- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-255/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-11-02.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 27 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus, kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kilusio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu R. P. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę-kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos žaizdą su širdies kiauriniu sužalojimu ir pjautinę paviršinę smakro vidurinės dalies žaizdą, dėl ko R. P. nuo ūmaus nukraujavimo, durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies kiauriniu sužalojimu, mirė, ir taip nužudė žmogų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka G. G. buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 30 d., jam Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo metu.
Perdavus G. G. baudžiamąją bylą teismui, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi kaltinamajam G. G. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog G. G. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato realią griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Be to, jis 7 kartus teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, baustas administracine tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, G. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. G. skundu prašo paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti švelnesne. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jam nepagrįstai yra tęsiamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas, kadangi jo byla yra sufabrikuota dėl klaidingų liudytojų parodymų ir pareigūnų noro su juo susidoroti. Kaltinamojo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis gali daryti įtaką liudytojams ir taip trukdyti procesui. Mano, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje gynėja prašė kaltinamojo G. G. skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. G. skundas netenkintinas.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria buvo pratęstas jo suėmimo terminas, prašo paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti švelnesne kardomąją priemone.
Apeliacinės instancijos teismas, kaip aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, tačiau nenagrinėja prašymų paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę. Aukštesnysis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą žemesnio teismo nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arba pratęstas suėmimo terminas. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti jam kardomąją priemonę – apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas.
Nors kaltinamasis savo skunde suformulavo netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, todėl teismas tikrina apskųstos nutarties pagrįstumą.
Teismo nuomone, kaltinamajam G. G. suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai ir laikantis tai reguliuojančių Baudžiamojo proceso įstatymų. Baudžiamoji byla, kurioje G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra apygardos teismo žinioje ir nutarties priėmimo dieną jau buvo paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje 2010 m. spalio 29 d. Pratęsdamas G. G. suėmimo terminą, teismas nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas G. G., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas G. G., yra labai sunkus nusikaltimas, be to, suimtasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Šiuos duomenis žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog suimtasis gali bėgti, slėptis nuo teismo.
Taip pat apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad paleistas iš suėmimo G. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokią teismo išvadą patvirtina aplinkybės, kad G. G. anksčiau teistas 7 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, šioje byloje kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. sąrašą. Jis, būdamas laisvėje, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl minėtos aplinkybės (nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas G. G., sunkumas, jo pobūdis, ankstesni jo teistumai, taip pat legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas) leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, G. G. gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl ir šis suėmimo pagrindas apygardos teismo yra nustatytas teisingai.
Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo argumentų dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo suėmimui taikyti, t. y., kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, kadangi Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo.
Teismo manymu, apygardos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai pripažino, jog tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje – kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje užtikrinimas, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme bei nuosprendžio įvykdymas, gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
Suimtasis skunde teigia, kad jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, liudytojai duoda melagingus parodymus, kritikuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, šių argumentų netiria ir neanalizuoja. Suimtojo kaltės klausimas bus sprendžiamas pirmos instancijos teismo posėdyje bei priimant sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą.
Apygardos teismas, pratęsdamas G. G. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimto kaltinamojo G. G. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.