Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
1-140-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00242-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
L. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Birutė Deveikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-140-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00242-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei,dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui, Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam L. M.,gynėjai advokatei Birutei Deveikienei,nukentėjusiajai A. B.,vertėjai Marijai Grigorian,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. M. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2012 m. sausio 17 d.apie 17.00 val. sugertuvių metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad pjūklu vieną kartą sudavė per kairę ranką, bei ne mažiau 20 kartų plaktuku sudavė į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė muštine žaizda pakaušio srityje, poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairio dilbio-plaštakos srityje su odos įbrėžimais, durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos II-o delnakaulio ir III-io piršto I-o pirštakaulio lūžiai, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, muštinės žaizdos kairėje blauzdoje.

Apklaustas teisme L. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad nėra padaręs nusikaltimo, sausio 17 dieną, kai jį pristatė į policiją, tyrėja labai apsidžiaugė ir pradėjo aiškinti, kad jį nuteis, nes išėjęs naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pasak L. M., jis tyrėjai paaiškino, kad nukentėjusioji jam ne šeimos narė ir jis nesmurtavo. Jis, L. M. buvo namuose, skambtelėjo į duris, pro duris pamatė A. B. ir jis pastarosios neįleido į namus. Anot L. M., po kiek laiko vėl išgirdo skambutį į duris, atidarė, žiūri policija. Jį, L. M. išvežė į policiją. Pasak L. M., pas jį A. B. nebuvo užėjusi, kai A. B. kur nors užeina tai visur prikraujuoja, privemia. Iš kur ta dėmės, kurias rado pas jį, L. M. namuose, jis nežino, gal iš ankščiau. L. M. paaiškino, kad su nukentėjusiąją susipažino prieš metus ar du, kažkur begerdami, jis ankščiau mėgo išgerti. Tą dieną per pravertas duris su grandinėlę jis, L. M. matė, kad A. B. visiškai girta ir suprato, kad pastaroji norėjo užeiti išgerti. Jis, L. M. nepastebėjo ar A. B. buvo sužalota, ar ne, dėl dėmių tai negali pasakyti iš kur jos, gal iš ankščiau, būna, kad A. B. pridaužo, privemia, pastarajai užeina pykčio priepuoliai. Pasak L. M., kiekviename namų ūkyje yra ir plaktukas, ir šaukštai, jis turėjo plaktuką, turi ir pjūklą ir įvairių įrankių. Jis, L. M. nukentėjusiosios nežalojo ir būtent tą dieną pastarosios neįsileido. Kai išgėrinėji nebūna, kad kitą dieną apsitvarkai, todėl jo namie buvo netvarka. Jis, L. M. prisimena atvejį, kai išgėrinėjo pas jį su A. B.. Pasak L. M., atėjo pareigūnas ir pati A. B. paaiškino pareigūnui, kad pati nukrito. Jis, L. M. nestebėjo pareigūnų, kai paėmė jo daiktus, jis tuo metu apsirenginėjo, nes sakė, kad važiuos į komisariatą. L. M. paaiškino, kad nežino, iš kur ant plaktuko kraujas, pats krauju nebuvo išsitepęs, gal ten apvemta. Pasak L. M., tyrėja atnešė kaltinamąjį aktą pasirašyti į ligoninę, kai jis, L. M. gydėsi smegenis ir buvo apsvaigęs nuo vaistų, tyrėja neteisėtai jį apkaltino. Jis, L. M. tą dieną savo namuose buvo išgėręs alaus, buvo nusipirkęs butelį ir gurkšnojo pats vienas. Anot L. M., tyrėjos nepažįsta, ikiteisminiame tyrime nebuvo gynėjo. Pasak L. M., jo santykiai su nukentėjusiąja buvo ne kokie, jie pastoviai susitikdavo, nematė, kad A. B. būtų sumušta, kartais nukentėjusioji ateina pas jį sumušta. Kiek jis, L. M. supranta, kad greitąją pagalbą iškvietė kaimynė. L. M. paaiškino, kad nukentėjusiąją pamatė laiptinės trečiame aukšte, į kurį gali pati nukentėjusioji užeiti. Jis, L. M. nematė, kaip A. B. buvo išvežta iš laiptinės. Prieš tris dienas jis, L. M. buvo sutikęs nukentėjusiąją, pastaroji pati jį užkalbino. Pasak L. M., jis bute adresu (duomenys neskelbtini), jau seniai gyvena, jis turi invalidumą pagrinde dėl psichinių ligų, psichiatrinėje gydėsi ir gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

Apklausta teisme nukentėjusioji A. B. parodė, jog ji atėjo išgėrusi pas L. M., į butą adresu (duomenys neskelbtini), jie pasėdėjo, buvo dviese, L. M. buvo jau gerai pagėręs. Pasak A. B., L. M. turėjo alaus ir su ja negėrė nei vyno, nei kito gėrimo. Anot A. B., L. M. pasiūlė jam ant kojų pagraužti nagus, ji pasakė, kad neturi dantų, tada L. M. pasakė „tada palaižyk“. A. B. paaiškino, kad L. M. iš tamsaus kambarėlio išsitraukė pjūklą ir pradėjo pjauti per vieną jos ranką, paskui per kitą. Ji, A. B. pati L. M. ištiesė ranką, nes norėjo pažiūrėti, ką L. M. darys, nes niekada iš pastarojo to nesitikėjo. Tada L. M. paėmė plaktuką ir pradėjo ją, A. B. daužyti, davė plaktuku per galvą, per kelią, per petį ir krūtinę. Jai, A. B. buvo sulaužytos rankos, nes gynėsi nuo L. M.. Po to L. M. išmetė ją, A. B. į laiptinę. Pasak A. B., po įvykio L. M. dar gąsdino ją susitikęs gatvėje. A. B. paaiškino, kad tikriausiai po smūgių plaktuku buvo praradusi sąmonę, iš laiptinės ją paėmė greitoji pagalba. Prisimena, kad paėmė ją už rankų ir išvedė į greitosios pagalbos automobilį, vėliau atvežė į komisariatą. Pasak A. B., ją policijoje apklausinėjo iškarto po įvykio, tą pačią dieną, vakare, ji viską gerai atsiminė. A. B. parodė, kad kraujo buvo nuo smūgių, jos striukė buvo visa raudona nuo kraujo. Ji, A. B. palaiko civilinį ieškinį, ieškinį dėl turtinės žalos sudaro odinė striukė, kuri buvo sugadinta, kelnės ir vaistai, kvitų neturi, kainų negali pasakyti. Ji, A. B. patyrė ir moralinę žalą, beveik neturi sveikatos. A. B. paaiškino, kad vieną kartą kaltinamasis jai yra davęs su kočėlu per galvą, bet kraujo nebuvo pribėgę. Prieš įvykį jos, A. B. kraujo pas kaltinamąjį nebuvo. Pasak A. B., ją iš laiptinės išvedė du vyrukai greitosios pagalbos darbuotojai, prieš tai turbūt buvo praradusi sąmonę. Ji, A. B. iki L. Įvykio pas M. nebuvo niekaip sužalota. Pasak A. B., tyrėja užrašė viską, ką ji pasakojo. Iki to įvykio ji, A. B. gėrė su J. Š., (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai nežino, kur pastaroji dabar gyvena, kažkur Žolyno gatvėje. Pasak A. B., sekmadienį iki įvykio šventė savo draugės J. Š. gimtadienį (duomenys neskelbtini), gėrė dviese, buvo dar ir sūnus, bet jo neįleido į kambarį. Nuo sekmadienio iki antradienio gėrė dviese. Paskui jai, A. B. pasidarė liūdna ir nutarė užeiti pas L. M.. Ji, A. B. nematė, kas iškvietė greitąją pagalbą, niekas jos iš buto neišvedė, L. M. visą kraujuotą ją išstūmė iš buto, vėliau matė tik gydytoją, buvo du vyrukai ir moteriškė. Pasak A. B., prieš metus L. M. davė su kočėlu jai per galvą. Visą laiką ji, A. B. su kaltinamuoju sugyveno gražiai. A. B. paaiškino, kad nesišaukė pagalbos ir nebėgo, nes nesitikėjo to iš L. M., viskas vyko per minutę. Policija pati atvažiavo pas ją, A. B. į ligoninę, ją išsivežė. Ji, A. B. pas L. M. atėjo, kai dar buvo šviesu, o į komisariatą ją atvežė kokią 6-7 val.

Apklaustas teisme liudytojas L. V. parodė, jog adreso tikslaus neprisimena, per budėtojų dalį gavo iškvietimą, kad laiptinėje guli sumušta, kruvina moteris, atvykę rado moterį, kurios rankos ir galva buvo kruvinos. Pasak L. V., bandė išklausti, kas nukentėjusiąją sumušė, moteris buvo sąmoninga, bet bendrauti buvo sunku. Anot L. V., nukentėjusioji parodė ranka į butą, kuriame buvo sumušta, jie paskambino ir duris atidarė neblaivus kaltinamasis. Bute matėsi kraujo žymės. Paklausus ar A. B. buvo užėjusi į butą, kaltinamasis teigė, kad nebuvo. Anot L. V., jis paprašė leisti užeiti į vidų, užėjus pamatė daugiau kraujo žymių, ant stalo ar, ant kedės buvo plaktukas su kraujo ir plaukų žymėmis. L. V. paaiškino, kad nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė 29 bute. Pasak L. V., kol atvyko tyrėjai jie iš L. M. norėjo gauti kuo daugiau duomenų ir klausinėjo, kaltinamasis nuolat keitė parodymus. Kaltinamasis pasakojo, kad iš pradžių neįleido A. B., vėliau sakė, kad įleido, bet išvarė. Anot L. V., nežino, kas iškvietė policiją, dėl plaktuko kaltinamojo neklausinėjo. Pasak L. V., bute siena priešais buvo su raudonomis dėmėmis, matėsi, kad dėmės šviežios, jei neklysta dėmės buvo ir ant lovos, ir ant grindų. L. V. paaiškino, kad jie sulaukė operatyvinio darbuotojo, kuris jau kvietė specialistą, toliau jau ne jų darbas.

Apklausta teisme liudytoja J. Š. parodė, jog apie įvykį ji tik girdėjo, bet kada tai buvo nežino, tomis dienomis ji A. B. nematė, pastaroji pas ją atėjo tik vasario mėnesį. Pasak J. Š., sausio 17 dieną jokios šventės nebuvo, A. B. pas ją neužeidinėjo, pastaroji pas ją užėjo tik 3 kartus, vasarį, liepą ir gruodį. Vasario mėnesį jai, J. Š. pavogė telefoną. Anot J. Š., A. B. nėra jos draugė, nukentėjusioji nieko nepasakojo, tik iš kitų sužinojo, kad buvo kažkoks incidentas. Pasak J. Š., vasario mėnesį A. B. apvogė, išgėrė ir išėjo ir tik liepos mėnesį jai atidavė 20 Lt. J. Š. paaiškino, kad dažnai matė sumuštą A. B., praeitais metais matė nukentėjusiąją krentančią į duobę, žmonės pastarąją pakėlė, nes buvo girta. Anot J. Š., A. B. pastoviai sumušta, tai veidas sumuštas, pernai vasarą, liepos mėnesį nukentėjusioji sakė, kad vartoja antibiotikus. Ji, J. Š. liepos mėnesį matė, kad A. B. buvo aprišta ranka ir pastaroji sakė, kad pati nugriuvo, apie žiemą ji nieko nežino. J. Š. paaiškino, kad L. M. gyvena tame name, kur ir jos buvęs vyras, su vyru gyveno 17 metų, L. M. kartą padėjo parnešti vyrą. Ji, J. Š. nežino nieko apie L. M. girtavimą, kaltinamąjį žino, kaip gerą žmogų. Nuo L. M. ji, J. Š. gyvena per tris namus, yra bendras kiemas.

Apklausta teisme liudytoja L. S. parodė, jog šiuo atveju DNR tyrimo laikas atsakyme buvo nurodytas daugiau nei 4 metai, todėl jis nebuvo atliktas. Ji, L. S. papildomai užklausė dėl DNR tyrimo atlikimo pagreitinimo, nes buvo sulaikytas įtariamas asmuo, bet atsakymą gavo, kad vis tiek tik 4,5 metai yra tyrimo atlikimo terminas. Ji, L. S. nevilkino tyrimo, duomenų pakako procesiniam sprendimui priimti ir todėl bylą išsiuntė į teismą. Pasak L. S., ji atlikinėjo A. B. apklausą, viską surašė iš jos žodžių, A. B. buvo visiškai įsitikinusi tuo, ką sako. Anot L. S., šioje situacijoje A. B. atpasakojo viską tiksliai kaip buvo surašyta specialisto išvadoje. L. S. paaiškino, kad ieškinį surašė pati A. B., jai nieko nepatarinėjo. Pasak L. S., muštynių niekas nematė, buvo apklaustas ir patrulis.

Alkoholio kieko matuoklio kvite užfiksuota, kad 2012-01-17 19.53 val. L. M. nustatytas 2.67 prom. girtumas. (b.1. 77)

Iš 2012-01-17 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas butas yra trečiame aukšte. Ties laiptinės į trečią aukštą durimis, kampe ant žemės ir sienos yra kraują primenančios žymės. Nuo koridoriaus laiptinės durų iš kairės pusės yra butas ant kurio pažymėta Nr. 29. Ties šiomis durimis prie durų staktos ir priešais ant esančios sienos yra kraują primenančios žymės. Ant durų vidinės rankenos yra kraują primenančios žymės. Užėjus į butą yra koridorius, kuriame iš kairės pusės yra praėjimas į virtuvės patalpą. Einant iš koridoriaus dešiniau, yra miegamasis kambarys. Ties miegamojo stakta yra ant žemės raudonos žymės – lašai, kurie primena kraujo žymes. Prie galinės sienos stovi kavos staliukas, ant kurio tarp kitų nereikšmingų daiktų guli plaktukas, kurio geležinė dalis ištepta į kraują panašiu skysčiu. Prie dešinės sienos yra fotelis, o labiau link lango yra lova, ant kurios raudonos žymės, kurios primena kraują. Galinės sienos gale yra sofa ir „baro“ kėdutė. Ant grindų patiesta kiliminė danga. Prie lango yra lyginimo lenta ir numestas rūbas. Prie kairės sienos yra komoda, ant kurios stovi televizorius ir kiti namų apyvartos daiktai. Miegamajame ties komoda ant sienos yra kraujo pėdsakai, ant staktos šių durų ir miegamajame ant grindų ties šia stakta yra taip pat į kraujo pėdsakus panašios raudonos žymės. Ant staliuko, kur guli kruvinas plaktukas, yra dvi peleninės, alaus butelis, stiklinės ir burnos skalavimo skystis. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra. (b.l. 8-9)

Iš specialisto išvados Nr. G 208/12 (01) matyti, kad A. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairio dilbio-plaštakos srityje su odos įbrėžimais, durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos II-o delnakaulio ir IlI-io piršto I-o pirštakaulio lūžiai, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, muštinės žaizdos kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, durtinių-pjautinių savybių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-17). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės plaštakos II delnakaulio ir III piršto I pirštakaulio lūžių A. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, kairės plaštakos II-o delnakaulio ir III-io piršto I-o pirštakaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 19-os trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Sužalojimų lokalizacija pasiekiama nekentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai, bet tai neliudija savęs žalojimo galimybę. Konkrečių aplinkybių tyrimas nėra teismo medicinos eksperto kompetencijoje. A. B. nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą, nėra. (b.l. 40)

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių.

Nors kaltinamasis L. M. kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d., padarymo nepripažino, teismas jo parodymus, jog minėto nusikaltimo neįvykdė, nukentėjusiosios nežalojo ir būtent tą dieną, t.y. 2012-01-17 pastarosios neįsileido, iš kur atsirado dėmės, kurią rado jo bute nežino, gal iš ankščiau, būna, kad A. B. pridaužo, privemia, pastarajai užeina pykčio priepuoliai, vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Teisme apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad buvo užėjusi pas L. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). L. M. iš tamsaus kambario išsitraukė pjūklą ir pradėjo pjauti per vieną ranką, paskui per kitą. Pasak A. B., ji pati L. M. ištiesė ranką, nes norėjo pažiūrėti, ką L. M. darys, nes niekada iš pastarojo to nesitikėjo. Tada L. M. paėmė plaktuką ir pradėjo ją, A. B. daužyti, davė plaktuku per galvą, per kelią, per petį ir krūtinę. Jai, A. B. buvo sulaužytos rankos, nes gynėsi. Po to L. M. išmetė ją, A. B. į laiptinę. Liudytojas L. V. paaiškino, jog nukentėjusioji parodė ranka į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sumušta, jie paskambino ir duris atidarė neblaivus kaltinamasis. Anot L. V., užėjus į minėtą butą pamatė daugiau kraujo žymių, ant stalo ar, ant kedės buvo plaktukas su kraujo ir plaukų žymėmis. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. parodė, jog duris atidarė L. M., kurio rankos buvo kruvinos. Pasak L. V., kaltinamasis nuolat keitė parodymus, L. M. pasakojo, kad iš pradžių neįleido A. B., vėliau sakė, kad įleido, bet išvarė. L. V. parodė, jog siena priešais buvo su raudonomis dėmėmis, matėsi, kad dėmės šviežios, jei neklysta dėmės buvo ir ant lovos, ir ant grindų. Liudytoja J. Š. parodė, jog apie įvykį ji tik girdėjo, bet kada tai buvo nežino, tomis dienomis ji A. B. nematė, pastaroji pas ją atėjo tik vasario mėnesį. Pasak J. Š., sausio 17 dieną jokios šventės nebuvo, A. B. pas ją neužeidinėjo, pastaroji pas ją užėjo tik 3 kartus, vasarį, liepą ir gruodį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. B. galimai 2012-01-17 padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštinė žaizda pakaušio srityje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairio dilbio-plaštakos srityje su odos įbrėžimais, durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos II-o delnakaulio ir IlI-io piršto I-o pirštakaulio lūžiai, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, poodinė kraujosruva ir muštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, muštinės žaizdos kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, durtinių-pjautinių savybių turinčiais daiktais. Ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo A. B., jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę L. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. M. laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, yra iš dalies darbingas, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-06-25 iki 2011-07-05, nuo 2011-06-27 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, šešis kartus gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir mano, kad L. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-01-17 19.50 val. iki 2012-01-18 12.50 val. ( 2 dienos ).

L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina, iki įsiteisės nuosprendis.

A. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 litų turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. B. pateikdama civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl L. M. nusikalstamų veiksmų jai padaryta 500 Lt turtinė žala, buvo sugadinta odinė striukė, kelnės, pirko reikalingus vaistus, nes gydėsi namie. Pažymėtina, kad jokių įrodymų apie tikrąją striukės, kelnių vertę A. B. teismui nepateikė, jų vertės nenurodė ir teismo posėdyje, taip pat nepateikė mokėjimo kvitus už sunaudotus vaistus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Nukentėjusioji dėl L. M. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, ją vertina 5000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šiuo atveju L. M. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiąją sužalojo, dėl ko ši patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė stresą, du mėnesius negalėjo normaliai miegoti, labai skaudėjo sumuštas vietas, iki šiol yra pablogėjęs regėjimas, beveik neturi sveikatos, po įvykio L. M. dar gąsdino ją susitikęs gatvėje, reikalavo, kad atsiimtų pareiškimą. L. M. nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, socialinę pašalpą. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 5000 Lt sumos iki 2000 Lt.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 153,35 Lt civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog A. B. buvo suteiktos radiologo, neurochirurgo, ortopedo traumatologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 153,35 Lt. Nukentėjusiajai paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos iš kart po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – plaktukas, antklodė su kraujo žymėmis, paimti įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilniuje (b.l. 44-50), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį tuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-17 19.50 val. iki 2012-01-18 12.50 val. ( dvi dienas ), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, dėl neturtinės žalos atlyginimo - tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. M. A. B. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš L. M. 153,35 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaktuką, antklodę su kraujo žymėmis, paimtus įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė