Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-11 · Civilinė byla Nr. 2-2579-585/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
2-2579-585/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
V. K.
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2-2579-585/2016
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00078-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.; 3.2.8.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išsprendęs bylos atnaujinimo klausimą ir išnagrinėjęs ieškovės V. K., atsakovės akcinės bendrovės banko Snoro ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. K. pareiškė atsakovei akcinei bendrovei bankui Snorui ieškinį dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“).

Šalies argumentai

Dalyvaujantys byloje asmenys pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškė, kad jiems yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Byla atnaujintina, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi sustabdė bylą, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą, kurios numeris 3K-7-559/2013 (3K-7-602-684/2015). Kasacinis teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą. Todėl, išnykus bylos sustabdymo pagrindui, byla atnaujinama (Civilinio proceso kodekso 167 straipsnio 1 dalis).

Šalys, besilaikydamos procesinių nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise taikos sutartimi baigti bylą (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui. Taikos sutartis sukelia tiesiogines teisines pasekmes valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ši įmonė yra dalyvaujantis byloje asmuo, bet neturi šalies statuso. Iš kitos pusės, šis dalyvaujantis byloje asmuo savo laisva valia prisiėmė įsipareigojimus, numatytus taikos sutartimi. Teismo vertinimu, taikos sutartis nepažeidžia šio trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų. Be to, nepažeidžia ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie sudarė taikos sutartį, yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Todėl teismas tvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą.

Dalyvaujantys byloje asmenys susitarė, jog kiekvienas prisiims savo patirtas bylinėjimosi išlaidas (taikos sutarties 2.1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

atnaujinti bylą.

Patvirtinti V. K., akcinės bendrovės banko Snoro ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ taikos sutartį:

Akcinė bendrovė bankas Snoras ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažįsta, jog V. K. ir akcinės bendrovės banko Snoro 2010 m. gruodžio 22 d. sudarytai indėlio sertifikato įsigijimo sutarčiai taikoma indėlių draudimo apsauga, o V. K. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme yra indėlininkė. Akcinė bendrovė bankas Snoras įsipareigoja Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka pateikti valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenis apie V. K. turėtą indėlį, kurio dydis – 4 781,44 Eur. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, gavusi aukščiau nurodytus duomenis apie V. K. indėlį, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais išmoka atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja kreditorinį reikalavimą į akcinę bendrovę banką Snorą, lygiavertį draudimo išmokai. Draudimo išmoka mokama ne tiesiogiai V. K., o per valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodytą draudimo išmokų mokėjimo agentą, tai yra akcinę bendrovę SEB banką. V. K. jai priklausančią draudimo išmoką atsiima akcinėje bendrovėje SEB banke. V. K. padengia mokesčius ir įmokas, susijusius su draudimo išmokos atsiėmimu, jeigu tokie būtų taikomi. V. K. patvirtina, jog, gavusi taikos sutarties numatyto dydžio draudimo išmoką, nebereikš akcinei bendrovei bankui Snorui ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ pretenzijų, susijusių su draudimo išmokos mokėjimu. Taikos sutarties šalys susitaria, jog kiekvienai tenka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. V. K. ir akcinė bendrovė bankas Snoras lygiomis dalimis dengia išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu.

Nutraukti civilinę bylą.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl bylos atnaujinimo, per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vytautas Zelianka