- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-171-149/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11819-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimo, kuriuo D. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2013-10-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent: jos vadovaujamoje įmonėje, statybos objekte, esančiame Paplaujos g. 3, Vilniuje, nuo 2013-08-19 iki 2013-08-20 leido dirbti pagalbiniu darbininku R. V., gim. 1994-09-20, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-28 nutarimu D. K. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už nelegaliai dirbusį R. V. paskyrė jai 3000 (trijų tūkstančių) Lt dydžio baudą.
Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad R. V. 2013-08-20 atliko tam tikrą darbą (savo noru padėjo bendradarbiams), kad 2013-08-20 į darbą atėjo apie 12 val., kad jis tą dieną į darbą dar ateiti neturėjo. Tai, kad R. V. teismo posėdžio metu akcentavo, kad 2013-08-19-2013-08-20 jis realiai nedirbo, kad 2013-08-19 tik apsižiūrėjo porą valandų, o 2013-08-20 padėjo bendradarbiams nunešti kelis kibirus į apačią, o, jo teigimu, tyrimo metu sutiktas darbo inspektorių pasimetė, todėl iš išgąsčio nežinojo, ką rašyti paaiškinime, rašė tai, ką jam sakė ten buvę žmonės, nekeičia nustatytų aplinkybių, kad 2013-08-19-2013-08-20 R. V. buvo pradėjęs dirbti realiai, tai yra jau atliko konkrečias pagalbinio darbuotojo funkcijas.
Spręsdamas klausimą, ar yra nustatytas antrasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, apylinkės teismo vertinimu, byloje surinktais duomenimis yra nustatyta, jog darbas buvo dirbamas esant susitarimui tarp darbuotojų ir darbdavių (jų atstovų). Nors D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo sutartį su R. V. ji sudarė 2013-08-19, apie 4 val., ir iš karto pateikė dokumentus buhalterei, kad ši viską įformintų, tačiau kadangi jau buvo darbo pabaiga ir duomenys VSDFV galėjo nespėti nueiti, dėl visa ko, dar papildomai padarė įsakymą, kad R. V. dirbs nuo 2013-08-21 ir R. V. tą įsakymą pasirašė, o apie tai, kad R. V. į darbą atėjo 2013-08-20, ji nežinojo, ji nenurodė jam atvykti į darbą 2013-08-20, kodėl jis atvyko – nežino, tačiau, kaip matyti iš R. V. rašytinių paaiškinimų, jis nurodė, kad tiek 2013-08-19, tiek 2013-08-20 atliko tą patį darbą – kelias valandas valė patalpas, dėl darbo sąlygų tarėsi su darbų vykdytoju, kas patvirtina, jog susitarimas su darbdavio atstovu buvo. Be to, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Maxi Logistic“, kuri yra pagrindinė rangovė, kurios subrangovai yra UAB „UniBaltic“, direktoriaus 2013-08-14 prašymo dėl įleidimo į objektą, jau 2013-08-14 yra teikiami duomenys apie R. V., kuriam, kaip UAB „UniBaltic“ apdailininkui suteikiamas leidimas 2013-08-17 – 2013-08-18 įeiti į objektą, tai yra esantį Paplaujos g. 3, apdailos ir fasado darbams atlikti pagal statybos rangos sutartis. Vadinasi, teismo teigimu, UAB „UniBaltic“ dar ir iki 2013-08-19 perdavė duomenis rangovui apie R. V., kaip savo darbuotoją, kuris dirbs konkrečiame objekte, kas leidžia spręsti, kad tarp darbdavio (jo atstovų) ir R. V. jau anksčiau buvo susitarimas dėl darbo ir apsaugos darbuotojai buvo įspėti apie R. V. atvykimą į objektą, nors duomenų, patvirtinančių, kad R. V. ir nuo 2013-08-14 iki 2013-08-19 dirbo UAB „UniBaltic“, nėra. Tačiau, apylinkės teismo manymu, šie duomenys rodo, kad 2013-08-20 patikrinimo UAB „UniBaltic“ patalpose metu rastas R. V., su kuriuo nebuvo sudaryta galiojanti rašytinė darbo sutartis, įmonės patalpose buvo su įmonės vadovybės žinia.
Teismo vertinimu, neabejotinai byloje surinktais duomenimis yra įrodytas ir trečiasis būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis, t. y. kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, kadangi nustatyta, jog pagal VSDFV duomenis patikrinimo dieną (2013-08-20) su R. V. galiojanti rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. To nepaneigia nei D. K. paaiškinimai, kad ji visus reikalingus dokumentus surinko ir sudarė su R. V. rašytinę darbo sutartį 2013-08-19, pagal kurią R. V. darbą turėjo pradėti dirbti nuo 2013-08-20, o patikslinus įsakymu – nuo 2013-08-21, ir tą pačią dieną visus dokumentus atidavė buhalteriams, kad sutvarkytų visus formalumus ir praneštų apie asmens įdarbinimą VSDFV, nei jos pateikta 2013-08-19 darbo sutartis, nei vėlesni VSDFV duomenys. Juo labiau, kad 2013-08-26 VSDFV duomenimis, R. V. darbo UAB „UniBaltic“ laikotarpio pradžia yra nurodyta 2013-08-19, todėl tokiu atveju duomenys VSDFV turėjo būti pateikti dar anksčiau. Be to, apylinkės teismo teigimu, kad darbas pagal DK 98 str. 1 d., būtų laikomas nelegaliu, užtenka to, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ir rašytinės darbo sutarties buvimas tokiu atveju nėra svarbus ir nepaneigia nelegalaus darbo fakto.
2014-01-02 Vilniaus apygardos teisme gautas D. K. atstovo advokato M. N. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2013-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas – neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teigia, kad teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino D. K. ir R. V. paaiškinimų apie tai, kad Darbo sutartyje darbo pradžios data buvo nurodyta 2013 m. rugpjūčio 20 d., tačiau paaiškėjus, kad vis tik UAB UniBaltic samdoma buhalterė nespės pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie naujai priimtą darbuotoją, R. V. darbo pradžios data buvo pakeista į 2013 m. rugpjūčio 21 d. D. K. paaiškino, kad R. V. buvo informuotas apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. į darbą jis neatvyktų, o atvyktų 2013 m. rugpjūčio 21 d., tačiau dėl nežinomų D. K. priežasčių, R. V. į darbą atvyko 2013 m. rugpjūčio 20 d. D. K. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. V. atvyko į darbą, o tuo labiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis atvykęs į darbą.
Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad R. V. išties sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, suprasti, ko klausiamas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad prieš duodant rašytinius paaiškinimus, R. V. buvo pasakyta, kad jam bus geriau, jeigu jis parašys, kad čia dirba nuo 2013-08-19. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad R. V. paaiškino, jog duodamas rašytinius parodymus jis buvo sutrikęs, susijaudinęs, išsigandęs, todėl rašytiniuose parodymuose ir nurodė, kad dirbo 2013 m. rugpjūčio 19-20 d.
Teigia, kad apylinkės teismas taip pat neteisingai nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pranešta apie tai, kad R. V. yra UAB Unibaltic darbuotojas. Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. 15:50 val. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai buvo pateiktas pranešimas apie tai, kad R. V. yra UAB Unibaltic darbuotojas. Šią aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtino tiek Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas savo paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais – iš papildomai teismui teikiamas UAB UniBaltic buhalterės J. O. el. laiško nuorašo matyti, kad būtent 2013 m. rugpjūčio 20 d. 15:50 val. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai buvo pateiktas pranešimas apie tai, kad R. V. yra UAB Unibaltic darbuotojas.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 18-19 d. UAB UniBaltic (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Adutiškio g. 3-3, Vilnius) nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties su R. V. (gimęs 1994 m. rugsėjo 20 d.), nors teismui buvo pateikta: 2013 m. rugpjūčio 19 d. Darbo sutartis, sudaryta tarp UAB UniBaltic ir R. V.; 2013 m. rugpjūčio 19 d. R. V. prašymas priimti į darbą; UAB UniBaltic direktorės D. K. įsakymai dėl priėmimo į darbą ir darbo pradžios; darbo sutarčių registravimo žurnalas; darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalas, iš kurių matyti, kad rašytinė darbo sutartis su R. V. buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 19 d., tą pačią dieną jam buvo išduotas darbo pažymėjimas, o jo darbo pradžia numatyta 2013 m. rugpjūčio 20 d., kas dar 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB UniBaltic direktorės D. K. įsakymu buvo pakeista į 2013 m. rugpjūčio 21 d. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, todėl iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB UniBaltic ir R. V. ne tik susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, bet ją ir pasirašė, vadinasi darbo sutartis tarp UAB UniBaltic ir R. V., apelianto manymu, laikoma sudaryta nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagristai išbandymo sudarant darbo sutartį institutą susieja su faktiniu R. V. buvimu objekte 2013 m. rugpjūčio 19-20 d. Teigia kad, išbandymo sudarant darbo sutartį institutas taikomas tik tada, kai darbuotojas atlieka darbą siekiant išsiaiškinti, ar darbas tinka darbuotojui, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apelianto teigimu, nei 2013 m. rugpjūčio 19 d., nei 2013 m. rugpjūčio 20 d. R. V. jokio darbo nedirbo – 2013 m. rugpjūčio 19 d. R. V. kartu su D. K. tiesiog nuvyko į objektą pasižiūrėti, kur bus R. V. darbo vieta ir kokios bus darbo sąlygos, o 2013 m. rugpjūčio 20 d. R. V. pats savo iniciatyva, nežinant D. K., nuvyko į objektą dar kartą įvertinti būsimo darbo sąlygų, tačiau nei 2013 m. rugpjūčio 19 d., nei 2013 m. rugpjūčio 20 d. R. V. jokių darbo funkcijų neatliko (nedirbo), todėl išbandymo sudarant darbo sutartį institutas šiuo atveju negalėjo būti taikomas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimas naikintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio LR DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Pažymėtina, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, įrodymus vertino atsietai nuo bendro konteksto ir nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma, neteisingai aiškino teisės normas bei savo sprendimą grindė prielaidomis, vadovaudamasis tik prieštaringais R. V. 2013-08-20 paaiškinime nurodytais argumentais, kuriuos pastarasis teismo posėdyje paneigė.
Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių D. K. kaltę dėl R. V. nelegalaus darbo, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
R. V. 2013 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime nurodyta, kad pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 19 d., valė patalpas 4 valandas, šiandien (2013-08-20) atlieka tą patį darbą, vakar atidavė dokumentus, nes žadėjo sudaryti darbo sutartį, iki 2013-08-20 patikrinimo jos neturi, darbo pažymėjimas neišduotas..., šiandien (2013-08-20) pradėjo dirbti nuo 12.30 val., tarėsi su darbų vykdytoju, sutarė ar tinka jam šis darbas. Taip pat paaiškinime R. V. nurodė pareigų pavadinimą – „pagalbinis“, vietą, kurioje atliekamas patikrinimas „Paplaujos g. 3, Vilnius“ (b. l. 6).
Apylinkės teismas nevertino, kad 2013-08-20 R. V. paaiškinimo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Be to, apklaustas apylinkės instancijos teismo posėdyje, R. V. paneigė 2013-08-20 paaiškinime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog 2013-08-20 jis darbo inspektoriui nemelavo ir papasakojo jam apie tai, kad 2013-08-19, tai yra tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta darbo sutartis, jam buvo išduotas darbo pažymėjimas bei išrašyti leidimai patekti į objektą nuo 2013-08-19. Dabar tiksliai neatsimena visų dokumentų, kuriuos pildė ir pasirašė. 2013-08-19 jis apžiūrėjo patalpas, pasivaikščiojo 1-2 val., nes ten didelis pastatas. Į darbą atėjo 2013-08-20, apie 12.00 val., nors turėjo ateiti 2013-08-21. Atėjo savo noru, pasižiūrėti, ką jam reikės dirbti. Kadangi darbo sutartyje buvo parašyta, kad darbo pradžia nuo 2013-08-20, tai jis ir pagalvojo, kad yra laisvo laiko nueiti apsižiūrėti, kas ten kur ir kaip. Sutiko bendradarbius, kurie paprašė, kad jis nuneštų į apačią kelis kibirus. Beeidamas, susitiko su darbo inspekcija. Buvo apsirengęs savo rūbais. Jį pasikvietęs darbo inspektorius, liepė rašyti paaiškinimą. Jis tuomet buvo išsigandęs ir pasimetęs, nežinojo, ką rašyti. Jam buvo pasakyta, jog geriau rašytų, kad dirba nuo 2013-08-19, tuomet bus mažesnė atsakomybė. Kadangi direktorė D. K. nežinojo, kad jis savavališkai atėjo į darbą, nenorėdamas, kad ji apie tai sužinotų, paaiškinimą surašė taip, kaip buvo liepta, nors realiai 2013-08-19 ir 2013-08-20 buvo atėjęs tik tam, kad įvertinti darbo aplinką (b.l. 27). Taigi, neaišku, kokiu pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, jog R. V. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad darbo inspektoriui jis nemelavo apie 2013-08-20 paaiškinime nurodytas aplinkybes, kuriomis apylinkės teismas iš esmės ir grindžia savo sprendimą.
Kadangi apylinkės teismas nepašalino šių prieštaravimų, nėra pagrindo neginčijamai tvirtinti, kad R. V. už sutartą atlygį 2013-08-20 atliko darbo sutartyje numatytas funkcijas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.
Be to, apylinkės teismas, nepagrįstai nesivadavo rašytiniais bylos įrodymais, patvirtinančiais teisme duotus D. K. ir R. V. parodymus.
Iš darbo sutarties Nr. RV-09 matyti, kad 2013-08-19 UAB „UniBaltic“ darbdavio atstovė direktorė D. K. sudarė terminuotą darbo sutartį su R. V., pagal kurią R. V. priimamas dirbti į plataus profilio statybininko pareigas iki 2014-01-20, mokant jam 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį 2 kartus per mėnesį, nustatant 20 val. savaitės darbo trukmę, darbo laiko trukmę iki 4 val. per dieną, 6 dienų darbo savaitę, 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2013-08-19, o darbuotojas pradeda dirbti 2013-08-20. Darbo sutartis pasirašyta darbdavio ir darbuotojo (b. l. 32-33).
UAB „UniBaltic“ darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale užfiksuota, kad darbo pažymėjimas R. V. pasirašytinai buvo išduotas 2013-08-19 (b. l. 38).
Taigi, apylinkės teismas akivaizdžiai ignoravo tą aplinkybę, kad darbo sutartis tarp darbdavio UAB „Unibaltic“ ir darbuotojo R. V. buvo sudaryta 2013-08-19.
Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, jog UAB „UniBaltic“ direktorė D. K., siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 2 p. nuostatos, 2013-08-19 įsakymu Nr. UB0819-3/1 pakeitė R. V. į darbą atvykimo datą iš 2013-08-20 į 2013-08-21, įsakė R. V. atvykti į nurodytą darbo vietą 2013-08-21 ir įpareigojo R. V. darbo metu turėti išduotą Darbuotojo darbo pažymėjimą (įsakymas pasirašytas direktorės D. K. ir R. V.) (b. l. 36).
Iš UAB „Milijonas plius“ 2013-10-30 pranešimo teismui matyti, kad UAB „Milijonas plius“ teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „UniBaltic“ pagal 2013-04-25 pasirašytą sutartį Nr. 130425. 2013-08-19 vakare UAB „UniBaltic“ atstovas pristatė naujo darbuotojo R. V. priėmimo dokumentus. 2013-08-20 UAB „Milijonas plius“ įgaliotas asmuo naudodamasis elektronine draudėjų aptarnavimo sistema pateikė 1-SD pranešimą Nr. SD 2013/11. Ši forma sistemoje buvo užregistruota 2013-08-20 (b. l. 42).
Be to, nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas klaidingai tapatina darbo sutarties pasirašymo datą su realaus darbo pradžia, kuri UAB „UniBaltic“ direktorės D. K. 2013-08-19 įsakyme Nr. UB0819-3/1 aiškiai nurodyta – 2013-08-21. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tai, kad su šiuo įsakymu R. V. 2013-08-19 yra supažindintas pasirašytinai.
Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo neginčijamai tvirtinti, kad darbdavio UAB „Unibaltic“ atstovė direktorė D. K. nurodė R. V. darbą pradėti 2013-08-20, kaip ir neginčijamai tvirtinti, kad ji turėjo ir galėjo numatyti, kad 2013-08-20 R. V. savavališkai ateis susipažinti su darbo objektu.
Atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad statybos objektas, esantis Paplaujos g. 3, Vilniuje, yra tikrai didelis, apylinkės teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas darbo inspektorius Vilius Žlioba (b.l.28).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, kad R. V. 2013-08-20 būtų realiai dirbęs pagalbinius darbus. Be to, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju, tam, kad pagrįsti savo sprendimą, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai daro nuorodą į Lietuvos Respublikos DK 105 str.
Apie tai, jog apylinkės teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, patvirtina ir apylinkės teismo išvada, kurioje nurodyta kad, „nors duomenų, patvirtinančių, kad R. V. ir nuo 2013-08-14 iki 2013-08-19 dirbo UAB „UniBaltic“, nėra, tačiau šie duomenys rodo, kad 2013-08-20 patikrinimo UAB „UniBaltic“ patalpose metu rastas R. V., su kuriuo nebuvo sudaryta galiojanti rašytinė darbo sutartis, įmonės patalpose buvo su įmonės vadovybės žinia“.
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesisėmė veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių, nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, tai yra, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimas yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.