Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-05 · Administracinė byla Nr. I-2078-289/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
I-2078-289/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02859-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2078-289/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02859-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.19; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo dalyje dėl reikalavimų išieškoti iš A. B. 198,93 Eur palūkanų ir 34,82 Eur delspinigių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (b. l. 10-12) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-24207 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (9.8.)I-6514 dalis dėl reikalavimų išieškoti iš A. B. 198,93 Eur palūkanų ir 34,82 Eur delspinigių.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (9.8)1-6514, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą ir nutraukti išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą, o A. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat minėtame nutarime nurodoma, kad pagal VIF administracijos Fondo valdybos Mažeikių skyriui perduotus duomenis, neva pareiškėjas A. B. yra skolingas valstybės biudžetui 644,83 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 198,93 Eur palūkanų. Nuo negrąžintos vaikų išlaikymo išmokų sumos apskaičiuota 34,82 Eur delspinigių. Mano, jog sprendimo dalis dėl palūkanų ir delspinigių yra neteisinga ir turi būti panaikinta. 644,83 Eur skolą pripažįsta, tačiau mokėti palūkanas ir delspinigius nesutinka. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus gavo 2 dokumentus: „Dėl nurodymo išieškoti skolą iš A. B. priverstine tvarka” ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-24207 „Dėl A. B. vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka” ir išaiškinimą, kad sprendimas gali būti apskųstas per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio sprendimo priėmimą. Pripažįsta tą faktą, kad iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. B. išlaikyti. Kadangi pareiškėjas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, todėl Vaikų išlaikymo fondas sumokėjo 644,83 Eur, kuriuos pareiškėjas sutinka sumokėti. T. B. pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini). Nuo skolos atsiradimo momento praėjo daugiau kaip 6 metai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis nurodo ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnio 5 dalyje konstatuojama, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tai reškia, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba negali reikalauti iš pareiškėjo 34,82 Eur, kadangi yra suėjęs senaties terminas tokiam reikalavimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnio 9 dalyje konstatuojama, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Reiškia, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo 198,93 Eur palūkanų, kadangi yra praėję daugiau kaip 5 metai.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 34-36) pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1 dalimi reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Taigi remiantis minėtomis CK nuostatomis ieškinio senatis yra laiko tarpas per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. pasinaudodamas valstybės pagalba apginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju asmuo teisę į pažeistų teisių gynybą realizuoja kreipdamasis į teismą, t. y. pareikšdamas ieškinį teisme. CK pirmos knygos IV dalies VII skyrius nustato taisykles, kurios taikomos pažeistų teisių gynybai teisme, atsižvelgiant į ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnyje yra numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas) 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai išieškomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) nustatyta tvarka ir būdais. Remiantis VSD įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktu Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi remiantis minėtomis VSD įstatymo ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis byloje ginčijamas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – Mažeikių skyrius) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-24207 yra ne ginčo tvarka priimtas vykdomasis dokumentas dėl pareiškėjo skolos išieškojimo priverstine tvarka. Įvertinus tai, kad remiantis anksčiau minėtomis VSD įstatymo ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatomis pareiškėjo skola yra išieškoma ne ginčo tvarka pagal Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą, sprendžiant byloje kilusį ginčą nėra taikytinos pareiškėjo nurodomos CK normos, reglamentuojančios išieškojimo senaties taikymą. Nurodytu atveju nėra paduodamas ieškinys teismui dėl pareiškėjo mokėtinų palūkanų ir delspinigių priteisimo, todėl CK pirmos knygos IV dalies VII skyrius nustatytos taisykles dėl ieškinio senaties taikymo negali būti taikomos. Byloje ginčijamas Fondo valdybos 2018 lapkričio 5 d. sprendimas Nr. (9.8) I-6514 yra priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-24207.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepime (b. l. 20-24) nurodoma, kad 2011 m. kovo 10 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) kreipėsi V. B. dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo sūnui T. B., gim. 1994-02-11. Fondo administracija prašymą tenkino ir paskyrė vaiko išlaikymo išmoką T. B.. Išmoka buvo mokama nepertraukiamai nuo 2011-03-10 iki 2012-02-11, t. y. vaiko pilnametystės. V. B. kreipdamasi į Fondo administraciją pateikė visus reikiamus dokumentus, taip pat ir pažymą iš antstolio J. K., kurioje nurodyta, kad skolininkas A. B. priteistų vaiko išlaikymo lėšų 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio ir vasario mėnesiais nemokėjo. Apie sūnui T. B. paskirtą ir mokamą vaikų išlaikymo išmoką bei prievolę grąžinti įsiskolinimą valstybės biudžetui, Fondo administracija skolininkui A. B. pranešė registruotu laišku 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. (Vl-1846/2011)D2 -19596. 2012 m. balandžio 3 d. Fondo administracija skolininkui, A. B. išsiuntė sprendimo, kuriuo nutraukiamas vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas bei raštą, kuriuo informavo, kad Fondo administracija perėmė skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir išieškos išmokėtas sumas bei 5 procentų metines palūkanas, kurios bus skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, 2 straipsnio 1 punktu (toliau - Įstatymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams” 1.1 p., nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Pagal Fondo administracijos Fondo valdybos Mažeikių skyriui perduotus duomenis, A. B., 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skolingas valstybės biudžetui 644,83 eurų vaiko išlaikymo išmokų ir 198,93 eurus palūkanų. Pažymi, kad Pareiškėjas patikslintame skunde visiškai pripažįsta skolą valstybės biudžetui sumoje 644,83 eurų. Fondo valdybos Mažeikių skyrius pažymi, kad perimtoje iš Fondo administracijos vaiko išlaikymo išmokos byloje nėra jokių duomenų apie A. B. išlaikymo mokėjimą savo sūnui T. B., vaikų išlaikymo išmokos mokėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir nuo 2018-01-01 nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos skaičiuojami delspinigiai (0,03 % už 1 dieną), kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigiami skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių suma nuo negrąžintos vaikų išlaikymo išmokų skolos yra 34,82 eurai. 2018 m. rugsėjo 13 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius išsiuntė A. B. bei Fondo valdybos Kauno skyriui 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. VREJSP2-24207 „Dėl A. B., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka” bei nurodymą Fondo valdybos Kauno skyriui išieškoti šį įsiskolinimą valstybės biudžetui iš A. B. gaunamos išmokos. Pažymėtina, kad apie vaiko išlaikymo išmokos paskyrimą, mokėjimą ir prievolę grąžinti įsiskolinimą valstybės biudžetui, A. B. buvo pranešta iš karto po to, kai buvo paskirta vaiko išlaikymo išmoka. Visos galimos nepageidaujamos ir neigiamos pasekmės dėl laiku negrąžintų vaikų išlaikymo išmokų buvo išdėstytos Fondo administracijos 2011-07-13 ir 2012-04-03 siųstuose raštuose. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų aiškinantis su Fondo administracijos specialistais dėl priimtų sprendimų, šiuo konkrečiu atveju dėl numatomų priskaityti 5 procentus metinių palūkanų. A. B. Fondo valdybos Mažeikių skyriui buvo pateikęs antstolio A. S. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, iš esmės šis patvarkymas neįtakoja įsiskolinimo valstybei sumokėjimo, nes vykdomoji byla buvo baigta 2015 m. liepos 22 d., o vaikų išlaikymo išmoka buvo mokama laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2012-02-11. Fondo valdybos Mažeikių skyrius negali patvirtinti, kad antstolis išskaičiavo vaikų išlaikymo išmokos įsiskolinimą iš išieškotojai mokėtinų sumų pagal 2008-06-17 vykdomąjį dokumentą Nr. N2-644-720, tačiau atkreiptinas dėmesys į tą faktinę aplinkybę, kad A. B. nevykdė savo įsipareigojimo išlaikyti sūnų, jo prievolę perėmė valstybė ir dabar turi regreso teisę susigrąžinti išmokėtas lėšas iš asmens, kuris tą prievolę turėjo vykdyti, tai yra iš A. B.. Pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2017-12-31) 14 straipsnio nuostatas „Fondo administratorius apie priimtą sprendimą mokėti Fondo išmokas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo raštu informuoti skolininką. Fondo administratorius nurodo, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų numatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti Fondo išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad „Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko”. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas „Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas „Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. 2. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalis suteikia teisę trečiajam asmeniui visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę už skolininką, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalis). Fondo valdybos Mažeikių skyrius, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (ir 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo) paskirtį - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, mokėjo T. B. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kadangi pareiškėjas savo prievolės teikti išlaikymą tinkamai nevykdė (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis), iš dalies įvykdė pareiškėjo prievolę, todėl įgijo teisę reikalauti, kad pareiškėjas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Esant šioms aplinkybėms Fondo valdybos Mažeikių skyriaus reikalavimas pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 6.50 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis, 11 straipsnis, Palūkanų už išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas skaičiavimo Vaikų išlaikymo fondo skolininkams tvarkos aprašo, patvirtinto Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1.3-50, 4 punktas, 6 punktas. Pareiškėjas patikslintame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnio 9 dalimi, tačiau minėtas straipsnis yra „Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį”. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo prašo pareiškėjo A. B. 2018 m. gruodžio 14 d. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-24207 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (9.8.)I-6514 dalyje dėl reikalavimų išieškoti iš A. B. 198,93 Eur palūkanų ir 34,82 Eur delspinigių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-24207 „Dėl A. B., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš A. B. turto skolą, kuri 2018 m. rugsėjo 10 d. yra 878,58 Eur, iš jų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 644,83 Eur, delspinigių 233,75 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – Fondo valdybos Mažeikių skyrius) centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (TAR, 2017, Nr. 2017-16000) nustatyta, kad įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: iki įstatymo Nr. XIII-650 įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 galiojančio įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos; įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 nutraukiamas palūkanų nuo iki įstatymo Nr. XIII-650 įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Taip pat ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 13 d. rašte Nr. (VI-1846/2011)D2-19596 (b. l. 27) pareiškėjui buvo nurodyta, kad valstybė perima pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5% metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo.

Vaikų išlaikymo išmokų fondo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) nurodyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos.

Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad nuo skolos atsiradimo momento praėjo daugiau kaip 6 metai, ir jog, pagal LR CK 1.124 straipsnio 5 dalies ir LR CK 1.124 straipsnio 9 dalies nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo palūkanų ir delspinigių.

Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjo laiku nesumokėtų vaiko išlaikymo išmokų (644,83 Eur) atsiradusių prievolių (administracinio sprendimo išieškoto priverstine tvarka priėmimo) – sumokėti už uždelstą laikotarpį delspinigius (delspinigiai apskaičiuoti pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) ir metines palūkanas (palūkanos apskaičiuotos pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), todėl šiam ginčui spręsti turi būti taikomos teisės normos, skirtos teisės santykiams, susijusiems su vaikų išlaikymo išmokų bei delspinigių / palūkanų apskaičiavimu ir išieškojimu, o ne ieškinio senaties terminus reglamentuojančios teisės normos. Taigi, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nustatantis sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių ir LR CK 1.124 straipsnio 9 dalis, nustatanti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, šiam ginčui netaikytini.

Iš aptartų teisės normų viseto darytina išvada, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-24207 dėl 233,75 Eur (delspinigių ir palūkanų) išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo A. B. ir atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (9.8.)I-6514 revizavusi skundžiamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-24207 pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo 2018 m. spalio 4 d. skundą, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius