Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. D. ir Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

A. K. dėl kaltinimų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys, ir nukentėjusiajam D. D. priteista iš nuteistojo M. K. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 2 val. Šilalės r. Upynos sen. Varsėdžių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, šventės metu, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų tyčia iš nenustatyto šaunamojo ginklo iššovė ne mažiau kaip penkis kartus į D. D. iš priekio, o tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui iš nenustatyto šaunamojo ginklo iššovus ne mažiau kaip septynis kartus į nukentėjusįjį iš nugaros, nukentėjusiajam D. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - daugybines paviršines šautines žaizdas pakaušio, nugaros ir pilvo srityse.

A. K. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. tuo, kad jis 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 2 val. Šilalės r. Upynos sen. Varsėdžių k., veikdamas bendrininkų grupe su M. K., šventės metu, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų tyčia iš nenustatyto šaunamojo ginklo iššovė ne mažiau kaip septynis kartus į D. D. iš nugaros, o tuo pačiu metu M. K. iš nenustatyto šaunamojo ginklo iššovus ne mažiau kaip penkis kartus į nukentėjusįjį iš priekio, nukentėjusiajam D. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - daugybines paviršines šautines žaizdas pakaušio, nugaros ir pilvo srityse.

Apylinkės teismas A. K. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tik prielaidą, kad A. K. galėjo atlikti jam inkriminuotus chuliganiškus veiksmus. Nesurinkus objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie A. K. kaltumą padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir kūno sužalojimą D. D., visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltinamojo A. K. naudai ir jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios V. D. (mergautinė pavardė P.) teigė, kad iš 3-5 metrų atstumo matė, kaip į D. D. iš maždaug 1 metro atstumo šaudė M. K. ir A. K., nurodė, jog A. K. stovėjo kelkraštyje prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o M. K. stovėjo važiuojamoje dalyje. V. D. nurodė, kad ne tik matė, kaip pastarieji šaudė į D. D., bet A. K. dar ir sušuko „A., ką darai“, po ko jis į ją atsisuko. M. K. ir A. K. iš karto atpažino, nes A. K. yra buvęs jos klasiokas. Šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su M. K. metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, iš nukentėjusio D. D. parodymų taip pat matosi, jog V. D. pastarajam po sužalojimo būnant ligoninėje pasakė, kad į jį šovė būtent A. K. ir M. K.. Liudytojas R. G. patvirtino nukentėjusios V. D. parodymus ir parodė, jog matė, kaip M. K. maždaug iš vieno metro atstumo šovė į D. D. iš priekio, o tuo pat metu kitas asmuo šaudė į D. D. iš nugaros. Liudytojas A. U. taip pat parodė, jog matė, kaip į D. D. šaudė M. K., o tuo pat metu šaudė ir daugiau asmenų. Liudytojas L. D. taip pat parodė, jog vienas vaikinas maždaug iš vieno metro atstumo šaudė į D. D. ir pagal šūvių garsus suprato, kad šaudoma iš kelių ginklų. Todėl šių liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusios V. D. parodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl nukentėjusioji V. D. turėtų meluoti, A. ir M. K. apkalbėti, nes su jais piktuoju nebuvo, jokio konflikto neturėjo.

Klaidinga teismo padaryta išvada, jog liudytojai K. D., S. N. ir M. D. įsitikinę, kad jie jų nurodytomis aplinkybėmis A. K. būtų atpažinę. Iš byloje esančių duomenų nesimato, jog liudytojos K. D. ir S. N. būtų parodžiusios, jog jos A. K. būtų atpažinusios. Liudytoja K. D. parodė, jog vaikino, kuris šaudė į D. D., veido nematė, todėl jo neatpažino, nurodė, jog jei šis vaikinas į ją būtų atsisukęs, gal jį ir būtų atpažinusi (t. 1, b. l. 88 ). Liudytoja S. N. parodė, kad vaikiną, kuris šaudė į M. D., matė iš nugaros. Kas šaudė, nežino ir negali pasakyti (t. l, b. l. 136). Tiek K. D., tiek S. N. parodė, jog nematė, kad kas daugiau šaudytų į D. D. (t. 2, b. l. 175, 222). Liudytojas M. D. taip pat parodė, jog kaip atrodė vaikinas, kuris jam šovė į veidą, iš jo aprangos ir iš jo veido negali atpažinti ir jo apibūdinti, nes tamsoje jo neįžiūrėjo (t. 1, b. l. 81). Teisme M. D. parodė, jog A. būtų atpažinęs, tačiau tai nebuvo pagrindu padaryti išvadą, jog į M. D. A. K. nešaudė, nes ir teisminio nagrinėjimo metu M. D. parodė, jog apšvietimo toje vietoje nebuvo, asmens, kuris į jį šovė, neįmatė, sunku buvo atpažinti žmogų (t. 2, b. l. 173-174). Siekiant nustatyti asmenis, kurie padarė sužalojimus M. D., 2009-03-04 iš bylos buvo atskirtas atskiras tyrimas Nr. 93-2-00006-09, tačiau nepakako duomenų A. K. pareikšti įtarimą, jog jis pažeisdamas viešąją tvarką sužalojo M. D., todėl jis atskirtoje byloje 2009-04-06 buvo apklaustas kaip liudytojas.

Jei pagal M. D. parodymus teismo priimta išvada, jog į M. D. šovė ne A. K., o kitas asmuo, būtų buvusi pagrįsta, tokie M. D. parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. M. D. pasakymas „būčiau atpažinęs“ yra tik prielaida, grįsta subjektyviu liudytojo manymu, kurios šiandien patikrinti nėra jokios galimybės, kai tuo tarpu abejoti nukentėjusios V. D. parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, iš bylos medžiagos matosi, jog A. K. yra M. D. buvęs klasiokas, matosi, jog M. D. ir K. sieja draugiški santykiai. Nustatyta, jog M. K. liepė M. D. nesikišti į konfliktą, nes laiko jį saviškiu. Be to, ir M. D. duoti parodymai dėl jo paties sužalojimo aplinkybių kelia abejonių, nes teismo medicinos specialistas savo išvadoje yra nurodęs, jog M. D. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kietu buku daiktu ir mažai įtikėtina, jog dantų lūžiai galėjo gautis nuo šūvio pistoleto ar revolverio šratiniu, guminiu užtaisu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis prašė dėl apeliacinių skundų priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. kaltinimas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo iš esmės grindžiamas vien nukentėjusiosios V. D. parodymais, kad ji matė, jog A. K. šaudė D. D. iš nugaros iš artimo atstumo.

V. D. tiek ikiteisminiame tyrime apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek apylinkės teisme parodė, kad baigiantis šventei pastebėjo, kad jos draugas (šiuo metu vyras) D. D. žodžiais konfliktuoja su girtu Z. M.. Priėjusi bandė pavesti D. D. į šoną, bet tada Z. M. pagriebė jai už plaukų ir tempė žemyn. Tada Z. M. dėl jai nežinomų priežasčių nugriuvo ant žemės ir paleido jos plaukus. Konflikto metu D. D. buvo praskelta galva. Po konflikto prie jos priėjo D. D., E. S., A. U., jie bekalbėdami savaime paėjėjo toliau nuo automobilio, pamatė atbėgantį būrį vaikinų, tarp kurių buvo A. ir M. K., vaikinai įsimaišė tarp D. D., E. S. ir A. U., prasidėjo susistumdymas, ji nubėgo prie automobilio apie 3-5 m nuo susistumdymo vietos (parodymų patikrinimo vietoje ji parodė, kad jos automobilis nuo šaudymo vietos buvo 6,8 m atstumu), atsisuko ir pamatė, kaip A. ir M. K. šaudo į D. D.: A. K. stovėjo kelkraštyje ant žolyno apie 1 m nuo D. D., kuris stovėjo prie pat važiuojamosios dalies krašto, ir šaudė į nugarą, M. K. stovėjo važiuojamojoje dalyje taip pat apie 1 m atstumu nuo D. D. ir šaudė jam iš priekio. Ji A. K. sušuko „A., ką darai?“, pastarasis atsisuko, piktai pažiūrėjo ir nusisukęs toliau šaudė, po to pamatė, kad D. D. pradėjo bėgti link pagrindinio kelio, ji įsėdo į automobilį, į jį taip pat įšoko A. U., ji pamatė parbėgantį D. D., iššoko iš automobilio, atlenkė sėdynę, prieš D. D. įšokant į automobilį pamatė, kaip E. S. pagavo M. K., D. D. įšoko į automobilį, lipdama į automobilį pamatė link automobilio bėgantį M. K., tačiau ar jis daužė automobilį, nematė.

V. D. nurodytas aplinkybes apie D. D. ir Z. M. konfliktą patvirtino vienoje kompanijoje su D. D. ir V. D. buvę liudytojai A. U. (teisme šis liudytojas nebuvo apklaustas, tačiau jo parodymai buvo perskaityti) ir E. S., taip pat liudytojos K. D. ir S. N., stovėjusios prie K. D. automobilio, kuris buvo netoli V. D. automobilio. V. D. nurodytas aplinkybes, kad prie jų kompanijos nuo parduotuvės pusės atbėgo būrys vaikinų, tarp kurių buvo broliai A. ir M. K., patvirtino ne tik jau minėti liudytojai A. U. ir E. S., bet ir prie parduotuvės jų pačių žodžiais alų gurkšnoję ir šiai kompanijai iš paskos bėgę liudytojai L. D. ir R. G., taip pat kartu su nubėgusiais vaikinais prie stalo sėdėję liudytojai V. G., R. P., I. S. ir L. S., taip pat Z. M. prie parduotuvės atvedęs liudytojas T. R.. Dalis iš paminėtų liudytojų - A. U. ir R. G. - taip pat patvirtino V. D. parodymus, kad į D. D. šaudė būtent M. K., o liudytojas L. D. patvirtino, kad į D. D. šaudė vaikinas, kuris stovėjo nusisukęs į jį nugara, o į D. D. priekiu apie 1 m atstumu. Būtent paminėtų liudytojų ir nukentėjusiosios V. D. parodymai apylinkės teismo buvo visiškai pagrįstai įvertinti kaip paneigiantys nuteistojo M. K. versiją, jog jis ant D. D. nepuolė, nestumdė, nešaudė į jį iš ginklo guminėmis kulkomis. Tuo tarpu nė vienas iš paminėtų liudytojų, parodę, kad matė A. K. būryje vaikinų, nenurodė nė vienos aplinkybės, iš kurios būtų galima spręsti apie A. K. veiksmus nagrinėjamame įvykyje. A. K. vaidmens neatskleidė netgi tie liudytojai, kurie buvo netoli konflikto vietos ir betarpiškai matė į D. D. bešaudantį M. K.. Liudytojas A. U. parodė, kad po konflikto su Z. M., toliau begeriant degtinę su D. D., E. S. ir V. D., atbėgo 10 vaikinų būrys, D. D. paskendo vaikinų būryje, pasigirdo šūviai, jam po nosimi M. K. atstatęs revolverį paleido šūvių seriją į D. D., pagal šūvių garsus šaudė ne tik M. K., tačiau kas dar turėjo pistoletus, jis nematė. Liudytojas R. G. parodė, kad į muštynes žiūrėjo 4-5 m atstumu, matė kaip M. K. šaudė į D. D. priekinę kūno pusę, maždaug iš 1-1,5 m atstumo, dar kažkas šaudė, bet tų žmonių nepažįsta, šaudančių gal buvo 2-3, jis matė tik vieną. Liudytojas L. D. ikiteisminiame tyrime parodė, kad atbėgęs gelbėti brolio, išgirdo kelis šūvius ir maždaug iš 2-3 m atstumo pamatė, kaip vienas vaikinas, kuris stovėjo į jį nugara, šaudo į brolį, brolis stovėjo priekiu į tą vaikiną apie 1 m atstumu, tuo pat metu buvo šaudoma ir dar iš vieno ginklo, tačiau kito asmens jis nematė, taip pat nematė, į ką buvo šaudoma, šaudoma buvo ten, kur buvo mušamas brolis, po to jie pradėjo bėgti. Apylinkės teisme L. D. parodė, kad matė, kaip į D. D. šaudė abu broliai A. ir M. K., tačiau pagarsinus jo ankstesnius parodymus, jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tai, kad A. ir M. K. šaudė, teisme parodė dėl to, kad jie teisiami.

Sugretinus V. D. parodymus, kad šaudydami į D. D. A. ir M. K. stovėjo vienas prieš kitą 2 m atstumu, o ji tai stebėjo 3-5 m atstumu, su liudytojo A. U. parodymais, jog jis į D. D. šaudantį M. K. matė iš labai arti („po nosimi“), taip pat su liudytojo R. G. parodymais, kad jis M. K. matė iš nugaros 4-5 m atstumu, t. y. iš kitos pusės nei V. D., darytina išvada, kad liudytojai A. U. ir R. G., neabejotinai atpažinę M. K., turėjo matyti ir per 2 m nuo M. K. nutolusį A. K. veidą, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie kitų šaudančių asmenų nematė (A. U.) ar neatpažino (R. G.). Mažai tikėtina, kad minėti liudytojai turėtų priežasčių duoti vieną brolį (M. K.) kaltinančius, o kitam broliui (A. K.) palankius parodymus, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Todėl akivaizdu, kad V. D. parodymai, jog į D. D. šaudė ir A. K., nėra patvirtinti kitų liudytojų parodymais, priešingai nei M. K. atveju.

Be to, dėl V. D. parodymų apie A. K. šaudymą į D. D. patikimumo abejonių kelia ir liudytojų M. D., K. D. bei S. N. parodymai. Liudytojas M. D. parodė, kad jam einant link savo automobilio, iš už V. D. automobilio galo išlindo vaikinas, likus 1 m iki jo vaikinas iššovė nieko nesakęs, burnoje pajuto šovinį ir išmuštus dantis, viską išspjovė ir nubėgo pievomis link pagrindinio kelio, bėgdamas girdėjo šūvius. Jis nematė to asmens, kuris į jį šovė, apšvietimo toje vietoje nebuvo, o atsakydamas į teisėjo klausimą parodė, kad A. K. pažįsta ir toje situacijoje jį būtų atpažinęs. Liudytoja K. D. parodė, kad stovėdama prie brolio (M. D.) automobilio vairuotojo durelių pamatė, kaip pro V. D. automobilio dešinį šoną, pro galą, nuo medžių pusės eina vaikinas su ginklu rankoje, jis ėjo link brolio, ji tą vaikiną matė iš šono, o paskui tik nugarą, tačiau jo veido nematė, kai vaikinas šovė į brolį, jis buvo apie 5 m nuo jos, o iki brolio apie 1 m, po to matė, kaip tas vaikinas ėjo link keliuko ir šaudė į ant kelio esančio D. D. nugarą iš 1 m atstumo. Liudytoja S. N. parodė, kad ji buvo prie M. D. automobilio, M. D. ėjo prie jų automobilio, staiga pamatė, kaip M. D. iš priekio atsirado vaikinas su ginklu rankoje, priartėjęs 1 m atstumu jis vieną kartą iššovė į M. D.. Tas vaikinas, kuris šovė į M. D., po to nuėjo link keliuko ir šovė kitam ant keliuko stovinčiam vaikinui į nugarą. Abejonių, jog minėti liudytojai buvo netoli įvykio vietos ir iš savo buvimo vietos matė nurodytas aplinkybes, nėra. Iš šių liudytojų tarpusavyje sutampančių parodymų, sugretinus juos su V. D. parodymais apie A. ir M. K. bei D. D. išsidėstymą šaudymo metu matyti, kad tas asmuo, kuris šaudė į M. D., buvo tas pats asmuo, kurį V. D. iš 3-5 m atstumo matė iš nugaros šaudantį į D. D. nugarą ir kurį neva atpažino kaip A. K.. Tuo tarpu M. D. asmens, kuris į jį šovė 1 m atstumu, neatpažino, taip pat neabejotinai nurodė, kad A. K. toje situacijoje būtų atpažinęs. Kaip jau aptarta, liudytojai A. U. bei R. G. neatpažino ar nematė A. K. kaip asmens kartu su M. K. šaudančio į D. D..

Nors apeliantai teigia, kad liudytojas M. D., kaip buvęs A. K. klasiokas, gali būti suinteresuotas duoti A. K. palankius parodymus, kolegija nemato pamatuoto pagrindo tokiam vertinimui. Nukentėjusiojo D. D. apeliaciniame skunde taip pat minima, kad M. D. buvo ne tik A. K., bet ir nukentėjusiosios V. D. klasiokas, todėl vien tas faktas, kad M. D. buvo A. K. klasiokas, yra nepakankamas daryti išvadą, kad M. D. yra suinteresuotas duoti vienam klasiokui (A. K.) palankius, o kito klasioko (V. D.) parodymams prieštaraujančius parodymus. Tuo tarpu kitų duomenų, leidžiančių abejoti M. D. parodymų patikimumu, byloje nėra. Priešingai, jeigu jis būtų suinteresuotas duoti A. K. palankius tikrovės neatitinkančius parodymus, jis neabejotinai būtų parodęs, kad į jį šovęs asmuo tikrai buvo ne A. K., taip išsklaidydamas visas abejones, tačiau to M. D. nepadarė – jis parodė, kad į šaudęs asmuo prieš jį atsirado labai netikėtai ir jis jo tamsoje nepažino. Reikšminga ir tai, kad M. D. įvykio metu taip pat buvo sužalotas, todėl slėpti asmenį, galimai nuo kurio jis nukentėjo, nėra logiška. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog M. K. M. D. laikė saviškiu ir todėl prieš konfliktą liepė jam nesikišti, taipogi patvirtina, kad A. K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo smurtauti prieš M. D.. Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą teigti, šią aplinkybę akcentuoja ir apeliantai, jog M. D. ir D. D. sužalojo tas pats asmuo, kas dar labiau sustiprina abejonę, jog šis asmuo nebuvo A. K.. Priešingai, nei mano prokuroras, nėra pagrindo abejoti ir M. D. nurodytomis jo sužalojimo aplinkybėmis. Nors apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad 5 ir 6 dantų lūžimai galėjo gautis nuo šūvio pistoleto ar revolverio šratiniu, guminiu užtaisu, tačiau tokia tikimybė nėra kategoriškai paneigta. Tuo tarpu M. D. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina liudytojos K. D. ir S. N., kurių parodymais abejoti šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Iš bylos matyti, kad K. D. nuo pat pirmos apklausos davė M. K. kaltinančius parodymus dėl V. D. automobilio sugadinimo, todėl teigti, kad ji davė A. K. palankius melagingus parodymus, nėra jokio pagrindo. Beje, K. D. taip pat patvirtino nukentėjusiosios V. D., liudytojų E. S. ir A. U. nurodytas konflikto tarp D. D. ir Z. M. aplinkybes. Duomenų apie liudytojos S. N. ryšius su A. K. byloje nėra, ji tik patvirtino jau anksčiau minėtų liudytojų M. D. ir K. D. parodymus.

Paminėtina ir tai, kad V. D. teisme nurodė pakankamai reikšmingas įvykio aplinkybes, kurių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, o būtent teisme ji parodė, kad be A. ir M. K., į D. D. taip pat šaudė ir trečias asmuo, tik iš toliau ir iš šono. Atsižvelgiant į V. D. ikiteisminiame tyrime duotus itin išsamius ir tikslius parodymus, netgi nurodant, kad atsisukęs į ją A. K. piktai pažiūrėjo, t. y. pagal veido išraišką įvertinant A. K. emocinę būseną, minėtų naujų aplinkybių išdėstymas kelia pagrįstų abejonių V. D. parodymų patikimumu, juolab, kad kiti teisme apklausti liudytojai, priešingai nei V. D., itin detaliai neprisiminė įvykio aplinkybių ir jų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, buvo perskaityti. Negalima atmesti prielaidos, kad V. D. naujas aplinkybes išdėstė neatsitiktinai, o siekdama įtikinti teismą, jog liudytojai M. D., K. D. ir S. N. savo parodymuose nurodė būtent šį trečiąjį šaudantį asmenį, o ne jos matytą A. K., tačiau, kaip jau aptarta, kolegijai nekyla abejonių, kad asmuo, kuris šaudė į M. D., buvo tas pats asmuo, kurį V. D. iš 3-5 m atstumo matė iš nugaros šaudantį į D. D. nugarą. Todėl nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliama prielaida, jog į D. D. šaudė ne du, o galimai trys asmenys, pati savaime taip pat neduoda pagrindo teigti, kad vienas iš šaudžiusių asmenų buvo A. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati V. D. apylinkės teisme parodė, kad dar mokyklos laikais yra buvęs D. D. konfliktas su K. (t. 2, b. l. 165), kas neleidžia atmesti prielaidos, jog dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų D. gali būti suinteresuoti apkalbėti A. K..

Nepavykus pašalinti abejonių dėl nukentėjusiosios V. D. duotų parodymų patikimumo, nors visos galimybės tam buvo išnaudotos, bei nesant kitų, objektyvių ir nepriklausomai nuo V. D. parodymų A. K. kaltę galinčių neginčijamai patvirtinti įrodymų, apylinkės teismas padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes, pagrįstą tinkamu teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto analize ir vertinimu išvadą, jog A. K. dalyvavimas sužalojant D. D. nėra patikimai ir neginčijamai įrodytas. Kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl A. K. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje surinktus įrodymus nepakankamais A. K. kaltei patvirtinti. Apeliacinių skundų ribose A. K. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo D. D. ir Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.