Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-642-660/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
A5.-642-660/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00402-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
S. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-642-660/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00402-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant V. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. U., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. vasario 7 d., 14 val. 05 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), S. U., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai A. R. pagalbiniu darbininku. S. U. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. S. U., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas S. U. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymu Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. U. prisipažino padaręs nusižengimus. Parodė, kad 2019-02-07, apie 9-10 val. ieškodamas darbo į jį kreipėsi A. R., kuriam jis pasiūlė prižiūrėti vaflių gamybos procesą. Apie 10 val. A. R. nuėjo į gamybos cechą, su savimi turėjo lazdelę krapštyti pridegusius vaflius. Patikrinimo metu, apie 14 val. A. R. dar buvo gamybos ceche. Su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta. Patikrinimo metu darbų saugos inspektoriui pateikė darbų saugos pažymėjimą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie nelegalų darbą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu ceche prie įrenginio, kuriame kepami vafliai, buvo įmonės vadovas ir A. R., kuris pagaliu numušinėjo pridegusios tešlos gabaliukus. Buvo nustatyta, kad A. R. dirbo nelegaliai, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Įmonės vadovas S. U. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra nepateikė pažymėjimo, kad yra atestuotas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų faktą ir S. U. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad 2019-01-10 Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste - VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas, reg. Kaune, (duomenys neskelbtini)) dirba nelegalūs darbuotojai. Vykdant nelegalaus darbo kontrolę, 2019-02-07 apie 14.05 val. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) priklausančiose gamybinėse patalpose, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pirmo aukšto gamybinėse patalpose rasti penki dirbantys darbuotojai, sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad įmonė apie darbuotojo A. R., gim., valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui nėra pateikusi duomenų. A. R. patikrinimo metu nepateikė verslo liudijimo ar kitos registruotos veiklos pažymos, darbuotojas patikrinimo metu įrankiu, panašiu į pagalį, nuo konvejerio padėklo nuiminėjo pridegusios tešlos likučius. A. R. nurodė, kad apytiksliai nuo 9.00 val. mokinasi dirbti, t. y. kepti miltinius konditerijos gaminius (vaflius). A. R. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2019-02-07 į darbą atvyko apie 9.00 val. įmonės vadovo žodiniu nurodymu, prieš darbo pradžią jam buvo išduoti darbo rūbai – chalatas, žodiniu susitarimu su vadovu buvo sutarta, kad pirmą dieną jis mokinsis - pasibandys dirbti - kepti konditerijos gaminius. A. R. patvirtino, kad patikrinimo metu „numušinėjo sudegusią tešlą nuo konvejerio“. Dėl darbo užmokesčio darbuotojas nurodė, kad su darbdaviu nesitarė, tačiau užimtumo tarnyboje nurodytame darbo skelbime buvo nurodytas 500 Eur darbo užmokestis, darbo sutarties su įmonės vadovu nepasirašė. (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo - įmonės vadovas S. U. nurodė, kad patikrinimo metu patalpose rastas A. (A.) atėjo į pokalbį dėl darbo, jam buvo pasiūlyta valandą padirbti, kad būtų aišku, kaip tas darbas seksis, darbinį chalatą išdavė gamybos vadovė L. U.. Jo darbas būtų - vaflių kepimo krosnies reguliavimas. Atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) ir susipažinus su patikrinimo metu gautais duomenimis, buvo nustatyta, kad veikoje tarp darbdaviui atstovaujančio asmens - įmonės direktoriaus S. U. ir darbuotojo A. R. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Tokia veika, t. y. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, traktuojama, kaip nelegalus darbas. Patikrinimo metu S. U. nepateikė dokumento patvirtinančio, kad jo, kaip įmonės vadovo, žinios iš darbuotųjų saugos ir sveikatos srities, yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 2-3), užduoties kortelė (b. l. 4), anoniminis pranešimas (b. l. 5), VSDFV sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad A. R. įmonėje įdarbintas buvo tik 2019-02-13 (b. l. 6, 10), A. R. paaiškinimas (b. l. 7), S. U. paaiškinimas (b. l. 8), VSDFV duomenų bazės nuotrauka (b. l. 9), Registrų centro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 11-12), kvalifikacijos pažymėjimas, iš kurio matyti, kad S. U. dalyvavo mokymuose pagal darbdavio, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų grupių ekonominės veiklos įmonėse (b. l. 14), darbų saugos pažymėjimų kopijos (b. l. 15-16), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad S. U. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 17-18), vaizdo įrašas (b. l. 19), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.

Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) parengtą profesinio mokymo programą, arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas).

Iš byloje esančio kvalifikacijos pažymėjimo, išduoto (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. U. dalyvavo mokymuose pagal mokymo programą „Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų grupių ekonominės veiklos įmonėse“, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo atestuotas ir gali atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.

Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. U., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai A. R. pagalbiniu darbininku. S. U. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. S. U., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas S. U. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas.

S. U. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. U. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 3 dalies, sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19097996797.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė