- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-195-581/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- V. E. G., ir D
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. G. nuteistas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 2 dalį – areštu 10 parų,
BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 14 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, skirta bausmė – areštas 24 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta bausmė – areštas 16 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos tesimo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir V. E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams ir 29 dienoms.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (1 para).
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. E. G. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d., 1.39 val., (duomenys neskelbtini), naudodamas mobiliojo ryšio telefoną ,,Apple Iphone 7 plus'“ per susirašinėjimų ir pokalbių atvirojo kodo programėlę „Telegram“ susisiekęs su D. B. ir susitaręs iš jo įsigyti sau psichotropinių medžiagų už 60 Eur, jo prašymu M. R., kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 60 Eur per du kartus už jo perkamas psichotropines medžiagas į D. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. B. įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetaminą, kurio masė yra 0,110 g (22,5 proc.), o šias psichotropines medžiagas supakuotas į keturis plastikinius maišelius D. B. padėjo po tuščiu stikliniu buteliu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kurias paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu 2024 m. rugpjūčio 8 d., 6.30-6.35 val.;
2. Be to, V. E. G. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 2.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi kelnių kišenėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - metamfetaminą, kurio masė yra 0,019 g (22,5 proc.), iki tol, kol šias psichotropines medžiagas 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 2.35 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), numetė ant žemės, po ko, šias psichotropines medžiagas paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu 2024 m. rugpjūčio 8 d. 2.43 -2.47 val.
3. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. E. G. prašo panaikinti nuosprendį – ir skirti BK 47 straipsnyje nurodytą baudą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ją sumažinti vienu trečdaliu ir subendrinti pagal BK 64 straipsnį, paliekant galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir pridedant skiriamą baudą.
4.1. Nurodo, kad teismas, spręsdamas V. E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parinkdamas skirtinų bausmių rūšis, ne itin teisingai kvalifikavo V. E. G. asmenybę, pabrėždamas jį kaip ne itin gerą asmenybę bei prieštaraudamas sau, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė dar būdamas neteistas. Akivaizdu, jog nusikaltimo padarymo metu asmuo buvo neteistas, todėl skiriant bausmę buvo pažeistas BK 55 straipsnis. Atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę ir motyvuodamas tuo, kad tai jau riboja švelnesnių bausmių paskyrimo galimybę, teismas pažeidė tiek BK 55 straipsnio, tiek BK 39 straipsnio saugomas teisės normas.
4.2. Cituodamas BK 39 straipsnį, tvirtina, jog teismas aiškiai nesilaiko nustatytos teismų praktikos ir už baudžiamuosius nusižengimus, skirdamas arešto bausmę, nebepalieka kaltinamajam teisės į teisingą bei nediskriminuojantį nuosprendį, motyvuodamas ne aišku kuo, griežčiausios bausmės skyrimą. Neaišku, kokiais motyvais teismas mano, jog tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks teisingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo paskirta bausmė (16 parų areštas) pranyks atliekamos 5 metų bausmės apimtyje, todėl tai neturės jokio grįžtamojo ryšio kaltinamojo gyvenime, kas tikrai nesulaikys kaltinamojo nuo naujų veikų padarymo.
4.3. Už šiuos baudžiamuosius nusižengimus gali ir turi būti skiriama bauda. Bauda atneš naudos ir valstybės biudžetui, taip pat pamokys kaltinamąjį teisingai ir proporcingai. Nepaisant to, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, bausmės atlikimo vietoje dirba, gauna 336 Eur mėnesinį atlyginimą, į kurį nukreipus išieškojimą, bausmė nepradings dabar atliekamojoje laisvės atėmimo bausmėje, o kaip tik turės akivaizdų poveikį.
4.4. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kokias sankcijoje apibrėžtas bausmes teismas gali skirti. Niekur nėra nurodyta, kad bausmę atliekančiam asmeniui gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. atsiliepimu su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, prašymu skirti baudą nesutinkama ir prašoma V. E. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinio skundo motyvai prieštarauja nuteistojo V. E. G. asmenybei ir bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnio 2 dalyje. V. E. G., prieš padarydamas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu. Ir nors šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs V. E. G. naujų nusikalstamų veikų padarymo metu, kas neleidžia daryti išvados dėl V. E. G. teistumo, tačiau ta aplinkybė, kad V. E. G. naujas nusikalstamas veikas padarė, žinodamas, kad jau yra padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį yra pripažintas kaltu bei, kad turi dvi galiojančias administracines nuobaudas, leido pirmosios instancijos teismui įvertinti V. E. G. asmenybę kaip neigiamą, linkusią pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei padaryti išvadą, kad bausmes paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, galės būti įgyvendinta V. E. G. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Nuteistasis V. E. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme ir prašo keisti bausmės rūšį, t. y. vietoje arešto skirti baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
9. Skundžiamu nuosprendžiu V. E. G. pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą ir padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 straipsnio 1 dalis 259 straipsnio 2 dalies ir 259 straipsnio 1 dalis), už kurių padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už atskiras veikas ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam V. E. G., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. E. G., atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadijas, kaltės formą, jo asmenybę – nors laikomas neteistu, tačiau teisiamas antrą kartą, baustas administracine tvarka už kelis administracinius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatė vieną V. E. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei nenustatė sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog V. E. G. veikas padarė per santykinai trumpą laiko tarpą, disponuotų psichotropinių medžiagų kiekis buvo nedidelis ir padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos V. E. G. paskyrus arešto bausmę. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl V. E. G. skirtos arešto bausmės motyvavo ir nėra pagrindo pripažinti, jog BK 55 straipsnis pažeistas.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam V. E. G. už aptariamų nusikalstamų padarymą, skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę ir jos trukmę už kiekvieną veiką atskirai, nustatydamas minimalią (BK 22 straipsnio 1 dalis 259 straipsnio 2 dalis) ir artimą minimaliai (BK 259 straipsnio 2 dalis) arešto bausmės trukmei, skiriamai už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo motyvus, jog arešto bausmė V. E. G. skirta tik todėl, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau sutikti su šiuo argumentų nėra pagrindo, kadangi pagal pirmosios instancijos teismo dėstomus argumentus, galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, jog V. E. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir visas jau prieš tai minėtas aplinkybes.
13. Pagrįstai prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, jog V. E. G. naują nusikalstamą veiką padarė ir pasikėsino padaryti naują nusikalstamą veiką po to, kai jau buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl ši aplinkybė, o taip pat administracinių teisės pažeidimų darymas, nuobaudų nevykdymas nurodo į neigiamą V. E. G. asmenybę. Apelianto elgesys po Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d., kai jis vėl pažeidė įstatymą ir padarė aptariamus baudžiamuosius nusižengimus, rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti skunde nurodomas aplinkybes, apelianto nuomone, turinčias reikšmės teisingai bausmei paskirti, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. E. G. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė, taip pat galutinė bausmė – areštas 16 parų, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Juolab, kad pagal BK 64 straipsnį, bausmės subendrintos V. E. G. palankesniu bendrinimo būdu, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta tik 12 parų arešto bausmės. Šiuo atveju už nusikalstamas veikas skirti baudą, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog šiuo metu dirba ir bauda būtų veiksmingesnė bausmės tikslams pasiekti – nėra pagrindo, nes iš bylos matyti, kad V. E. G. jam skirtų administracinių nuobaudų nevykdo (nemoka) nuo 2021 metų. Bylos duomenys rodo, kad nors nuteistasis V. E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, yra jauno amžiaus, tačiau jis iki suėmimo niekur nedirbo ir nesimokė, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. E. G. net 12 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (tyčinį turto sunaikinimą, alkoholinių gėrimų vartojimą ir turėjimą kai tai daro dvidešimt metų neturintys asmenys, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, vairavimą neturint teisės ir kt.). Aplinkybės, jog po Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžio paskelbimo jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, o taip pat ir administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 424 straipsnio 3 dalyje, rodo, jog nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų. Todėl pripažįstama, jog pagal bylos duomenis nuteistasis V. E. G. yra teisės normas pažeisti linkusi asmenybė, dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujas nusikalstamas veikas darančiam V. E. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę – baudą. Nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. E. G. apeliacinį skundą atmesti.