- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-823-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Trečiasis asmuo
- D. B., UAB „Statybos ir projektavimo centras“, UAB „Hansa lizingas“
- Atsakovas
- A. M. M.
- Ieškovas
- UAB „Baltijos realizacijos centras“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Gintarui Makšimui, atsakovės atstovui adv. Rimgaudui Černiui, trečiajam asmeniui D. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovei A. M. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. B., UAB „Statybos ir projektavimo centras“, UAB „Hansa lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Baltijos realizacijos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 50949 Lt skolos priteisimo iš atsakovės A. M. M. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Hansa lizingas“ 2008-04-25 sudarė automobilio Mercedes Benz E 200 pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys patvirtino, kad automobiliu naudosis atsakovė. Bet kokia lizingo kompanija neparduoda turto be pradinės įmokos, kurią turi sumokėti pirkėja. Atsakovė pradinio įnašo nesumokėjo. Pagal sutartį dėl tarpusavio įskaitymo atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 50949 Lt ir ši suma turėjo būti įskaityta kaip dalis mokėjimo UAB „Hansa lizingas“ pagal lizingo sutartį. Susitarimas buvo daromas pasitikėjimo pagrindu. Analogišku būdu atsiskaitymas vyko ir anksčiau, kai kitus automobilius pirko atsakovės tėvas G. M..
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes ieškovui už automobilį turėjo mokėti tretysis asmuo UAB „Hansa lizingas“. Atsiliepime nurodė, kad pagal ieškovo ir UAB „Hansa lizingas“ 2008-04-25 sudarytą ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Hansa lizingas“ įsipareigojo už naudotą automobilį sumokėti visą jo kainą 99 900 Lt, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka atsakovė (pirkėja) (1.2 punktas). Atsakovė įsipareigojimo sumokėti dalį kainos neprisiėmė, todėl pareigą visą kainą už automobilį sumokėti turi UAB „Hansa lizingas“. Atsakovė nurodė, kad pinigų pati į kasą nemokėjo, o pirkimo klausimus tvarkė atsakovės tėvas G. M., kuris sumokėjo ieškovui 50949 Lt, atsakovė tik pasirašė sutartis ir susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo. Ieškovas turėjo trečiajam asmeniui UAB „Statybų ir projektavimo centras“ garantinių įsipareigojimų dėl automobilio Mercedes-Benz S 500 gedimų (paslėptų defektų), kurių remontas trečiajam asmeniui UAB „Statybų ir projektavimo centras“ būtų kainavęs 28000 Lt. G. M. susitaręs su ieškovu pasiliko 28000 Lt užstatą, šių pinigų nesumokėdamas ieškovui. 28000 Lt pinigų suma 2008-04-28 įnešta į UAB „Statybų ir projektavimo centras“ kasą ir apskaitoma kaip užstatas.
Tretysis asmuo UAB „Hansa lizingas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įvykdė savo prievolę ieškovui atsiskaityti už įsigytą automobilį. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 50 949 Lt negavo iš atsakovės, nes 2008-04-25 susitarime dėl tarpusavio įskaitymo yra nurodyta, jog pardavėjas pareiškia, kad yra gavęs šio susitarimo 1 punkte nurodytą sumą už turtą. Lizingo teisiniame santykyje atsakovė sutartiniais įsipareigojimais yra susijusi su UAB „Hansa lizingas“, bet ne su ieškovu.
Tretysis asmuo D. B. prašė ieškinį tenkinti ir parodė, kad dirbo ieškovo įmonėje už pardavimus atsakingu vadybininku. Ginčo automobilį išsirinko ir sutartis pasirašė atsakovė, tačiau faktinis mokėtojas buvo atsakovės tėvas, kuris žadėjo vėliau sumokėti 50 494 Lt ar pasirašyti vekselį, tačiau pažado neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 50 949 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog trečiajam asmeniui UAB „Statybų ir projektavimo centras“ išaiškino teisę reikšti ieškinį ieškovui UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl gedimo taisymo išlaidų priteisimo, todėl teismas nesprendžia, ar ieškovas yra atsakingas prieš UAB „Baltijos realizacijos centras“ už automobilio Mercedes-Benz S 500 gedimų ištaisymą. Teismas kaip įstatymo analogiją taikė CK XXX skyriaus „Lizingas (finansinė nuoma)“ nuostatas. Pagal CK 6.567 str. 1 d. lizingo gavėjas privalo asmeniškai atsiskaityti su lizingo davėju. Lizingo davėjas, kaip kreditorius, turi reikalavimo teisę į lizingo gavėją reikalauti sumokėti turto išpirkimo įmokas (turto kainą). Teismas nustatė, kad santykių dalyviai modifikavo įstatyme nustatytą lizingo santykių schemą. Lizingo davėjas UAB „Hansa lizingas“ susitarimu dėl tarpusavio įskaitymo perleido ieškovui (pardavėjui) reikalavimo teisę į atsakovės lizingo gavėjos mokėtiną 50949 Lt sumą. Byloje nustatyta, kad susitarimų dėl tarpusavio įskaitymų sudarymas buvo įprasta atsiskaitymo praktika. Pavyzdžiui, 2008-04-24 susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo, kuriame nurodyta, kad pardavėjas pinigus yra gavęs, tačiau faktiškai pradinė išpirkimo suma sumokėta ieškovui pagal sekančios dienos - 2008-04-25- kasos pajamų orderį. Pažymėjo, kad nors ir ginčijamo susitarimo 2 punkte pardavėjas (ieškovas) patvirtino, kad yra gavęs iš atsakovės 50949 Lt sumą, tačiau pagal LR CK 6.123 str. prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Teismas susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo vertino kai realinį sandorį, kuris turėjo įsigalioti tik, kai atsakovė faktiškai sumokės 50949 Lt. Atsakovė neįrodė, kad sumokėjo 50949 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2008-04-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo l p. ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad yra gavęs iš atsakovės 50 949 Lt ir šio dokumento nenuginčijo. Pagal LR CPK 279 str. 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti teisiniai santykiai ir faktai negali būti ginčijami ir jie turi prejudicinę galią. Asmenų sudarytas sandoris yra privalomas šalims, kol jis nėra nuginčytas teismine tvarka, o ieškovas sudarytą sandorį patvirtino jį visiškai įvykdęs, t.y. perdavęs automobilį lizingo davėjui. Remiantis minėtu aplinkybė, jo atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieškovu nebuvo pagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas vienasmeniškai pinigus įnešė į kasą ir tik dėl E. D. įformino kasos pajamų operaciją. Pinigų perdavimo aplinkybė patvirtinta byloje esančiu 2008-04-28 UAB „Statybos ir projektavimo centras" kasos pajamų orderio kvitu. Aplinkybės dėl minėtų pinigų sumokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Statybos ir projektavimo centras" buvo pateiktos byloje ne pagrįsti teismo nurodomą sulaikymo teisę, kuria atsakovė nesinaudojo, bet patvirtinti faktą, kad atsiskaitymai 2008 m. balandžio pabaigoje tarp šalių vyko ir įvyko taip, kaip buvo nurodyta. Pažymėjo, kad lizingo davėjas apeliantei turtą perdavė 2008-04-28, kai pagal lizingo sutarties, kurios faktas ieškovui buvo žinomas, sąlygas automobilis galėjo būti perduotas sumokėjus pradinę 50 949 Lt įmoką, o pagal 2008-04-25 lizingo davėjo ir ieškovo pirkimo-pardavimo sutartį (4.1 p.) pirkėjas turėjo atsiskaityti per dvi darbo dienas nuo turto (automobilio) perdavimo - t.y. iki 2008-04-28, tačiau nei tą dieną, nei vėliau ieškovas pretenzijų nereiškė dėl netinkamo atsiskaitymo. Dalies pinigų sumos sumokėjimo ieškovui faktas, nepatvirtina atsakovės pareigos atsakyti už UAB „Hansa lizingas“ prievoles ieškovui. Jei ieškovas ir būtų nuginčijęs 2008-04-25 susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, tai jis turėjo teisę reikalauti pinigų iš pirkėjo UAB „Hansa lizingas“. Pažymi, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį už parduoto daikto kainos sumokėjimą atsako pirkėjas (LR CK 6.314, 6.344 str.). Tretysis asmuo, neprisiėmęs įsipareigojimų, turi tik teisę įstatymų numatytais atvejais įvykdyti kito asmens (skolininko) prievolę (LR CK 6.50, 6.51 str.). Tokiu būdu ieškinys negalėjo būti tenkintas vien dėl procesinių kliūčių - ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (tinkamu būtų pirkėjas UAB „Hansa lizingas“).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nustatydamas, jog susitarimų dėl tarpusavio įskaitymų sudarymas buvo įprasta atsiskaitymo praktika, bei kad tarp trečiojo asmens UAB „Statybos ir projektavimo centras" ir G. M. bei ieškovo buvo susiklostę pastovūs automobilių pirkimo lizingu ir pasitikėjimo santykiai. Paaiškina, jog pasitikėjimui atsakove buvo pagrindas, kadangi anksčiau jos tėvas G. J. M. (UAB „Statybos ir projektavimo centras" generalinis direktorius) pirko automobilį, už kurį visiškai ir laiku atsiskaitė su ieškovu. Vėliau buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis su atsakovės tėvo G. J. M. globotiniu E. D., su kuriuo taip pat buvo sudarytas analogiškas susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo. Analogiškai 2 susitarimo punktu ieškovas pareiškė, jog gavo pinigų sumą iš E. D., tačiau ją iš tikrųjų gavo ne susitarimo sudarymo, bet kitą dieną. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti nuolatiniais klientais, todėl pagrįstai manė, jog kaip ir pirmaisiais dvejais automobilių pirkimo atvejais su šiais klientais jokių nesklandumų nekils ir 2008 m. balandžio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas atsakovei. Tuo tarpu atsakovė neįvykdė savo prievolės ir nesumokėjo ieškovui pinigų už automobilį, taip pažeisdama ieškovo gerais ketinimais ir tarpusavio pasitikėjimu iki tol grįstą bendradarbiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susitarė dėl automobilio Mercedes Benz pardavimo atsakovei už 99900 Lt, tačiau automobilis buvo perkamas pasinaudojant lizingo kompanijos UAB „Hansa lizingas“ paslaugomis. Tuo tikslu 2008-04-25 tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Hansa lizingas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr.LT073226/PPS (b.l.5-6), pagal kurią visą automobilio kainą ieškovui sumokėjo tretysis asmuo UAB „Hansa lizingas“, o automobilis buvo perduotas naudotis atsakovei A. M. (sutarties 1.2 p., 2.1 p., 4.1 p.). Šios sutarties priedu – turto perdavimo-priėmimo aktu – atsakovei A.M.M. buvo perduotas automobilis Mercedes Benz (b.l.7). Be to, ieškovas, atsakovė ir tretysis asmuo sudarė minėtos pirkimo-pardavimo sutarties priedą – susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo (b.l.8), pagal kurį šalys susitarė atsakovės A. M. sumokėtą 50949 Lt sumą įskaityti kaip dalį jos apmokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Hansa lizingas“ pagal lizingo sutartį (susitarimo 1 p.). Šiuo susitarimu ieškovas patvirtino, kad yra gavęs iš atsakovės minėtą 50949 Lt sumą už perkamą automobilį (susitarimo 2 p.). Šalys patvirtino, kad dalį kainos, t.y. 50949 Lt ieškovui tiesiogiai turėjo sumokėti atsakovė, o kadangi pagal pirkimo-pardavimo sutartį visą automobilio kainą ieškovui mokėjo tretysis asmuo, todėl šalys susitarė atlikti įskaitymą, t.y. atsakovės sumokėtą kainos dalį įskaityti kaip kainos dalies sumokėjimą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Taigi, minėtu susitarimu ieškovas patvirtino, kad iš atsakovės gavo 50949 Lt sumą, tačiau byloje pareikštu ieškiniu ieškovas teigia, kad iš atsakovės minėto sumos negavo, o susitarimą pasirašė, negavęs minėtos sumos. Tokį savo teiginį grindžia ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais, t.y. kad minėta pinigų suma nebuvo apskaityta ieškovo buhalterinėje apskaitoje, bei liudytojų, esančių ieškovo darbuotojais, parodymais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008-04-02 susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo yra realinis sandoris. Realinis sandoris reiškia ne tik susitarimą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, bet ir tų veiksmų atlikimą sandorio sudarymo metu. 2008-04-02 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo 2 p. nurodyta, kad ieškovas gavo iš atsakovės 50949 Lt sumą, o tai reiškia, kad susitarimas yra jau įvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šis susitarimas įsigalios tik po to, kai atsakovė įmokės ieškovui minėtą pinigų sumą. Ieškovas minėtu susitarimu pripažino, kad 50949 Lt iš atsakovės gavo, jokių sąlygų apie mokėjimą ateityje nėra.
Kadangi ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens sudaryto susitarimo kaina yra 50949 Lt, o atsakovė yra fizinis asmuo, todėl toks susitarimas privalo būti rašytinės formos, ką šalys ir padarė (LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas nurodo, kad patikėjo atsakove ir patvirtino pinigų gavimą avansu, o atsakovė įsipareigojo tai atlikti vėliau. Tačiau tokiam susitarimui įrodyti negalima remtis liudytojų parodymais, nes susitarimo vertė yra 50949 Lt, todėl jam sudaryti yra būtina rašytinė forma (LR CK 1.93 str. 2 d.).Todėl ieškovo kviestų ir byloje apklaustų liudytojų parodymai neturi reikšmės ginčui, nes jie nėra leistini įrodymai byloje. Ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. tai, kad jo kasoje nėra užpajamuota iš atsakovės gautoji minėta pinigų suma, neįrodo, jog ieškovas negavo iš atsakovės 50949 Lt, nes atsakovė bei joks kitas asmuo, išskyrus ieškovą, jo darbuotojus negali įtakoti tokios apskaitos teisingo tvarkymo. Be to, tai yra dokumentai, naudojami vidaus apskaitai, kurie negali paneigti su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių turinio. Ieškovas nurodė, kad ieškovo įmonėje buvo įprasta praktika, kad pasitikint pirkėju, susitarimai dėl įskaitymo buvo pasirašomi avansu, negavus susitarime minimų pinigų, tačiau pirkėjai pasirašydavo ieškovui vekselį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažino, kad atsakovė vekselio nepasirašė. Ieškovas neįrodė LR CK 1.93 str. 6 d. numatytų pagrindų buvimo, kad netaikyti LR CK 1.93 str. 2 d. ir leisti jam įrodinėti ieškinį liudytojų parodymais.
2008-04-25 susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo yra galiojantis, šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.), ieškovas jo įstatymų nustatyta tvarka neginčija, t.y. jį pripažįsta. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių pinigų iš atsakovės gavimo faktą. Priešingai, pinigų gavimo faktą patvirtina minėtas susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo. Ieškovo ir atsakovės tėvo bei kitų asmenų tarpusavio santykiai neturi reikšmės šiai bylai, nes nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra ieškovas ir atsakovė. Ieškovas yra verslo subjektas, automobilių pardavimas jam yra įprasta veikla, todėl jam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Būtent ieškovas privalo įrodyti, kad negavo pinigų sumos, susitarime dėl tarpusavio įskaitymo nurodytos, kaip ieškovo gautos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2008-04-25 susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, pripažindamas, jog jis neįsigaliojo, nes ieškovė neįmokėjo susitarime nurodomos pinigų sumos, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas (LR CK 6.123 str.,6.189 str., LR CPK 185 str.), todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties teismo sprendimas naikintinas, o ieškovo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovė patyrė 3540 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 1528 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Priėmus naują sprendimą byloje, o ieškovo ieškinį atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos iš naujo (LR CPK 93 str. 4 d.). Atmetus ieškinį, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į atsakovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, atsakovei priteistina 2400 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.), taip pat 1528Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-08-06 nutartimi areštavo atsakovės turtą 50949 Lt sumai. Ieškinį atmetus, bylos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (LR 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. M. M. iš ieškovo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 3928 (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis) litus bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti areštą atsakovės A. M. M., a.k(duomenys neskelbtini) turtui, uždėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-08-06 nutartimi.