Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš A. S. priteista: Valstybinei ligonių kasai 8422, 90 Lt nukentėjusiojo O. S. gydymo išlaidoms padengti; nukentėjusiajam O. S. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas neteisingai nustatė faktines O. S. sužalojimo aplinkybes. Nuteistasis, nors ir neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau teigia abejojantis, ar jis galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nustatyta kaltinime. Nuosprendį priėmęs teismas nesiėmė priemonių patikrinti aplinkybes, kur buvo ir ką veikė nukentėjusysis po sužalojimo ir ar prieš jį negalėjo smurtauti kiti asmenys.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai nustatė faktines O. S. sužalojimo aplinkybes. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo bei paties nuteistojo parodymais, juos gretinant su kitais bylos duomenis, pagrįstai nustatyta, kad būtent A. S., spirdamas koja ne mažiau 4-5 kartus nukentėjusiajam O. S. į galvos sritį, po to rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 10 smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau 10 smūgių į šonkaulių sritį, padarė nukentėjusiajam visus sužalojimus, tarp jų ir galvos sužalojimą, kuris pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra duomenų, kad iki įvykio ar po jo prieš nukentėjusįjį būtų smurtavę kiti asmenys. Iš byloje esančių duomenų – išrašo iš O. S. medicininių dokumentų ( t. 1, b. l. 32), medicininių dokumentų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 35) matyti, kad nukentėjusysis jau kitą dieną po įvykio dėl patirto sveikatos sutrikdymo skubos tvarka kreipėsi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, nurodydamas, jog buvo sumuštas ir patyrė galvos traumą. O. S. kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad nukentėjusysis O. S. visuose savo parodymuose vienodai ir nuosekliai teigė, jog jį 2012 m. liepos 2 d. sužalojo apeliantas. Iš paties A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad ir jis pats niekada neneigė sužalojęs O. S., tik nesutiko su kaltinimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog O. S. sveikatą sunkiai sutrikdė ne jis, o tikrosios jo sužalojimo aplinkybės liko neištirtos.

Nuteistasis A. S. savo reikalavimą sušvelninti jam paskirtą bausmę grindžia tuo, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis; suduodamas O. S. smūgius jis nenorėjo sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat apygardos teismas išsamiai įvertino A. S. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau du kartus teistas Vokietijoje, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba, Darbo biržoje darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra švelnesnė negu BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį A. S. nuteistas, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta, todėl ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nukentėjusysis O. S. civiliniu ieškiniu apygardos teismo prašė priteisti iš jį sužalojusio asmens 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokią prašomą sumą nukentėjusysis grindė tuo, jog dėl patirtų sužalojimų jis neteko dalies darbingumo, jo sveikata ženkliai pablogėjo, privalo nuolat vartoti vaistus, ateityje planuojama dar viena stuburo operacija. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jį priėmęs teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos pagrįstumo, atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Priteisto civilinio ieškinio dydžiui įtakos turėjo tai, kad dėl A. S. nusikalstamos veikos O. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir stresą įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų jam atlikta operacija, šiuo metu jis jaučia sužalojimo pasekmes, pablogėjo atmintis, jaučia skausmus. Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis turėjo kęsti fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas padarė neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą kompensaciją už O. S. patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus, nuteistajam priteista 40 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją sumažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.