaujantis SMK 215 straipsnio 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju Prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas ir Paskirties įstaigoje nėra duomenų apie Prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos.
Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, jog jos Klaipėdos TM ir Muitinės departamentui pateikti dokumentai – CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, kopijos, Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų kopijos, transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų kopijos patvirtina Prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos ir tinkamą tranzito procedūros įvykdymą pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:
a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte;
b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą;
c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;
d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.
Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalimi, vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.
Teismas pažymi, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja pateikė CMR važtaraščių, kuriuose yra Minsko regioninės muitinės žymos, Baltarusijos Respublikos valstybinio muitų komiteto pažymėjimų ir transporto priemonių registravimo Baltarusijos Respublikoje liudijimų fotokopijas, kurios nėra patvirtintos nustatyta tvarka, todėl Klaipėdos TM, Muitinės departamentas ir Komisija pagrįstai jų nepripažino alternatyviais įrodymais pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį kaip patvirtinančių Prekių tranzito procedūros tinkamą įvykdymą.
Teismo nuomone pareiškėjos pateikti dokumentai neduoda pagrindo, atėmus iš muitinės galimybę atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įformintos Prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir pareiškėja, kaip procedūros vykdytoja, tinkamai įvykdė savo prievoles muitinei. Taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų bandžiusi gauti tranzito procedūros tinkamą užbaigimą patvirtinančius įrodymus, dėjusi reikiamas pastangas. Tad pareiškėjos argumentai, jog teritorinė muitinė priėmė skundžiamą sprendimą nesiėmus atitinkamų veiksmų, t. y. pažeisdama pareigą kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, nes būtent procedūros vykdytojas, šiuo atveju pareiškėja, neįvykdžiusi savo įsipareigojimų muitinei, turi pareigą įrodyti tinkamą savo pareigų muitinei įvykdymą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios yra nustatytos pareiškėjos nurodomose ESTT bylose, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis jose pateiktais išaiškinimais.
SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktu, skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų – kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punktu, prekių importas yra ne Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai. Pagal PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatas, sumokėti importo PVM privalo importuotojas, t. y. šiuo atveju pareiškėja (PVMĮ 2 straipsnio 25 dalis). Pareiškėjai neįvykdžius SMK ir Įgyvendinimo reglamente tranzito procedūros vykdytojui nustatytų pareigų susijusių su tinkamu tranzitu gabenamų Prekių pateikimu muitinei ir tinkamu tranzito procedūros užbaigimu, t. y. pareiškėjai leistinais įrodymais neįrodžius Prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta importo skola muitinei ir atitinkamai Prekėms buvo apskaičiuotas importo PVM. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais dėl „automatinio importo PVM prievolės“ konstatavimo, kadangi kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, muitinė tokio prievolės nustatymo būdo netaikė. Priešingai, net kelis kartus buvo prašyta pareiškėjos paaiškinimų, papildomų įrodymų, pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir dokumentai buvo vertinami, o tai neleidžia daryti išvados apie skolos muitinei automatinį atsiradimą.
Pareiškėja ginčydama Klaipėdos TM nustatytą Prekių muitinę vertę, teigia, kad nepagrįstai buvo atsisakyta taikyti Prekių sandorio vertės metodą Prekių muitinei vertei nustatyti. Pasak pareiškėjos, buvo nepagrįstai remtasi VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytomis nesugadintų transporto priemonių kainomis, kai tuo tarpu Prekių įsigijimo sąskaitose-faktūrose yra pateiktos realios šių transporto priemonių vertės.
Teismas pažymi, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas yra reglamentuojamas SMK 70 – 73 straipsniuose. SMK 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Taigi, sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas gali būti taikomas tik toms prekėms, kurios yra eksportuojamos į Europos Sąjungą. Šiuo atveju byloje pateiktos pardavimo į Baltarusiją sąskaitos Nr. 10-26-1, Nr. 10-52, Nr. 10-27 ir Nr. 101-11 patvirtina, kad Prekės nebuvo parduotos eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, todėl šiame ginče taikyti sandorio vertės metodą Prekių muitinės vertės nustatymui galimybės nėra. Tą pagrįstai konstatavo Klaipėdos TM, Muitinės departamentas ir Komisija pareiškėjos skundžiamais sprendimais.
SMK 74 straipsnis nustato antrinius muitinio įvertinimo metodus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.
SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė.“
Teismas pažymi, kad Klaipėdos TM sprendime paeiliui yra nurodyti kiekvieno iš SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatytų metodų atmetimo pagrindai. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus argumento ir nepateikė jį galinčių pagrįsti dokumentų, koks konkretus, išskyrus sandorio vertės metodą, SMK 74 straipsnio 2 dalyje nurodytas metodas turėjo būti pritaikytas ginčo Prekių muitinės vertei nustatyti.
Klaipėdos TM sprendime nurodė, kad ginčo Prekių muitinė vertė nustatyta remiantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir remiantis VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje: nurodyta atitinkamų pagaminimo metų, markės ir modelio automobilio rinkos verte. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, kad ginčo Prekės yra su defektais, todėl jų muitinei vertei nustatyti negalėjo būti taikomi nesugadintų transporto priemonių vertės duomenys, numatyti VšĮ „Emprekis“ žinyne.
MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Nors T1 deklaracijoje nurodyta, kad Prekės yra su defektais, tačiau jie jokiais būdais nekonkretizuoti, t. y. ne tik neaprašyti, bet ir nepateiktos turto vertinimo ataskaitos, apžiūros aktai ar panašūs įrodymai. Teismui taip pat pareiškėja nepateikė jokių papildomų duomenų apie konkrečius Prekių defektus ir juos pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjai nepateikus kitokių muitinės vertės nustatymo duomenų, skaičiavimų ar įrodymų dėl ginčo Prekės vertės, kurie būtų leidę muitinei taikyti kitą SMK 74 straipsnio 2 dalyje numatytą muitinės vertės nustatymo metodą, – nėra teisinio pagrindo teigti, kad aptariamų Prekių muitinė vertė nustatyta netinkamai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Klaipėdos TM, Muitinės departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nei skunde nurodytais, nei kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.