Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 286 str., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 260 str. 3 d. – 12m;

pagal BK 286 str. – 1 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 m., ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. ir 2 d. 3 p., konfiskuoti A. K. priklausantys 7 900,79 Lt, automobiliai ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX ir ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXXX

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 16,605 g narkotinės medžiagos heroino, jos dalį – 13,466 g laikė savo automobilyje „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX, o kitas dalis: 3,005 g – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,134 g – savo piniginėje. Heroiną automobilyje ir bute laikė iki 2007 m. kovo 23 d., kol policijos darbuotojai, sulaikę A. K. degalinėje „Lukoil“ ((duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado automobilio bagažinėje bei darydami kratą bute. Trečia dalis heroino – 0,134 g – rasta A. K. piniginėje 2007 m. balandžio 18 d., 12.25 val., policijos tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), grąžinant su byla nesusijusius kaltinamojo daiktus, iš jo paimtus, jį sulaikius 2007 m. kovo 23 d.;

be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems savo tarnybines pareigas, o būtent: greta „Lukoil“ degalinės ((duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams sulaikant įtariamą padarius nusikalstamą veiką ketinantį pabėgti A. K., jis priešindamasis stumdėsi, kumščiu taikydamas į veidą, smogė policininkui R. M. bei, griebęs už ginklo, siekė atimti iš policininko S. K. tarnybinį šaunamąjį ginklą.

Nesant įrodymų, kad apeliantas padarė nusikaltimą arba kokį nors turtą įsigijo nusikalstamu būdu, arba jį panaudojo darydamas nusikaltimą, teismas be pagrindo konfiskavo jo pinigus ir du automobilius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau vertindamas įrodymus padarė klaidų, pažeidęs BPK 20 str. reikalavimus bei prasmę. Dėl to, nors vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bet apelianto nusikalstamų veiksmų apimtis turi būti sumažinta. Taip pat teismas padarė klaidų, taikydamas BK 72 str. nuostatas.

Dėl BPK pažeidimų

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta, nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo priešingai.

Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, tai ir jo metu gauti duomenys šiuo požiūriu atitinka įrodymams keliamą teisėtumo reikalavimą, numatytą BPK 20 str. 4 d., o pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atmetęs gynėjo argumentus dėl tyrimo neteisėtumo, nebuvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus.

Iš BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sąlyga vertinant įrodymus – jie turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

Nėra pagrindo teigti, kaip tai daro apeliaciniame skunde A. K., kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiškai netyrė kitų bylos aplinkybių.

Beje, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu būtų pateikęs bent vieną prašymą.

Priešingai, negu nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas nebuvo pateikę prašymo išreikalauti iš degalinės ,,Lukoil“ ir SEB Vilniaus banko filmuotą medžiagą. Tokį prašymą jie pateikė, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, ir jį teismas patenkino.

Teismas, vertindamas bei spręsdamas prašymus, vadovaujasi vieninteliu kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui teisme.

Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, ir nėra pagrindo manyti, jog apelianto skunde nurodomų asmenų parodymai galėtų būti kitokią išvadą galintys pagrįsti įrodymai.

Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų įvertinimo, nėra pagrindas juos vertinti kitaip. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva.

Nepagrįsti A. K. apeliacinio skundo motyvai, susiję su narkotinių medžiagų kaip daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimu, įforminimu, tyrimu, saugojimu ir pan.

Liudytojas I. F. teisme parodė, kaip buvo pakuojami rasti daiktai, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad patys pareigūnai patvirtino juos supakavę netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi duomenų, kad turintys reikšmės bylai daiktai rasti, paimti, supakuoti ir ištirti pažeidžiant įstatymą, taigi jie pagrįstai pripažinti įrodymais.

Dėl nuteisimo už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 16,605 g narkotinės medžiagos heroino, jo dalį – 13,466 g laikė savo automobilyje „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX, o kitas dalis: 3,005 g – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,134 g – savo piniginėje. Heroiną automobilyje ir bute laikė iki 2007 m. kovo 23 d., kol policijos darbuotojai, sulaikę A. K. degalinėje „Lukoil“ ((duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado automobilio bagažinėje bei darydami kratą bute. Trečia dalis heroino – 0,134 g – rasta A. K. piniginėje 2007 m. balandžio 18 d., 12.25 val., policijos tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), grąžinant su byla nesusijusius kaltinamojo daiktus, iš jo paimtus, sulaikius 2007 m. kovo 23 d.

Ši nuteistojo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d.

BK 260 str. 3 d. dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pripažinimo kaltu ir nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ar gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo ar gabenimo faktų nustatymas byloje bei pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (kasacinės bylos Nr. 2K-301/2005, 2K-549/2006 ir kt.).

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų, pripažindamas A. K. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog „A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo...“. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokio narkotinių medžiagų įsigijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įsigijimo faktą teismas tiesiog prezumavo, remdamasis narkotinių medžiagų radimo automobilyje faktu. Nuteistasis nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų narkotinių medžiagų įsigijimo faktą. Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytą narkotinių medžiagų įsigijimo faktą.

Beje, iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 183) turinio matyti, kad byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, kurioms esant A. K. įgijo labai didelį kiekį – 16,605 g narkotinės medžiagos heroino, tačiau jų nustatyti nepavyko.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje teismo išvadų nepatvirtina įstatymo nustatytu būdu gauti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, kaltinimas yra nekonkretus, nepagrįstas jokia bylos medžiaga. Dėl to nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. už narkotinių medžiagų įgijimą, keistina.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu A. K. nuteisimą dėl 0,134 g narkotinės medžiagos heroino laikymo piniginėje. Motyvai ir argumentai dėl to bus išdėstyti vėliau.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų A. K. pripažinti kaltu ir nuteisti už narkotinės medžiagos laikymą savo automobilyje „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX ir bute (duomenys neskelbtini).

Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jo kaltė grindžiama vien šališkais, neobjektyviais ir prieštaringais policijos pareigūnų parodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien policijos pareigūnų parodymais, bet teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog, patikrinus apelianto automobilį ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX, jo bagažinėje rastas lipnia juosta apklijuotas, į popierių suvyniotas paketas, o automobilio vairuotojo durelėse rasta juoda piniginė su užrašu ,,Boss“, kurioje buvo asmeniniai A. K. dokumentai, kortelės, pinigai ir kiti daiktai (t. 1, b. l. 1-4, 13-15).

Atlikus tyrimą, specialisto išvadoje nurodyta, kad pakete, rastame automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bagažinėje, yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio grynas svoris – 13,466 g (t. 1, b. l. 10-11).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX apžiūros protokole neužfiksuota, kad automobilio bagažinėje būtų rastas koks nors paketas.

Iš vyresniojo tyrėjo S. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2007 m. kovo 23 d., apie 17 val., sulaikius A. K., automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bagažinėje rastas ir paimtas į popierių supakuotas paketas, apvyniotas lipnia juostele (t. 1, b. l. 1). Šio automobilio apžiūra kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas atlikta ir surašytas apžiūros protokolas 17.50 val. (t. 1, b. l. 13-15).

Liudytojai S. K., I. F. ir J. T. parodė, kad netrukus po A. K. sulaikymo paketą iš bagažinės paėmė I. F. Dėl to vėliau apžiūrint automobilį paketo bagažinėje jau nebuvo. Tuo paaiškinama, kodėl bagažinėje buvus paketą neužfiksuota automobilio apžiūros metu.

Beje, fakto, jog policijos pareigūnai apelianto automobilio bagažinėje surado paketą, neneigia pats apeliantas.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. K. teigė nežinąs, kaip jo automobilio bagažinėje atsirado minėtas paketas. Jis bandė įtikinti teismą, kad narkotikus ten galėjo palikti ankstesnis automobilio savininkas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šią nuteistojo versiją ir ją pagrįstai atmetė.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nerealu, kad ankstesnis automobilio savininkas paliktų labai didelį kiekį brangiai kainuojančių narkotinių medžiagų automobilio bagažinėje. Be to, apelianto versija prieštarauja pasitvirtinusiai operatyvinei informacijai, jog būtent A. K. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga.

Nuteistojo versiją paneigia ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Kratos protokolo duomenys (t. 1, b. l. 32-36) įrodo, kad nuteistojo A. K. tėvo I. K. bute (duomenys neskelbtini), svetainėje esančio muzikinio centro dešiniajame garsiakalbyje už apsauginio tinklelio, rasti devyni polietileniniai maišeliai su milteliais, o to paties muzikinio centro kairiajame garsiakalbyje už tinklelio – 4 000 Lt.

I. K. bute buvo pagrindas padaryti kratą, nes, sulaikius A. K., pagrįstai manyta, jog pastarojo gyvenamojoje vietoje gali būti neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos. Tai nurodyta 2007 m. kovo 23 d. nutarime daryti kratą (t. 1, b. l. 31).

Iš kratos protokolo turinio matyti, kad darant kratą, be policijos pareigūnų, dalyvavo I. K. ir R. U., jie abu pasirašė kratos protokolą, dėl kratos darymo procedūros bei narkotinės medžiagos suradimo nepareiškė jokių pastabų. Kratos protokolo kopija įteikta I. K. Tai reiškia, jog kratą buvo nutarta daryti ir ji padaryta teisėtai bei pagrįstai, laikantis visų BPK 145 str. numatytų reikalavimų.

BPK 145 str. 4 d. nurodyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, kuriame daroma krata, savininkas, pilnametis šeimos narys ir pan. Taigi tai, jog darant kratą dalyvavo buto savininkas I. K., o A. K. nebuvo pakviestas, nėra BPK 145 str. nuostatų pažeidimas.

Atlikus specialisto tyrimą nustatyta, kad devyniuose polietileniniuose maišeliuose, rastuose per kratą I. K. bute (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga heroinas, kurios bendroji masė – 3,005 g (t. 1, b. l. 43-44).

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti kratą darę policijos pareigūnai I. F., J. T. ir R. M. parodė, jog, atvykus daryti kratą A. K. tėvų bute (duomenys neskelbtini), duris jiems atidarė I. K. Be jo, bute dar buvo R. U. I. F. supažindino I. K. su nutarimu daryti kratą. Kratos metu muzikinio centro vienoje garso kolonėlėje po apsauga R. M. rado narkotinės medžiagos, o kitoje kolonėlėje – 4 000 Lt. Šio procesinio veiksmo metu I. K. visada buvo šalia. Jis negalėjo atsakyti, kam priklauso surasti milteliai ir pinigai.

Apklaustų kratą dariusių pareigūnų parodymai patvirtina ne tik kratos darymo teisėtumą, bet ir jos rezultatus. Parodymai patvirtina ir tai, kad narkotinės medžiagos suradimą matė pats I. K.

Nuteistojo teiginys, jog narkotinę medžiagą bute padėjo pareigūnai, yra deklaratyvus, spėjamojo pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Akivaizdu, kad A. K. stengiasi įtikinti teismą, jog bute rasta narkotinė medžiaga yra ne jo, tačiau nepateikia jokių įtikinamų argumentų.

Nuteistojo versiją teisme bandė patvirtinti jo tėvas I. K.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo I. K. versija, jog, kartu su R. U. įėjęs į butą, rado primėtytų paketėlių, kuriuos sumetė į šiukšlių dėžę virtuvėje, atsirado tik pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. tokios aplinkybės neminėjo.

Vertinant liudytojo I. K. teisme duotus parodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad jie yra nenuoseklūs: 2007 m. spalio 10 d. teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog narkotikus į namus atnešė Renata, ji jam sakiusi, kad nenorėjo to daryti; 2008 m. sausio 23 d. liudytojas parodė, jog su Renata grįžo į namus ir rado 5-10 paketėlių, jie abu juos surinko ir išmetė virtuvėje į šiukšlių dėžę. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruosius parodymus jis davė tada, kai teisme jau buvo apklausti nuteistasis A. K. ir liudytoja R. U.

Tačiau liudytoja R. U. teisme kategoriškai paneigė šiuos liudytojo I. K. parodymus. Ji parodė bute rastų narkotikų nepadėjusi. Kai su Andrejaus tėvu užėjo į butą, jame jokių daiktų ant grindų nebuvo. Pareigūnai virtuvėje tikrino šiukšlių kibirą, tačiau jame nieko nerado. Jokių paketų kibire nebuvo.

Šiuos parodymus liudytoja R. U. patvirtino teisme akistatos su I. K. metu.

Atsižvelgusi į liudytojo I. K. nenuoseklumą duodant parodymus bei tų parodymų prieštaringumą, teisėjų kolegija liudytojo parodymus vertina kaip bandymą padėti nuteistajam ir jo parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka įrodymų visetą.

Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą galimybę, kad narkotinę medžiagą bute galėjo paslėpti policijos pareigūnai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir nerealią.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas visiškai nevertino liudytojos J. B. parodymų, tačiau teisme apklausta ši liudytoja nenurodė naujų aplinkybių. Priešingai, ji tvirtino I. K. bute nemačiusi jokių pareigūnų, bet tai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir netgi kratos metu dalyvavusių liudytojų I. K. bei R. U. parodymams. Taigi liudytojos J. B. parodymai nepatvirtina apelianto nekaltumo.

Nuteistasis teigia bute gyvenęs ne vienas, be to, dažnai išvykdavęs darbo reikalais ir nebūdavęs namuose. Iš tokio apeliacinio skundo motyvo turėtų sekti išvada, kad bute rasta narkotinė medžiaga galėjo priklausyti kam nors kitam.

Toks skundo motyvas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantas neteigia, jog heroinas galėtų priklausyti jo tėvams.

Bute kartu gyvena apelianto brolis narkomanas. Jis teigė vartojąs opioidus, tačiau net nežinąs, kokios rūšies narkotikai namuose buvo rasti. Taigi jis nepatvirtino, kad rastas heroinas priklauso jam.

Aplinkybė, jog muzikinio centro skirtingose garso kolonėlėse rasta paslėpta narkotinė medžiaga ir didelė pinigų suma, rodo jų tarpusavio ryšį, juo labiau kad pagal bylos duomenis pats A. K. narkotinių medžiagų nevartojo. Brolis Jurijus dėl savo priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų negalėjo turėti tokios didelės pinigų sumos ir tokių brangių narkotinių medžiagų. Motina T. K. dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79-80) parodė, jog narkotikai negali būti Jurijaus, nes jis labai bijo tėvo ir narkotikų į namus neparsineštų.

Taigi niekam kitam, išskyrus A. K., bute rastas heroinas negalėjo priklausyti, todėl apeliantas pagrįstai nuteistas už jo laikymą.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su A. K. nuteisimu dėl 0,134 g narkotinės medžiagos heroino laikymo piniginėje.

Jau aptarta, kad, 2007 m. kovo 23 d. sulaikius A. K., jo automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX vairuotojo durelėse rasta juoda piniginė su užrašu ,,Boss“, kurioje buvo asmeniniai A. K. dokumentai, banko kortelės, pinigai. Apžiūra atlikta šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui (t. 1, b. l. 13-15).

Liudytojas R. M. teisme parodė, jog jis rašė automobilio apžiūros protokolą. Buvo rasta ir paimta piniginė, tačiau tuo metu joje narkotinės medžiagos nepastebėjo.

Liudytojas I. F. teisme parodė, kad piniginėje buvo dokumentai A. K. vardu. Visus daiktus atidavė Narkotinių medžiagų skyriui, tuo metu ten buvo O. P., R. J. ir kiti pareigūnai.

Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 61) matyti, jog tyrėja O. P. 2007 m. balandžio 18 d., apie 12.25 val., tarnybinėse patalpose atiduodama A. K. daiktus, juodos spalvos piniginėje, paimtoje 2007 m. kovo 23 d. iš automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX, rado ir paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo du popieriaus lankstinukai su milteliais.

Atlikus specialisto tyrimą nustatyta, kad rusvos spalvos miltelių iš dviejų baltos spalvos languoto popieriaus lankstinukų iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2007 m. balandžio 18 d. rastų ir paimtų, atiduodant A. K. daiktus, sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 0,134 g (t. 1, b. l. 65-66).

Liudytoja O. P., atlikusi ikiteisminį tyrimą, teisme parodė, jog 2007 m. kovo 23 d. gavo baudžiamąją bylą, jai buvo perduoti A. K. asmeniniai daiktai, narkotikai, piniginė, telefonai. Piniginę ji įdėjo į seifą, ji ten gulėjo iki atidavimo dienos. 2007 m. balandžio 18 d. atiduodama daiktus įgaliotam asmeniui, ji labai gerai apžiūrėjo piniginę ir joje rado polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotikai.

Liudytojas I. F. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-76) paaiškino, kad piniginę apžiūrėjo tik paviršutiniškai, išėmė viską, kas matėsi. Detaliau neapžiūrinėjo, nes lauke buvo stiprus vėjas.

Tačiau iš minėto automobilio apžiūros protokolo matyti, jog lauke buvo skaičiuojamos pinigų kupiūros ir pan., t. y. dirbamas įprastas pareigūnams darbas. Nenustatyta, kad polietileninis maišelis su heroino paketėliais piniginėje buvo kaip nors ypatingai paslėptas ir jo nebuvo galima pastebėti, tikrinant piniginės turinį.

Taigi nėra neginčijamų duomenų, kodėl narkotikai A. K. piniginėje nebuvo pastebėti iš karto ir rasti tik beveik po mėnesio. Negalint pašalinti abejonių dėl 0,134 g heroino radimo nuteistojo piniginėje aplinkybių, jos aiškinamos nuteistojo naudai.

Dėl to iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama aplinkybė, jog A. K. laikė savo piniginėje 0,134 g narkotinės medžiagos heroino, rasto jo piniginėje 2007 m. balandžio 18 d., 12.25 val., policijos tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), grąžinant su byla nesusijusius kaltinamojo daiktus, iš jo paimtus, sulaikius 2007 m. kovo 23 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendžiuose išdėstytų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetas paneigia nuteistojo versijas ir neabejotinai patvirtina, kad narkotinę medžiagą heroiną, rastą jo automobilyje ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bei bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė būtent jis, ir dėl to teismas jį pagrįstai pripažino kaltu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, pas A. K. rastas 16,471 g narkotinės medžiagos heroino kiekis laikomas labai dideliu, nes viršija 10 g.

Dėl to A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d., kadangi jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Dėl nuteisimo už pasipriešinimą policijos darbuotojams, atliekantiems savo pareigas

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog policijos pareigūnams nesipriešino ir nesiekė iš jų atimti ginklo.

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti, nes jis prieštarauja pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: pavartojant smurtą arba grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti.

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai R. M., S. K. ir I. F., įvykio metu vykdę viešojo administravimo funkcijas, parodė, jog degalinėje juos pamatęs A. K. pradėjo bėgti. S. K. pirmasis jį pagavo. A. K. priešinosi, stumdėsi, norėjo suduoti S. K., bandė iš jo atimti ginklą, suduoti ranka R. M. į veidą. Panaudoję kovinius imtynių veiksmus, pareigūnai jį sulaikė.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais policijos pareigūnų parodymais, nes jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojos R. U. parodymus.

Liudytoja R. U. teisme parodė mačiusi, jog vyrai mušė A. K. degalinės aikštelėje prie jo automobilio. Matė, kad jis gulėjo ant žemės, kai jį mušė.

Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-87) liudytoja R. U. visiškai neminėjo policijos pareigūnus prieš A. K. vartojus smurtą.

Tokie liudytojos R. U. parodymai prieštarauja jau minėtų policijos pareigūnų parodymams, kad A. K. pasipriešino ne prie automobilio, o maždaug už 100 m nuo jo.

Be to, pats nuteistasis teisiamajame posėdyje paneigė liudytojos R. U. parodymus paaiškinęs, jog prie automobilio jo niekas nemušė, jokio pasipriešinimo nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos R. U. parodymai vertintini kaip pastangos, siekiant padėti A. K. išvengti atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Dėl to teismas juos pagrįstai atmetė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal nustatytas bylos aplinkybes: nuteistojo veiksmai – fizinio smurto pavartojimas prieš policijos pareigūną R. M., stumdymasis, bandymas atimti iš pareigūno S. K. tarnybinį šaunamąjį ginklą – atitinka BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes A. K., pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams. Dėl to jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, jog A. K. tyčia padarė nesunkų ir labai sunkų (BK 11 str. 3, 6 d.) nusikaltimus, pastarojo nusikaltimo pasekmės paliečia daugybę žmonių, ypač jaunimą, ir kelia didelį pavojų visuomenei.

A. K. anksčiau teistas už turto prievartavimą, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 159-160). Tačiau priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jis laikomas nebaustu administracinėmis nuobaudomis, kadangi paskutinės administracinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigė 2006 m. (t. 1, b. l. 158). Duomenų apie vėliau paskirtas administracines nuobaudas byloje nėra.

Teismas nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Šiuo nuosprendžiu sumažinus nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., apimtį, t. y. pašalinus aplinkybes, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o dalį heroino – 0,134 g laikė savo piniginėje, pagal BK 260 str. 3 d. jam paskirta bausmė sutrumpinama vieneriais metais.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. A. K. sutrumpinta bausmė, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 286 str. ir subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Dėl BK 72 str. nuostatų taikymo

Apeliantas iš dalies teisus apeliaciniame skunde teigdamas, jog teismas be pagrindo iš jo konfiskavo pinigus ir du automobilius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo apelianto bute kratos metu rastus pinigus (4 000 Lt) konstatavęs, kad jie įgyti iš nusikalstamos veikos. Nuteistojo A. K. keliamą versiją, jog muzikinio centro kolonėlėje rasti pinigai priklauso jo broliui arba tėvui, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir atmetė.

Nuteistojo tėvas I. K. teisme paaiškino, kad tai gali būti šeimos ar žmonos pinigai, nors ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-84) teigė nežinąs, kam jie priklauso, galbūt tam, kam priklauso ir rasti maišeliai su milteliais.

Nuteistojo brolio J. K. tvirtinimas, jog kratos metu rasti pinigai yra jo, vertinamas kaip nepagrįstas. Teisme liudytojas J. K. parodė, kad dirbo statybose nelegaliai, tačiau negalėjo pasakyti, nei kokioje firmoje ar bendrovėje, nei kokiuose objektuose dirbo. Jis teigė pinigus sutaupęs, tačiau parodė ir tai, jog yra narkomanas, vartoja narkotikus maždaug penkerius metus. Dėl to neįtikinama jo versija, kad niekur nedirbantis, priklausomas nuo narkotikų žmogus galėjo sutaupyti tokią pinigų sumą.

Taigi atmetus J. K. parodymus, byloje neliko jokių duomenų apie bute rastų pinigų legalius įgijimo šaltinius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pinigų ir narkotikų bendra slaptavietė rodo, kad jie yra susiję ir priklauso vienam asmeniui, t. y. A. K. Tokiai išvadai padaryti nėra kliūtis tai, jog A. K. nekaltinamas ir nenuteistas už narkotinių medžiagų platinimą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl automobilio ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX apžiūros metu rastų ir paimtų A. K. pinigų.

Iš aptariamo automobilio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 13-15) matyti, kad vairuotojo durelėse rasta juoda piniginė su užrašu ,,Boss“, kurioje, be kitų daiktų, rasta 3 900,79 Lt.

Pirmosios instancijos teismas šią pinigų sumą nuosprendžiu konfiskavo konstatavęs, jog pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tačiau 3 900,79 Lt nusikalstama kilmė teismo nuosprendyje kelia abejonių, kadangi pagrįsta tik niekuo neįrodyta prielaida. Nuosprendyje nieko nepasisakyta dėl apelianto piniginėje rastų 3 900,79 Lt ryšio su nusikalstama veika, nors įstatymas įpareigoja konfiskuoti tik iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.

Rastos pinigų sumos negalima patikimai susieti su automobilyje rasta narkotine medžiaga, nes tai tebūtų spėjimas. Liko nepaneigta apelianto versija, kad jis prekiavo automobiliais ir atvyko į degalinę susitikti su pirkėju. Šią jo veiklos sritį patvirtina apeliaciniam teismui pateikta pažyma apie dažną automobilių registravimą savo vardu ir jų išregistravimą.

Dėl to teisėjų kolegija šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi jis neatitinka BK 72 str. reikalavimų. Aptariamai pinigų sumai netaikomos BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatos ir jie turi būti grąžinti A. K., nes ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama, remiantis prielaida.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl automobilių „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bei ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXX konfiskavimo.

BK 72 str. 2 d. nuostatos numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad konfiskuojamas ne bet koks su nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įrodyti, jog konfiskuotinas turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina padaryti tokią veiką, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų ją padaryti.

Atkreiptinas dėmesys, jog nusikaltimo priemonės ar įrankio sąvoka teismų praktikoje apibrėžiama specifiniais nusikaltimo darymo palengvinimui pritaikytais požymiais, todėl negali būti aiškinama plečiamai. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX buvo nusikaltimo priemonė, kurios pagalba A. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu pareikštuose įtarimuose, nei teismo nuosprendyje išdėstytose įrodytomis pripažintose nusikalstamos veikos aplinkybėse nenurodyta, kokie veiksmai, darant nusikaltimą, atlikti minėtu automobiliu.

Beje, būtina atkreipti dėmesį, jog A. K. nėra inkriminuotas neteisėtas narkotinių medžiagų gabenimas. Jis nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX buvo specialiai pritaikytas narkotikams laikyti ar jų laikymas be šio automobilio būtų neįmanomas. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, popieriuje suvyniotas paketas, rastas automobilio „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bagažinėje, nebuvo paslėptas ir yra tokio dydžio, jog nesunkiai tilptų vidutinio dydžio rankinėje. Iš bylos medžiagos aišku, kad be minėtos transporto priemonės nuteistasis būtų galėjęs laikyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko laikymas būtų įmanomas.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog automobilis „Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX nebuvo priemonė ar įrankis A. K. darant nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., todėl jis grąžinamas apeliantui.

Pasisakydamas dėl automobilio ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXX konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis automobilis įsigytas už iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, motyvuodamas, jog nuteistasis A. K. negalėjo gauti pinigų prabangiems automobiliams įsigyti legaliu būdu.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo tėvas I. K. nesugebėjo pateikti objektyvių įrodymų turėjęs tokią pinigų sumą, kurią galėjo duoti A. K. minėtam automobiliui įsigyti. Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti teismo išvadai, jog automobilis įsigytas už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos.

Taigi pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad automobilis įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, yra tik prielaida be jokių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – negali būti taikoma. Todėl ir šiam automobiliui negali būti taikomos BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatos, jis turi būti grąžintas A. K. .

Beje, A. K. teisme parodė užsiimąs automobilių prekyba. Tai matyti ir iš Apeliaciniam teismui pateiktos VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo pažymos.

Apeliaciniam teismui pateikta automobilio ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXX pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi šis automobilis apelianto sulaikymo metu jau buvo parduotas. Pirkėjas negalėjo žinoti, kokiu būdu pardavėjas įgijo tą automobilį. Jau vien dėl to aptariamo automobilio konfiskavimas pažeidžia pirkėjo interesus ir neatitinka BK 72 str. 3 d. 2 p. nuostatų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas į konfiskuotinų daiktų sąrašą A. K. piniginėje rastus 3 900,79 Lt, jam priklausančius automobilius ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX ir ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXXX netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo keičiama.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 16,605 g narkotinės medžiagos heroino;

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. K. laikė savo piniginėje 0,134 g narkotinės medžiagos heroino, rasto piniginėje 2007 m. balandžio 18 d., 12.25 val., policijos tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), grąžinant su byla nesusijusius kaltinamojo daiktus, iš jo paimtus, jį sulaikius 2007 m. kovo 23 d.;

A. K. pagal BK 260 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 11 (vienuolikos) metų;

vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu sutrumpintą bausmę pagal BK 260 str. 3 d. subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 286 str. ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti A. K. priklausantys 3 900,79 Lt, automobiliai ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX ir ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXX;

A. K. grąžinti 3 900,79 Lt ir automobilius ,,Mercedes-Benz S400“, valst. Nr. XXXXXXX bei ,,Mercedes-Benz 300SL“, valst. Nr. XXXXXXXX

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.