Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

5. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį – 40 MGL dydžio bauda;

6. Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, teismas taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemones,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys

2024 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas BPC garso įrašas, kuriame M. T. praneša apie vaikiną, kuris daužė kieme stovėjusius automobilius (t. 1, b. l. 40).

2024 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas BPC garso įrašas, kuriame K. V. praneša apie vaikiną, kuris apgadino kieme stovėjusius automobilius (t. 1, b. l. 42).

2024 m. birželio 2 d. vyriausiojo tyrėjo Ž. Š. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodoma, kad 2024 m. gegužės 31 d. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5PK atvyko E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino apgadinęs automobilius (t.1, b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 284 straipsnyje nustatė atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagrindinė šios normos saugoma vertybė yra viešoji tvarka, papildomos vertybės – žmogaus sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė. Viešosios tvarkos sąvoka paprastai suprantama kaip visuomenėje egzistuojančios viešojo elgesio taisyklių visuma, kurios yra pagrįstos moralės, pagarbos vienas kitam ir pasitikėjimo kitais principais. Pavojinga veika – viešosios tvarkos pažeidimas – gali būti įgyvendinama vienu (ar kelias) iš dispozicijoje aprašomu būdu, o būtent: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) piktybiškas tyčiojimasis ir 4) nepagarbos aplinkiniams demonstravimas vandališkais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad įžūlus elgesys (veiksmai) – tai akivaizdžiai neleistinas ir agresyvus elgesys (veiksmai), kurie šokiruoja aplinkinius ar kelią pasipiktinimą, išgąstį, nerimą ir panašius jausmus. Antai vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ypatingai įžūliu teismas laikė atvejį, kai nuteistasis išniekino 35 kapavietes, nuversdamas dalį paminklų, laužydamas nuo kapų kryžius ir juos išmėtydamas kapų teritorijoje. Paminėtina, kad norint kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą būtina nustatyti, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje, t. y., vietoje, kurioje turi teisę laisvai lankytis ar būti pašaliniai asmenys. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti padarinius – visuomenės rimties ir (ar) tvarkos sutrikdymas – ir priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad BK 284 straipsnis taip pat gali apimti tokius padarinius kaip – svetimo turto sunaikinimas, nes nagrinėjamas straipsnis priskiriamas prie sudėtinių rūšies. Veiką padariusio asmens kaltė pasižymi tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to siekia.

Susipažinęs su byloje surinktos medžiagos visuma, teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi kaltinamajam E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kuriuos patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y., ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti kaltinamojo E. Ž., o taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. R., K. P., K. P., R. Ž., G. S. parodymai; įvykio vietos apžiūros protokolas; vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir jų apžiūros protokolas; BPC garso įrašai ir jų apžiūros protokolai; tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai. Kasacinės instancijos teismų praktikoje nurodoma, kad tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.???

Byloje išvardintais įrodymais nustatyta, kad E. Ž., 2024 m. gegužės 12 d., apie 22.05 val., Vilnius, Ukmergės g. 300B, be pateisinamų priežasčių, rankoms nulaužė K. P. priklausančio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. P. 585,12 Eur turtinę žalą bei toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, rankomis suduodamas smūgius apgadino nukentėjusiajai A. R. priklausančio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį veidrodėlį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. R. 120 Eur turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. Ž. neginčijo jam pareikštų kaltinimų ir pripažino visas jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Nors tikslių aplinkybių kaltinamasis neprisiminė, ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino kada ir kaip apgadino pareiškime nurodytus automobilius. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jis buvo apsirengęs baltą striukę ir pilkas kelnes; dėvėjo pilkus batus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, kurie matė automobilius niokojantį jaunuolį, patvirtino, kad jis buvo apsirengęs minėtos spalvos drabužiais. Šią aplinkybę taip pat patvirtina įvykio vietos vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas. Taigi, teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškime nurodytus neteisėtus veiksmus atliko būtent E. Ž.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 12 d., apie 22 val., išgirdo kaip kažkas daužė aikštelėje paliktus automobilius, o pažiūrėjęs pro langą pastebėjo minėtais drabužiai apsirengusi vyrą. IŠ BPC pateikto garso įrašo matyti, kad vėliau jis apie tiriamą įvykį pranešė policijos pareigūnams. Liudyta G. S. taip pat išgirdo keistus garsu iš kiemo pusės, o priėjusi prie lango pamatė besikeikiantį vyrą, kuris laužė automobilio veidrodėlį. Šį įvykį taip pat matė jos draugas L. Š. Asmenys, kurių automobiliai buvo apgadinti, t. y., K. P., A. R. ir R. Ž., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vėlų vakarą buvo informuoti apie jų automobilių apgadinimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės liudija, kad dėl kaltinamojo E. Ž. neteisėtų (įžūlių) veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl teismas sprendžia, kad jo padaryta veika atitinka objektyviuosius BK 284 straipsnio požymius.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Ž. paaiškino, kad veiką padarė, norėdamas išlieti savo pyktį po konflikto su drauge. Kaltinamasis paaiškino suprantantis savo padarytos veikos nepriimtinumą. Prisipažino, kad įvykio dieną vartoto alkoholį, tačiau didėlės reikšmės šiai aplinkybei neskyrė, nes manė, kad tai iš esmės neturėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad nusikaltimą jis įvykdė tiesioginę tyčia, t. y., suprato, kad savo įžūliais veiksmais naikina kitų asmenų turtą, numatė tokių veiksmų padarinius (svetimo turto sugadinimą ir viešosios tvarkos pažeidimą) ir šių padarinių norėjo.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius E. Ž. padaryto nusikaltimo požymius, konstatuojama, kad jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 284 straipsnio sankcijoje, už nustatytos sudėties pažeidimą, numatytos kelios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad E. Ž. įvykdė nesunkų nusikaltimą. Teismo vertinimu kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas išsiskiria savo pavojingumo laipsniu, nes savo neteisėtais veiksmais jis ne tik pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, bet taip pat sugadino kitų asmenų turtą. Neteisėtus veiksmus E. Ž. įvykdė tiesioginę tyčia, taip išreikšdamas savo pyktį dėl kilusio konflikto su drauge. IKNR (Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras) ir ANR (Administracinių nusižengimų registras) išrašo duomenimis kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka. 2024 m. birželio 20 d. kaltinamasis bausta už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Teismo posėdžio metu, kaltinamasis parodė, kad šiuo metu dirba baro administratoriumi. Baudžiamojo proceso metu E. Ž. savanoriškai atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi; savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas). Vis dėlto, kaltinamasis nurodė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; teismas nustatė, kad kaltinamajam dar nėra išnykęs teistumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktas).

Teismo išdėstytos aplinkybės liudija, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, o anksčiau jam paskirtos sankcijos esmingai neįtakojo teigiamų kaltinamojo asmenybės pokyčių. Teismo manymu, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirti, ypatingai siekiant paveikti E. Ž. asmenybę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstu – jam būtina skirti griežčiausią BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatomis, teismas sprendžia kaltinamajam E. Ž. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis E. Ž. nėra anksčiau teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, turi darbą, supranta savo elgesio nepriimtinumą, savanoriškai atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino dėl padarytos veikos, teismas sprendžia jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas mano, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam turi būti paskirti įpareigojimai, o būtent, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas taip pat sprendžia kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. Dėl skiriamų įpareigojimų

Teismas atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ar BK 75 straipsnio 5 dalyje išvardintas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 7 dalį skirdamas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras kaltinamajam prašė skirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktuose, t. y. įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamojo gynėja advokatė Vita Neverauskaitė nepalaikė BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyto įpareigojimo skyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas dėl pykčio priepuolio, nusikalstamos veikos padarymas buvo sąlygotas alkoholio vartojimo, E. Ž. turi gyvenamąją vieta, pradėjo dirbti baro administratoriumi, baro darbo laikas yra nuo 9.00 val. iki 24.00 val., kaltinamojo asmenybę apibūdinančią informaciją, tuo pačių, ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus. E. Ž. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktuose, t. y. įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įpareigojimo, numatyto BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi – neskirti dėl kaltinamojo darbo pobūdžio.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2024 m. liepos 5 d. nukentėjusysis K. P. pareiškė 585,12 Eur civilinį ieškinį ir kartu su ieškiniu pateikė automobilio remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 54). 2024 m. liepos 5 d. 160 Eur civilinį ieškinį taip pat pareiškė nukentėjusioji A. R. (t. 1 b. l. 84), kurį pateikė automobilio remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 87). Vyriausiojo tyrėjo nutarimais K. P. ir A. R. pripažinti civiliniais ieškovais (t. 1 b. l. 55,58). Automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė R. Ž. 2024 m. birželio 28 d. el. pranešime nurodė, kad dėl automobiliui padarytos žalos niekur nesikreipė, automobilio neremontavo ir pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 71).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, jog civilinių ieškovų patirta ir prašoma priteisti žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo E. Ž. neteisėtų veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, todėl kaltinamajam pareikšti civiliniai ieškiniai yra teisėti ir pagrįsti.

Iš byloje esančių civilinių ieškovų rašytinių pareiškimu matyti, kad kaltinamasis E. Ž. jų patirtus nuostolius dėl automobilių remonto atlygino savanoriškai (t. 1, b. l. 59,88). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad K. P. ir A. R. ieškiniai turi būti atmesti.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 113-114) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. Ž. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi E. Ž. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais įpareigoti E. Ž.:

- Dalyvauti elgesio pataisos programoje (per 8 mėnesių laikotarpį išklausyti visą šių programų kursą);

- Neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą);

- Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant E. Ž. nustatytą sumą sumokėti per 1 (vienerius) metus.

K. P. pareikštą 585,12 Eur dydžio civilinį ieškinį atmesti.

A. R. pareikštą 160,00 Eur dydžio civilinį ieškinį atmesti.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.