Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs laikinai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas atliekančios E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuria tenkintas D. S. prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas D. S. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodyta, jog praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, jam paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų nėra padaręs, gailisi padaręs pažeidimus, suprato savo elgesio pasekmes. Nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirba krovėju UAB „A.“, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Grąžinus teisę vairuoti transporto priemones, jis galės susirasti geriau mokamą darbą arba bus paaukštintos pareigos dabartinėje darbovietėje. D. S. pakankamai sudėtinga vykti į už Klaipėdos miesto ribų esančią darbovietę, be to, jis prižiūri sunkiai sergančią (duomenys neskelbtini) metų amžiaus močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) k.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba mano, kad D. S. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog šiuo metu yra praėję daugiau kaip pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, asmuo sumokėjo paskirtą baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinės teisės pažeidimų nepadarė, yra charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Skunde pažymima, jog apylinkės teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. D. S. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. S. protokolas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, tai, jog nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų D. S. nėra padaręs (b. l. 64–65), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 66), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 67), taip pat D. S. asmenybę, jo elgesį paskirtos nuobaudos vykdymo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog surinktų duomenų visumos pakanka, kad D. S. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teisė vairuoti transporto priemones D. S. atimta už tai, kad jis padarė vienus pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį D. S. policijai nepranešė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Už šiuos pažeidimus, nustačius D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos (vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta nuobauda parinkta neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribų) minimumui lygi bauda (868 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 (trejiems) metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą D. S. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, tačiau nustatytos papildomos aplinkybės sudaro pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Būtina atkreipti dėmesį, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu D. S. naujų administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų nepadarė (b. l. 64–65), tačiau kur kas svarbiau tai, jog D. S. ir anksčiau, iki 2016 m. rugsėjo 11 d. pažeidimų padarymo, administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas. Ši aplinkybė rodo, jog D. S. sistemingai nedaro administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų, yra linkęs laikytis teisės ir visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų, nagrinėjami pažeidimai buvo atsitiktiniai jo gyvenime, o ne sąlygoti susiformavusio teisei priešingo gyvenimo būdo ar nihilistinio požiūrio į teisės normas. Tai, kad D. S. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 64–65), teigiamai charakterizuoja jo asmenybę, atskleidžia, jog įprastai asmuo elgiasi atsakingai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nuobauda jai keliamus tikslus jau pasiekė, ir pagrįstai galima manyti, jog ateityje D. S. naujų teisės pažeidimų nebedarys. Vieno net ir itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas negali visapusiškai apibūdinti pažeidėjo asmenybės ir atspindėti jo požiūrio į padarytą teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog D. S. baudą sumokėjo praėjus kelioms dienoms po nutarimo priėmimo, nelaukdamas jo įsiteisėjimo (b. l. 67), t. y. pažeidėjas nevengė administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokios D. S. neigiamai charakterizuojančios medžiagos. Be to, papildomai galima pažymėti, kad D. S. dirba UAB „A.“ (b. l. 57–59). Darbdavio D. S. yra charakterizuojamas teigiamai, charakteristikoje pažymima, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tiesioginis vadovas yra patenkintas atliekamu darbu. D. S. į darbą visada atvyksta laiku, patikėtas užduotis atlieka be priekaištų. Taip pat nurodoma, jog D. S. yra patikimas, nekonfliktiškas, kiti įmonės darbuotojai jį gerbia, jei reikia, visada kreipiasi pagalbos (b. l. 56). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu D. S. stengėsi išsaugoti darbo vietą, finansiškai palengvinti savo ir šeimos padėtį (močiutės A. M.), gyventi tinkamai, padarė reikiamas išvadas dėl administracinių teisės pažeidimų, nevengė kilusių neigiamų padarinių ir administracinės atsakomybės apskritai. Šios aplinkybės rodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo neteisėto elgesio esmę ir, tikėtina, jo nebekartos.

Papildomai pažymėtina, kad teismas, skirdamas nuobaudą D. S., tinkamai atsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjui buvo sukakę tik (duomenys neskelbtini) m. ir jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes buvo šoko būsenos. Pareiškėjas padarytą pažeidimą įvertino, prisiėmė visą atsakomybę dėl netinkamo elgesio ir suprato jo pasekmes, todėl manytina, kad nuobauda savo paskirtį atliko – ne tik nubaudė, bet ir auklėjo, kad pareiškėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat nebepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, jog D. S. darbo sutartį su UAB „A.“ sudarė 2016 m. rugsėjo 9 d., o dirbti pradėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 57–59), t. y. tuoj po pažeidimų padarymo. Šios aplinkybės rodo, jog tuo metu, būdamas dar jauno amžiaus, D. S. tinkamai neįvertino, kiek labai jam reikės teisės vairuoti transporto priemones naujame darbe ar užimant pareigas ateityje, siekiant karjeros arba pagerinti savo finansinę padėtį. Pažymėtina, jog, net ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, D. S. dirba ir taip pat siekia susirasti geriau mokamą darbą, tai parodo asmens socialinį atsakingumą ir norą tikslo siekti teisėtomis priemonėmis, net ir patiriant tam tikrų suvaržymų. Nors asmens dėl padaryto pažeidimo patiriamos neigiamos pasekmes savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau, nustačius, kad nuobauda jai keliamus tikslus pasiekė, asmens ir toliau patiriami neigiami suvaržymai, finansiniai sunkumai būtų neproporcingi padarytiems teisės pažeidimams.

Apygardos teismas taip pat sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu vertinimu, jog, palyginus pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo metu galiojusio ATPK 130 straipsnio ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio dispozicijas, matyti, jog sankcija už tą patį administracinį nusižengimą (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) šiuo metu yra beveik dvigubai mažesnė, o specialiosios teisės atėmimas įtvirtintas ne kaip privaloma, o kaip fakultatyvinė administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas tinkamai atsižvelgė į faktą, jog galiojusi sankcija už pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo neadekvati ir per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą buvo nurodyta, kad D. S. įvertino savo elgesį, pasikeitė ir ateityje laikysis įstatymų. Anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. D. S. elgesys nuobaudos vykdymo metu, ankstesnis drausmingumas kelių eismo srityje, aplinkybė, kad anksčiau asmuo niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir atsakingai laikėsi visų įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, paisė numatytų draudimų, taip pat dėl nuobaudos paskyrimo patirti neigiami padariniai ir kilę sunkumai sudaro pagrindą tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju administracinei nuobaudai keliami tikslai jau yra pasiekti, o tolesnis nuobaudos taikymas neatitiktų proporcingumo principo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, tinkamai įvertinęs D. S. asmenybę. Vertinant D. S. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, laikytina, jog yra pakankamai objektyvių duomenų, kad D. S. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių nusižengimų, o administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Taigi pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, naikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti laikinai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas atliekančios E. K. atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.