- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-14366-214/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10284-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities VMI
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo R. G. atstovams advokatui Tomui Vildžiūnui, atstovei pagal įgaliojimą A. D., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. S. G.(miręs 2014-01-11)priėmė savo sutuoktinės S. G., mirusios 2005-12-05 palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Savo pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2005-12-05 mirė jo senelė S. G., jos sutuoktinis A. S. G. po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pradėjo savo sutuoktinės turtą – asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame jie kartu gyveno ir jis liko gyventi po sutuoktinės mirties faktiškai valdyti . A. S. G. mirė 2014-01-11.
Teismo posėdyje atstovai pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašymą palaikė, paaiškino, kad A. S. G. liko gyventi po savo sutuoktinės S. G. mirties bute (duomenys neskelbtini), tvarkė šį visą butą, mokėjo buto mokesčius, tokiais savo aktyviais veiksmais priėmė mirusios sutuoktinės palikimą; prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
A. S. G. miręs 2014-01-11 ir S. G., mirusi 2005-12-05, buvo sutuoktiniai, pareiškėjo R. G. tėvo tėvai (gim. l., sant.liud. b.l.7-8, mirt.l. b.l.9-16). Kauno m. 26 notaro biuro notarės V. R. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodyta, kad notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo R. G. į butą esantį (duomenys neskelbtini), nes šis butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė A. S. G., dėl kurio palikimo priėmimo kreipėsi R. G. ir S. G.. Notaro liudijime nurodyta, kad byla dėl palikimo priėmimo notaro biure po S. G. mirties nebuvo užvesta (b.l.17-19). Byloje pateikti komunalinių mokėjimų už butą dokumentai patvirtina, kad A. S. G. po sutuoktinės S. G. mirties mokėjo už butą esantį (duomenys neskelbtini) mirties mokėjo mokesčius (b.l.20-23).
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad A. S. G. po sutuoktinės S. G. mirties priėmė jos palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų, matyti, kad sutuoktinis mirusiosios turtu iš karto po jos mirties pradėjo rūpintis kaip savo turtu, gyveno jų bendrai turėtame bute, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi bendrai įgytais buities daiktais. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad A. S. G. po sutuoktinės S. G. mirties priėmė palikimą pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti(CPK 176, 178, 185 str.str.).
Teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu sudaro 5,62 lt.Iš pareiškėjo valstybei nepriteistina šios išlaidos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK96 str.6d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. S. G. a.k. (duomenys neskelbtini)miręs 2014-01-11) priėmė savo sutuoktinės S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-12-05 palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.