- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-200-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01636-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- G. V., K. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5702-781/2015 pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių atmetė ieškovų G. V. ir K. V. ieškinį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. V. ir K. V. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5291-431/2014. Teigė, kad procesas turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybė, pareiškėjų įsitikinimu, yra pavėluotai gautas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimas už akių, kuris jiems išsiųstas tik 2015 m. liepos 17 d., o gautas – 2015 m. liepos 30 d. (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, nes prašymas neatitiko procesinių dokumentų reikalavimų dėl formos ir turinio: nenurodytas tikslus prašymo dalykas, jį patvirtinančios aplinkybės, proceso atnaujinimo pagrindas, motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų skaičiavimas, nepateikti įrodymai (CPK 111 str., 369 str. 1, 2 d.). Taip pat nepateikta jokių duomenų apie prašymo apmokėjimą nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai G. V. ir K. V. dėl teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydami ją (nutartį) panaikinti ir grąžinti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neišnagrinėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Priešingai nei sprendė teismas, prašyme nurodytas jo dalykas. Ginčas byloje yra kilęs iš vartojimo teisnių santykių pagal kredito sutartį, todėl jie (apeliantai) yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 d. 1 p., 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo klausimą, teismas privalo patikrinti ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti dokumentą (CPK 137 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto apeliantų prašymo atnaujinti procesą turinį, taip pat atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jų nurodytų faktinių aplinkybių ir nepagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantai ne tik nesuformulavo prašymo dalyko, bet ir nenurodė tokį dalyką pagrindžiančių aplinkybių, proceso atnaujinimo motyvų ir kt. Prašymas dėl proceso atnaujinimo turi ne tik atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalies, 369 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ir būti pagrįstas, teisiškai argumentuotas. Tam, kad tinkamai ir kvalifikuotai parengti prašymą, pareiškėjai turi teisę pasinaudoti teisininko profesionalo (advokato) pagalba.
Dėl žyminio mokesčio
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami vartotojai, jei ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokie asmenys taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už ieškinius, bet ir už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Apeliantai teigia, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nagrinėtas ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių – jie, kaip vartotojai, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovės AB „Swedbank“ kredito sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu (CK 6.886 str.). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir apeliantų galimybės nemokėti žyminio mokesčio, nesiaiškino, formaliai nutaręs, kad už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir už ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų neturi galimybės nustatyti, kokio pobūdžio ginčas buvo kilęs byloje, kurią prašoma atnaujinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo, neišsiaiškino visų reikšmingų ginčui faktinių aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, todėl klausimas dėl žyminio mokesčio perduodamas teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantai prašo grąžinti 2,9 Eur sumokėto žyminio mokesčio, tačiau nepateikė duomenų, kad tokį mokestį sumokėjo, todėl grąžinti prašomą mokestį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pareiškėjams G. V. ir K. V. sumokėti žyminį mokestį, ir perduoti klausimą dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.