- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-161-337/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo P. V. gynėjo Arvydo Penelio skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-15 nutarties, kuria buvo pratęstas P. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L. ir A. L., siekdami parduoti žmogų – nukentėjusiąją D. N., atėmė jai laisvę, o būtent: 2006-12-16 apie 22 val., Panevėžyje, Nevėžio-Marijonų gatvių sankryžoje, jis kartu su A. L. jėga įsodinę D. N. į automobilį „Renault Espace“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė ją į mišką, esantį Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, kur grasindami pavartoti smurtą, vertė važiuoti dirbti prostitute į Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystę, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuvežė ją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur A. L., grasindamas pavartoti smurtą, jei ši nesutiks dirbti prostitute, ją laikė iki 2006-12-17 22.30 val., kuomet ją išlaisvino policijos pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 1 d.
P. V. BPK 140 str. numatyta tvarka buvo sulaikytas 2006-12-17, o 2006-12-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. To paties apylinkės teismo 2007-02-15 nutartimi P. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Suimtojo P. V. gynėjas Arvydas Penelis skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-15 nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad P. V. įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu neduoda pagrindo skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjas taip pat nurodo, kad asmuo negali būti diskriminuojamas dėl to, jog jis neturi darbo, todėl teismo tvirtinimas, kad P. V. bėgs ar slėpsis, nepagrįstas. Byloje jau apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, todėl P. V. nebegali bandyti kaip nors jų paveikti ar daryti kitokį poveikį, o apylinkės teismo manymas, jog P. V. gali paveikti liudytojus ar kitus asmenis, ekspertus ar sunaikinti daiktinius įrodymus ir taip trukdyti procesui, nepagrįstas jokiais įrodymais. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., BPK 21 str. ir 44 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas, nes nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog P. V. trukdys nešališkam bylos tyrimui ar darys naujas nusikalstamas veikas, P. V. artimieji sutinka sumokėti piniginį užstatą ir P. V. gali būti paskirta kita efektyvi kardomoji priemonė – namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ar kelios kardomosios priemonės. Be to, apylinkės teismas nenurodė suėmimo termino pabaigos ir taip pažeidė kitus BPK esminius reikalavimus. Suimtasis P. V. turi šeimą, gyvenamąją vietą, jo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jis nesislapstė, oficialiai niekur nedirba, tačiau dirba statybose pagal sutartis ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitas kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kratos protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kita bylos rašytinė medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad P. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, už kurį numatyta didesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Apylinkės teismas, pratęsdamas P. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, 2007-02-15 nutartyje nurodė du kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.
P. V. gyvena faktinėje santuokoje ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jis yra eilę kartų teistas, niekur nedirba ir nesimoko, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. P. V. įtariamas įvykdęs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvas P. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Šie suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 1 d. 1 p. bei 3 p., nėra pasikeitę ar išnykę, todėl darytina išvada, kad P. V. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Kartu teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.
Skundu suimtojo P. V. gynėjas tvirtina, jog taikant suėmimą P. V. pažeidžiamos BPK 21 str. bei 44 str., o taip pat Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų neišdėsto. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šis skundo teiginys nepagrįstas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis. Nepagrįstas ir gynėjo teiginys, jog pratęsdamas suėmimą P. V. teismas esmingai pažeidė BPK reikalavimus, nes nutartyje nenurodė suėmimo termino pabaigos. BPK 127 str. 1 d. bei 2 d. nustatyta, kad suėmimas skiriamas bei jo terminas tęsiamas nurodant atitinkamą laikotarpį, o ne datą, iki kurios jis taikomas. Ši baudžiamojo proceso įstatymo nuostata patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-04 nutarimu Nr. 50, kurio 18 p. nurodoma, kad pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui. Būtent taip ir nurodoma skundžiamoje nutartyje. Taip pat nepagrįstas skunde išdėstytas teiginys, jog teismas nutartyje jokiais įrodymais nepagrindė išvados, kad įtariamasis gali paveikti liudytojus ar kitus asmenis, ekspertus ar sunaikinti daiktinius įrodymus, kadangi P. V. suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra, kad įtariamasis trukdys procesui, nebuvo tęsiamas.
Tokiu būdu naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo P. V. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.