- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e1-3324-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38146-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2021 m. lapkričio 1 d. apie 08.46 val. Ukmergės g., ties pastatu Nr. 131, Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo S. A. (S. A.) dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, jis policijos pareigūnui kaip savo pateikė brolio S. A. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 1 d., 2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d. įtariamuoju apklaustas A. A. parodė, kad kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų labai gailisi. Nuo priklausomybių niekur negydytas, į jokias įskaitas neįrašytas. Oficialiai dirba UAB „A“ 4 metus. 2021 m. spalio 30 d. pas jį namuose – (duomenys neskelbtini), vakare svečiuose buvo brolis S. A. Tą pačią dieną jis ir išvažiavo, tačiau paliko pas jį savo piniginę su įvairiais dokumentais ir vairuotojo pažymėjimu. Kadangi jis broliui pažadėjo piniginę atvežti pirmadienį, šis sutiko. 2021 m. lapkričio 1 d. ryte maždaug apie 9 val. Ukmergės gatve važiavo grąžinti broliui piniginės su visais dokumentais. Vyko policijos reidas, visus automobilius stabdė ir tikrino. Sustabdė ir jį. Policijos pareigūnas paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Prisiminė, kad turi brolio piniginę su šio pažymėjimu. Paėmė piniginę ir savo brolio S. A. vairuotojo pažymėjimą kaip savo padavė policijos pareigūnui. Jo vairuotojo pažymėjimas yra paimtas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Taip pasielgdamas nenorėjo gauti baudos už tai, kad vairuoja be vairuotojo pažymėjimo (b. l. 55–57, 58–60, 66–67).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 1 d. liudytoju apklaustas S. J. parodė, kad dirba Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. lapkričio 1 d. apie 08.46 val. dirbant kartu su vyr. patruliu I. A. su tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukiniu V1813 ir vykdant policines priemones, Vilniuje, Ukmergės g, buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo, kurį vairavo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą patikrinimui, vairuotojas A. A. pateikė ne vairuotojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atidžiau patikrinus, paaiškėjo, kad vairuotojas pateikė patikrinimui vairuotojo pažymėjimą, priklausantį S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini). A. A. tikrinimo metu nuolat tvirtino, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso jam ir tai jo yra dokumentas. Patikrinus per policijos registrus, buvo nustatyta, kad minėtą automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. A., kuriam yra atimta teisė vairuoti. Todėl A. A. buvo sulaikytas ir tolimesniam aplinkybių aiškinimosi buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 36–39).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 23 d. liudytoju apklaustas S. A. parodė, kad šeštadienį, t. y. 2021 m. spalio 30 d. vakare, laiko nepamena, su broliu A. susitarė susitikti. Jis (liudytojas) atvažiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini). Pas brolį namuose sėdėjo, bendravo. Nepamena tiksliai laiko, jis iš A. namų išvažiavo. Grįžęs pastebėjo, kad neturi piniginės ir suprato, kad ją paliko pas brolį namuose. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės, asmens dokumentas ir vairuotojo pažymėjimas. Kadangi savaitgalį niekur neplanavo daugiau važiuoti, susitarė su A., kad šis pats į namus pirmadienį iš ryto jam atveš piniginę. Apie tai, kad A. buvo sustabdytas ir parodė jo vairuotojo pažymėjimą vietoj savo, jis sužinojo iš brolio, kai jį pradėjo kviesti į apklausą. Jis nieko apie tai iki šiol nežinojo. Savo vairuotojo pažymėjimu broliui naudotis neleido (b. l. 43–44).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021 m. lapkričio 1 d. 9.07 val. užfiksuotas pranešimas, kad V1813 sustabdė automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (b. l. 12–15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. J. 2021 m. lapkričio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 08.46 val. dirbant kartu su vyr. patruliu I. A. Ukmergės g., Vilniuje, sustabdžius automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), šis patikrinimo metu pareigūnams pateikė kito asmens, t. y. S. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Patikrinus per policijos registrus, buvo nustatyta, kad automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. A., kuriam atimta teisė vairuoti (b. l. 19).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. lapkričio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-70279-2021 matyti, kad A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo dalyku gali būti tik tikri antspaudai, spaudai, dokumentai ar griežtos atskaitomybės blankai, kurie priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo kito fizinio asmens dokumentą (tikrą vairuotojo pažymėjimą).
Kaltinamasis A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino minėtą faktą. Pasak kaltinamojo, jis, norėdamas išvengti atsakomybės dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, policijos pareigūnui pateikė turimą S. A. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad A. A. neturėjo teisėto pagrindo panaudoti kitam asmeniui priklausantį dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis sąmoningai norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. A. veiksmai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Teismas konstatuoja, kad yra Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo baudos mokėjimo terminą paskirti 1 metams (b. l. 98–100).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dokumentu. Teismas nustatė, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. asmuo visiškai prisipažino įvykdęs minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. A. – brandaus darbingo amžiaus, išsiskyręs, anksčiau teistas keturis kartus (b. l. 88–97), dirba (b. l. 79–82), per penkerius metus 9 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 83–87), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismas pažymi, kad už apysunkių nusikaltimų padarymą BK nustato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Prokurorė pareiškime prašo paskirti 60 MGL dydžio baudą, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų mažesnės baudos, nei nustatyta minimali, paskyrimą (nenustatyta aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas). Teismo vertinimu, A. A. skirtina 102 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) dydžio bauda (beveik minimali už apysunkių nusikaltimų padarymą), atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (BBND) (5 100 Eur) (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. (A. A.) skirti 68 MGL (BBND) (3 400 Eur) (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
A. A. (A. A.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. A. (A. A.), kad bauda, turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Taip pat A. A. (A. A.) išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.