Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. e2-2026-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
e2-2026-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01052-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
Trečiasis asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-2026-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01052-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.4; 3.4.3.7.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4333-864/2017, kuria trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Bolerosa“ bankroto byloje patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi iškelta UAB „Bolerosa“ bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Renema“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į administratorę, prašydama įtraukti ją į BUAB „Bolerosa“ kreditorių sąrašą su 110 260,40 Eur kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro 103 698 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola ir 6 562,40 Eur delspinigiai.Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriuo prašė patvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 34 534 Eur dydžio reikalavimą, o dėl 75 726,40 Eur dydžio reikalavimo, susidedančio iš 69 164 Eur skolos ir 6 562,40 Eur delspinigių, spręsti atskirame teismo posėdyje.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas 34 534 Eur dydžio kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas, o dėl ginčijamo 75 726,40 Eur dydžio reikalavimo paskirtas teismo posėdis.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio prievolė atsakovei BUAB „Bolerosa“ nustatyta pagrįstai, todėl egzistuoja pagrindas patvirtinti 75 726,40 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi:padidino BUAB „Bolerosa“ antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą 74 762 Eur suma nuo 34 534 Eur iki 109 296 Eur sumos, iš kurios – 5 418 Eur delspinigiai;atmetė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl 964,40 Eur paskaičiuotų delspinigių už neįvykdytą pridėtinės vertės mokesčio prievolę už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad kreditorė pagrįstai savo iniciatyva atsakovei nustatė mokestinę prievolę sumokėti PVM, nes atsakovė po išregistravimo iš PVM mokėtojų, taip pat nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei po bankroto bylos iškėlimo neteikė mokesčių administratorei jokių PVM deklaracijų, kurios mokesčių administratorei sudarytų pagrindą patikslinti savo iniciatyva nustatytas prievoles. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymas nedraudžia mokesčių administratorei pasirinkti konkretų laikotarpį mokestinės prievolės nustatymui pagal ankstesnius mokesčių mokėtojos pateiktų deklaracijų duomenis. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorės priimti sprendimai, kuriais paskaičiuota nepriemoka, niekada nebuvo ir iki šiol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu aplinkybė, kad bankroto administratorei iki šiol nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir ji negali PVM deklaracijų patikslinti, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo abejoti kreditorės prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies pagrįstumu. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas kreditorės 34 534 Eur dydžio reikalavimą padidinti papildoma 69 164 Eur suma.Teismas konstatavo, kad kreditorė teisingai paskaičiavo delspinigius už paskutines dvi atsakovės nesumokėtas PVM prievoles, tačiau nepagrįstai paskaičiavo už ženkliai didesnį laikotarpį (273 d.), nei numato teisės aktai, 2 829,20 Eur delspinigius už neįvykdytą pirmąją prievolę. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagal pirmąją prievolę paskaičiuotų delspinigių dydis mažintinas 964,40 Eur suma iki įstatymų leistinos 1 864,80 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl priskaičiuotų 964,40 Eur delspinigių, ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 964,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, kurio bendra suma – 110 260,40 Eur, dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Mokesčių mokėtojui pavėluotai pateikus mokesčio deklaraciją, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką [atsiradimo] dienos ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos.BUAB „Bolerosa“ pavėluotai, tik 2015 m. birželio 25 d., pateikė mokesčių deklaraciją, todėl teisę išieškoti delspinigių sumas mokesčių administratorė įgijo tik po deklaracijos pateikimo, o visą laikotarpį iki deklaracijų pateikimų taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai.Mokesčių mokėtojai pavėluotai sumokėjus deklaruotą mokestį, mokesčių mokėtojai lieka pareiga sumokėti su šiuo mokesčiu susijusias delspinigius.Mokestinį ginčą pradėti ir ginčyti papildomai apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių pagrįstumą turi teisę tik pati mokesčių mokėtoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą iš dalies, t. y. dėl 964,40 Eur delspinigių, BUAB „Bolerosa“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. spalio 5 d. Mokesčių administravimo sistemos išrašą dėl UAB „Bolerosa“ deklaracijos už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 5 d. raštą Nr. (20.6-06) 125-876 „Dėl UAB „Bolerosa“ delspinigių apskaičiavimo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byloje nagrinėjamais klausimais, sprendžia, kad šie dokumentai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies atsisakė tvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl 964,40 Eur dydžio delspinigių dalies. Teismas vertino, kad kreditorė, skaičiuodama delspinigius pagal 34 534 Eur dydžio PVM prievolę už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., nepagrįstai juos skaičiuoja už ženkliai ilgesnį laikotarpį – 273 d. (nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.), nei numato teisės aktai. Todėl teismas sprendė, kad pagal nurodytą prievolę apskaičiuotų delspinigių dydis mažintinas iki įstatymų leistinos sumos – 1 864,80 Eur (34 534 Eur x 0,03 % x 180 d.), t. y. delspinigių dydis, kartu ir prašomas tvirtinti kreditorinis reikalavimas, mažintinas 964,40 Eur dydžio suma (2 829,20 Eur - 1 864,80 Eur).Apeliantė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesutikdama su tokiu teismo atliktu delspinigių skaičiavimu, nurodo, kad 2 829,20 Eur dydžio delspinigiai skaičiuotini pirmosios instancijos teismo nurodytą 273 dienų trukmės laikotarpį išskaidant į tris atskirus periodus: (1) 72,59 Eur – už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (7 dienos), (2) 881,45 Eur – už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. birželio 25 d. (85 dienos) ir (3) 1 875,16 Eur – už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. (181 diena). Atkreiptinas dėmesys, kad visiškai identiškas delspinigių skaičiavimas yra nurodytas apeliantės su atskiruoju skundu pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. (20.6-06) 125-876 „Dėl UAB „Bolerosa“ delspinigių apskaičiavimo“ (b. l. 179). Jokių išsamių argumentų ir paaiškinimų, susijusių su nurodyto delspinigių skaičiavimo būdo pagrįstumu, apeliantė nedėsto.Iš byloje esančių delspinigių skaičiavimo duomenų (b. l. 158) matyti, kad 2 829,20 Eur dydžio delspinigiai buvo apskaičiuoti prievolės likutį delspinigių skaičiavimo dieną dauginant iš delspinigių normos ir delspinigių skaičiavimo dienų skaičiaus, t. y. (1) 34 562 Eur x 0,03 % x 7 d. = 72,59 Eur; (2) 34 552 Eur x 0,03 % x 85 d. = 881,45 Eur; (3) 34 534 Eur x 0,03 % x 181 d. = 1 875,16 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas nesiaiškino prievolės likučio delspinigių skaičiavimo dienomis pokyčio, lyginant jį su prievolės suma, bylos duomenys leidžia daryti prielaidą, kad tai lėmė apeliantės įskaitytos mokestinės prievolės sumos, kurių bendras dydis – 56 Eur (b. l. 176). Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ginčo delspinigius, rėmėsi galutine prievolės likučio suma – 34 534 Eur, kuri gauta atlikus nurodytus įskaitymus iš pradinės prievolės sumos (34 590 Eur – 56 Eur). Tačiau minėti delspinigių skaičiavimo duomenys (b. l. 158) rodo, kad prievolės likutis delspinigių skaičiavimo dienomis buvo vis kitokio dydžio (mažėjantis, t. y. 34 562 Eur, 34 552 Eur ir 34 534 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas, atlikdamas delspinigių skaičiavimus, šios aplinkybės neįvertino ir apskaičiavo delspinigius vien tik nuo galutinės prievolės likučio esamu laiku sumos – 34 534 Eur. Jokių argumentų, kodėl apeliantės atliktas 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. gruodžio 23 d. laikotarpio delspinigių skaičiavimas laikytinas nepagrįstu, teismas nepateikė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos; tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.Nutarties 12-14 punktuose išdėstytos faktinės aplinkybės, taip pat 15-16 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, dėl ko galėjo būti nepagrįstai išspręstas klausimas dėl apeliantės kreditorinio reikalavimo delspinigių dalyje (ne)tvirtinimo. Teismas, ketindamas svarstyti delspinigių mažinimo galimybę dėl per ilgos trukmės delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nepasiūlė apeliantei pateikti detalių delspinigių paskaičiavimų, juos pagrindžiant išsamiais rašytiniais paaiškinimais, pateikiant papildomus reikšmingus įrodymus. Kadangi administratorės nesutikimas su apeliantės pareikšto kreditorinio reikalavimo dalimi buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su pagrindine prievolės suma (dėl PVM sumokėjimo), o delspinigių klausimas buvo įvardintas kaip išvestinis iš jos, todėl apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui (b. l. 147-148) dėstė tik argumentus, susijusius su pagrindine prievole, tuo tarpu paaiškinimai dėl delspinigių skaičiavimo liko nenurodyti. Nors apeliantė vis tik yra į bylą pateikusi įrodymą, pagrindžiantį savo delspinigių skaičiavimus (b. l. 158), kuriuose ginčo delspinigių laikotarpis (nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) yra išskaidytas į tris vienas po kito nuosekliai einančius periodus (nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. birželio 25 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.), tačiau teismas tokio skaičiavimo būdo pagrįstumo nevertino, laikė, kad nurodytas laikotarpis yra vientisas ir neskaidytinas. Taip pat teismas, atlikdamas savo skaičiavimus ir patvirtindamas kreditorinį reikalavimą delspinigių dalyje, nenurodė už kokį konkretų laikotarpį, išreikštą laikotarpio pradžios ir pabaigos datomis, apskaičiavo ginčo delspinigius, tik pažymėjo, kad delspinigiai apskaičiuoti už įstatymų leistiną laikotarpį – 180 dienų.Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y., netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė – neištyrus visų ginčo delspinigių skaičiavimo pagrįstumą pagrindžiančių duomenų, šių aplinkybių bei duomenų aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo. Tik išsprendus šiuos klausimus gali būti išspręstas apeliantės kreditorinio reikalavimo dalyje dėl delspinigių tvirtinimo klausimas, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų ištirti ir įvertinti, ar pagrįstai apeliantė, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalimi, delspinigius skaičiuoja už laikotarpius, išskaidytus į atskirus periodus, tokio skaidymo pagrindą, be kita ko, laikant aplinkybę, kad UAB „Bolerosa“ PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2015 m. birželio 25 d., t. y., pasak apeliantės, pavėluotai. Ginčo delspinigių laikotarpio, kurio bendra trukmė – 273 dienos, skaidymas į trumpesnius periodus (7 dienų, 85 dienų ir 181 dienos) taip pat turėtų būti vertinamas bylai aktualaus teisinio reglamentavimo ir reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste, apsvarstant tokio delspinigių skaičiavimo būdo atitiktį (neprieštaravimą) įstatymų reikalavimui, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Bolerosa“ bankroto byloje atsisakyta tvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos delspinigių reikalavimą 964,40 Eur dalyje, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėEgidija Tamošiūnienė