Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. birželio 4 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, asmeninio konflikto su sutuoktine L. P. metu, ne mažiau kaip du kartus spyrė L. P. į kairę blauzdą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. birželio 4 d., apie 22.10 val., ten pat namuose, asmeninio konflikto su sutuoktine L. P. metu, du kartus delnu sudavė L. P. į veido kairę pusę, bei sugriebdamas L. P. už dešinės rankos ir taip pasukdamas jai dešinės rankos mažąjį pirštą, sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei L. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad sutuoktinei grįžus iš užsienio, kaip vyras buvo jos pasiilgęs. Žiūrėdamas televizorių prisiglaudė prie jos, bet sutuoktinė į jį nekreipė dėmesio, žaidė su telefonu. E. P. suėmė pyktis, prasidėjo konfliktas. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, vėliau kaltinamasis trenkė sutuoktinei į veidą, norėdamas atimti telefoną pasuko jos rankos pirštą bei koja pastūmė jos blauzdą. Skausmą vertinant dešimties balų sistemoje įvertintų jį dvejais balais. Nieko ten nebuvo, pastūmė ir tiek, o sutuoktinė pasakė, kad spyrė į blauzdą. Į veidą trenkė būdamas pusės metro atstumu, skausmą vertintų kokiu trejetu. Yra nekonfliktiškas, nesimuša, bet tąkart trūko kantrybė, kad grįžusi atostogų į jį išvis nekreipė dėmesio, susirašinėjo su draugais. Tą vakarą buvo išgėręs alaus, gal kažkiek jo veiksmus įtakojo alkoholis. Gailisi, kad taip padarė, supranta, kad negalima taip elgtis. Kalbėjosi su sutuoktine, bet ji nenori jam atleisti. Mano, kad negalėjo nukentėjusiajai sukelti didelio skausmo. Su sutuoktine buvo nesimatę septynis mėnesius. Ji susirado darbą užsienyje ir išvažiavo dirbti, jam pasakė likti namie ir prižiūrėti nepilnametį sūnų. Toks įvykis buvo jau antrą kartą, pirmas buvo prieš naujus metus, kai sutuoktinė buvo grįžusi ir jie taip pat konfliktavo. Buvo atvykusi policija, skyrė įspėjimą. Gal ir sukėlė sutuoktinei šiokį tokį skausmą. Nematė ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių. Įvykio metu pats gavo į nosį. Gyvena su dviem sūnumis. Sutuoktinė išvykusi į užsienį, šiek tiek atsiunčia pinigų. Sūnų J. P. gali apibūdinti kaip puikų, šaunų, padedantį žmogų. Jie kartu dirba. Per mėnesį į rankas gauna 800 eurų, išlaiko nepilnametį sūnų, kuriam penkiolika metų, mokosi mokykloje. Po įvykio nebevartoja alkoholio. Palaiko savo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad sūnus galės jam daryti teigiamą įtaką, nes kartu dirba, kartu darosi valgyti, pasikalba su sūnumi, jis žino apie įvykį, mama jam pasakė. Sūnus sakė, kad negerai padarė, jog prieš mamą pakėlė ranką. Pasakė sūnui, kad suprato savo kaltę, žada klausyti sūnaus patarimų dėl savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, pripažino kaltę, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. P. duotų parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2022 m. birželio 5 d. nukentėjusiosios L. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad ji parodė, jog su sutuoktiniu E. santuokoje gyvena 21 metus, turi tris bendrus vaikus, iš jų vienas T. nepilnametis. Santuokos metu E. labai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Būdamas girtas dažnai konfliktuoja, ją įžeidinėja, užgaulioja. Pastaruosius septynis mėnesius ji dirba Vokietijoje, į namus buvo grįžusi šių metų sausio mėnesį. Dabar grįžo gegužės 27 d. Kai ji grįžta, E. elgiasi dar agresyviau, prikaišioja jai neištikimybe. 2022 m. birželio 4 d. nuo pat ryto E. išėjo pas draugus, o ji savo reikalais išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 14 val. E. buvo namuose neblaivus. Jis jai vėl pradėjo prikaišioti neištikimybę ir įžeidinėti. Tai tęsėsi visą dieną. Apie 22 val. ji nuėjo į miegamojo kambarį, atsisėdo į fotelį, skambino dukrai, susirašinėjo su draugėmis. Tuo metu prie jos priėjęs E. vis jai pasakydavo kažką įžeidžiančio, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji prie tokio jo elgesio buvo įpratusi, nekreipė dėmesio, nors toks jo elgesys ją veikia emociškai. Ji sėdėjo fotelyje ir kojas buvo ištiesusi, pasidėjusi ant lovos galo. E., priėjęs prie jos, keletą kartų spyrė iš apačios į kojų blauzdas. Nuo smūgių jai skaudėjo kairės kojos blauzdą, bet ji policijos iš karto nekvietė. Po to priėjęs delnu vieną kartą trenkė jai sėdinčiai fotelyje į veido kairę pusę, buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo dar trenkti, bet ji pašoko nuo fotelio, delnu trenkė jam atgal į veidą ir išbėgo iš kambario kviestis pagalbos. Pasiėmė telefoną, skambino pagalbos centrui. Iš paskos atbėgęs E. jai bandė iš rankų išplėšti telefoną, sugriebė jai už dešinės rankos ir grumtynių metu pasuko dešinės rankos mažąjį pirštą. Konflikto metu jai sužalojimai nepadaryti, praėjus dviem valandoms jautė skausmą kairio skruosto srityje ir skaudėjo mažąjį pirštą. Atvykę medikai jai sužalojimų nenustatė, į ligoninę vežti nereikėjo. Pas medicinos ekspertą važiuoti atsisakė, civilinio ieškinio nereiškia. Konflikto metu sūnus miegojo kitame kambaryje, konflikto nematė (b. l. 12). Apklausta papildomai 2022 m. birželio 6 d. L. P. parodė, kad konflikto metu, kambaryje, jai sėdint fotelyje, kojas buvo pakėlusi ant lovos, jos vyras priėjęs prie jos, ne mažiau kaip du kartus spyrė iš apačios jai į kairę blauzdą, jai skaudėjo. Maždaug po dešimties minučių jis, jai sėdint fotelyje, du kartus delnu trenkė jai į kairįjį skruostą. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. Kai skambino į policiją, jis jai sugriebė už dešinės rankos ir grumtynių metu jai pasuko dešinės rankos mažąjį pirštą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Į medikus dėl piršto nesikreipė, skausmas sumažėjo, civilinio ieškinio nereiškia. Nesutinka su sutuoktiniu baudžiamojoje byloje susitaikyti (b. l. 25-27).

Iš 2022 m. birželio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 740/2022(04) matyti, kad objektyvių duomenų apie L. P. kūno sužalojimų nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (b. l. 41).

2022 m. birželio 5 d. 0.42 val. alkotesteriu DRäGER aLcotest 7510 Nr. ARKL-0777 E. P. nustatytas 0,94 promilių girtumas, tai užfiksuota Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale Nr. 4 (b. l. 56-57, 58).

Iš 2022 m. birželio 6 d. atliktos nukentėjusios L. P. ir įtariamojo E. P. akistatos matytai, kad pašalinti prieštaravimai, E. P. akistatos metu parodė, kad su sutuoktinės parodymais sutinka, jis ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į kairę blauzdą, po to du kartus delnu trenkė jai į kairės pusės skruostą, kai ji skambino į policiją, sugriebė jai už dešinės rankos norėdamas atimti telefoną ir netyčia pasuko dešinės rankos pirštą. (b. l. 82-85).

2022 m. birželio 5 d. 00.45 val. E. P. laikinai sulaikytas (b. l. 59-60); 2022 m. birželio 6 d. 14.35 val. E. P. iš laikino sulaikymo paleistas (b. l. 72-74).

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. P. anksčiau neteistas, nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 48-49), baustas administracine tvarka įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad buvo neblaivus nepilnamečio sūnaus akivaizdoje (b. l. 50-52), dirba (b. l. 55). Byloje gautas J. P. prašymas atleisti jo tėvą, t. y. kaltinamąjį E. P., nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant tėvą jam pagal laidavimą (b. l. 114-115, 116). J. P. yra vertas teismo pasitikėjimo – jis neteistas (b. l. 125-126), administracine tvarka nebaustas (b. l. 127), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120), yra kaltinamojo sūnus, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis E. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato ir nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

BK 72⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ši prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 75-77).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-07366 Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį E. P. yra 175,05 Eur (b. l. 122-124). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ginant kaltinamąjį, šiuo atveju iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

E. P. perduoti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. nepriteisti.

Išaiškinti E. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.