Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus darbo biržos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L.P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei ir Vilniaus darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pagrįsdama neturtinės žalos dydį pareiškėja, paaiškino, kad dėl Vilniaus darbo biržos neveikimo nedalyvavo nei vienoje darbo rinkos bei darbo klubo programose. Dėl informacijos stokos pusantrų metų buvo priversta dokumentus siuntinėti savo lėšomis. Lankydamasi kvalifikaciniuose kursuose 2002-2004 metais patyrė didžiulę moralinę skriaudą, nes dėl užsitęsusios darbo paieškos teko kęsti nepriteklius. Tas faktas, jog Vilniaus darbo biržoje registravimo metais nebuvo suteikta galimybė dalyvauti 2002 m. buhalteriniuose bei kompiuterio vartotojo žinių kvalifikavimo kursuose, rodo, kad ji buvo akivaizdžiai diskriminuojama. Anot pareiškėjos, dėl Vilniaus darbo biržos neteisėto 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr.V1-101, nuo birželio mėnesio ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: 927 Lt negauta socialinė pašalpa; 203,72 Lt negauta kompensacija už šaltą ir karštą vandenį; 130,80 Lt lombardui sumokėtos palūkanos. Viso patyrė 1261,52 Lt turtinės žalos. Praradusi bedarbės statusą, nuo 2006 m. birželio 1 d. pareiškėja, jos teigimu, negauna priklausiusios socialinės paramos, nes negali kreiptis į Socialinių išmokų skyrių dėl tolesnės socialinės paramos teikimo. Tuo tarpu, kaip paaiškino pareiškėja, socialinė parama buvo vieninteliu jos pajamų šaltiniu, o negaudama nurodytų socialinių išmokų ji negalėjo atlikti papildomų tyrimų, būtinų sėkmingam diagnozuotos kraujo ligos gydymui.

Savo poziciją grindė tuo, kad L.P. Vilniaus darbo biržoje buvo įregistruota 2002 m. vasario 6 d.. 1988 m. gegužės 23 d. L.P. yra baigusi Vilniaus finansų ir kredito technikumą ir įgijusi buhalterės profesiją. Iš paskutinės savo darbovietės - Lietuvos Taupomojo banko - atleista 2002 m. sausio 30 d. Nuo 2002 m. gegužės 7 d. L.P. buvo paskirta bedarbio pašalpa, kuri buvo mokama iki 2002 m. lapkričio 2 d.. 2002 m. kovo 26 d. buvo sudarytas Įsidarbinimo planas, kurio tarpiniai tikslai numatė dalyvavimą Darbo klubo, Užimtumo fondo remiamų darbų, subsidijuojamų darbo vietų, Ilgalaikių bedarbių žinių ir įgūdžių atnaujinimo priemonių bei profesinio mokymo programose, o galutinis tikslas - įsidarbinti pagal turimą profesiją buhaltere ar apskaitininke. Įsidarbinimo planas buvo nuolat koreguojamas ir L.P. pasirašytinai su juo supažindinama. Pirmaisiais registracijos darbo biržoje metais apie galimybę dalyvauti profesinio mokymo programoje keliant kvalifikaciją pareiškėja buvo supažindinta 2002 m. spalio 7 d., apie galimybę dalyvauti darbo klubo programoje minėta bedarbė buvo supažindinta 2002 m. gruodžio 3 d.. 2003 m. rugpjūčio 11 d. L.P. darbo klubo programoje dalyvauti atsisakė motyvuodama, kad neturi pragyvenimo lėšų, tačiau 2004 m. rugsėjo 13 d. – 2004 m. kovo 17 d. Darbo klubo programoje dalyvavo. Nuo 2003 m. vasario 3 d. iki 2003 m. balandžio 2 d. pareiškėja dirbo Užimtumo fondo remiamus darbus VšĮ „Valstybės institucijų kalbų centras“ buhaltere, tačiau pastoviam darbui nebuvo palikta. Nuo 2003 m. gegužės 19 d. iki 2003 m. birželio 20 d. dalyvavo kompiuterio vartotoje profesinio mokymo programoje, kurios metu buvo mokama mokymosi pašalpa. 2004 m. birželio 2 d. L.P. buvo pasiūlyta dirbti viešuosius darbus Socialinės paramos centre, Fabijoniškių seniūnijoje, tačiau šių darbų atsisakė. Nuo 2004 m. birželio 14 d. iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja dirbo viešuosius darbus. Nuo 2004 m. vasario 18 d. iki 2004 m. kovo 2 d. ji dalyvavo Ilgalaikių bedarbių žinių ir įgūdžių atnaujinimo priemonių pardavėjų pažintiniame mokyme, kurio metu pareiškėjai buvo mokama išmoka, o nuo 2004 m. gruodžio 30 d. iki 2005 m. vasario 21 d. ji dalyvavo buhalterinės apskaitos profesiniame mokyme, kurio metu jai irgi buvo mokama mokymosi stipendija.

II.

Dėl Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr.V1-101 86 punkto, kuriuo pareiškėjai L.P. panaikintas bedarbės statusas, pagrįstumo bei teisėtumo teismas konstatavo, kad iš teismui pateikto skundžiamo Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr.V1-101 matyti, jog jis grindžiamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr.V-219 3 punktu bei Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2005 m. kovo 24 d. įsakymo Nr.V-199 20 punktu, t .y. visai kitais pagrindais negu savo atsiliepimuose teismui nurodė atsakovė. Teismo nuomone, skundžiamame nutarime nurodyto Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos nėra susiję su bedarbio statuso praradimo pagrindais, nurodyti įsakymai yra mažesnės galios teisės aktai negu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.A1-53 patvirtintos Bedarbių registravimo darbo biržose ir individualių įsidarbinimo planų sudarymo taisyklės (toliau - Taisyklės), todėl jais negali būti grindžiamas bedarbio statuso praradimas. Teismo nuomone, tinkamu Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo 86 punkto pagrindimu nelaikytinas ir panaikinimo priežastimi nurodomas įrašas “darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėn.”. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas įsakymas nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus darbo birža 2006 m. gegužės 12 d. nutraukė L.P. darbo paieškas, o Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.V1-86 jai panaikintas bedarbės statusas nedelsiant, t. y. kitą dieną, buvo atstatytas Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr.V1-87. Apie tai, jog nutraukiama L.P. darbo paieška pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai. Teismo manymu, byloje nėra ginčo dėl tų L.P. nurodytų aplinkybių, jog jai nebuvo tinkamai pranešta apie Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr.V1-87, kuriuo buvo atstatytas bedarbės statusas. Byloje esančiais įrodymais nėra patvirtintos ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjai buvo siekiama pranešti apie Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr.V1-87. Pareiškėjai pranešus, kad jos darbo paieška nutraukta, Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu išregistravus ją iš bedarbių sąrašo ir pareiškėjai nežinant apie bedarbės statuso atstatymą, L.P. neprivalėjo vykdyti bedarbės pareigų nurodytų Taisyklių V skyriuje, tame tarpe ir atvykti nurodytu laiku į darbo biržą gavus kvietimą telefonu, laišku ar elektroninio ryšio priemonėmis. Minėtos aplinkybės, kaip nurodė teismas, yra teisiškai reikšmingos, tačiau jos nebuvo įvertintos, panaikinant L.P. bedarbės statusą Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo 86 punktu. Be to, skundžiamame 2006 m. birželio 8 d. įsakyme nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas L.P. bedarbės statuso praradimas. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, teismas padarė išvadą, jog Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo 86 punktas, kuriuo L.P. panaikintas bedarbės statusas, nėra pagrįstas nei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nei pareiškėjos atleidimo pagrindus pagrindžiančiomis Taisyklių nuostatomis, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Dėl leidimo išimties tvarka leisti vykdyti darbo paiešką tiktai savarankiškai teismas konstatavo, kad bedarbio statusas apibrėžtas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kur sakoma, jog bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis pagal dieninę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą. Teismas padarė išvadą, kad aktyvios darbo rinkos formavimo priemonių sudėtine dalimi yra bedarbio pareigų, numatytų Taisyklių 31 punkte, vykdymas: gavus rekomendaciją įsidarbinti, nurodytu laiku ir adresu tartis dėl įsidarbinimo; ne vėliau kaip per 3 dienas darbo biržai apie darbdavio priimtą sprendimą; prireikus nuvykti patikrinti sveikatos, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui; dalyvauti sudarant individualų įsidarbinimo planą ir jame numatytose priemonėse ir t.t. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad bedarbio statusas siejamas ne tik su šio asmens teisėmis, tame tarpe ir teise į socialines išmokas, bet ir su bedarbiui numatytomis pareigomis, todėl skundo reikalavimas išimties tvarka leisti vykdyti darbo paiešką tiktai savarankiškai yra nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas konstatavo, kad pagrįsdama turtinės žalos dydį, pareiškėja nurodė, jog ją sąlygojo negauta socialinė pašalpa už 2006 m. birželio – lapkričio mėnesius, kompensacija už šiltą bei karštą vandenį bei lombardui sumokėtos sumos. Teismo nuomone, pripažintas neteisėtu Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo 86 punktas, kuriuo L.P. buvo išregistruota iš bedarbių sąrašo, tiesiogiai sąlygojo pareiškėjos nurodytą ir jos patirtą turtinę žalą toje dalyje, kuri susijusi su negauta 891 Lt (6 mėn. x148,50 Lt) socialine pašalpa bei 26,35 Lt (5 mėn.x 5,27 Lt) negauta kompensacija už šaltą vandenį, t. y. viso 917,50 Lt. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad būdama bedarbė ir dėl neteisėtu pripažinto Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo 86 punkto netekusi bedarbės registracijos, o kartu ir su jos statuso pasikeitimu susijusių visų socialinių išmokų, L.P. pateko į situaciją, kuri neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir šios aplinkybės pripažintinos neturtine žala, padaryta pareiškėjai neteisėtais atsakovės veiksmais. Teismas nurodė, kad tai, jog socialinių išmokų netekimas labai pablogino L.P. materialinę padėtį patvirtina byloje esantys įrodymai - skolos UAB “Vilniaus energija”, naudojimasis lombardo paslaugomis. Be to, kaip konstatavo teismas, patirti dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai pareiškėjai pasireiškė ilgą laiką, t. y. 2006 m. gegužės-lapkričio mėnesiais, ir į šias aplinkybes atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui, teismas nusprendė, kad L.P. skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš Lietuvos valstybės priteistina 3000 Lt suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, kad remiantis byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, Vilniaus darbo birža pareiškėjos atžvilgiu nevykdė jokios neteisėtos veikos, dėl kurios pareiškėjai neva buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovės manymu, pareiškėjos L.P. išdėstytos pretenzijos Vilniaus darbo biržai, jai mesti kaltinimai nėra pagrįsti ir įrodyti. Teismo nurodytas argumentas, jog socialinių išmokų netekimas labai pablogino L.P. materialinę padėtį, kaip to patvirtinimą pateikiant byloje vieną iš įrodymų - skolą UAB „Vilniaus energija", galėtų būti vertintinas kritiškai, nes tame pačiame teismo sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog nurodyto dydžio skola UAB „Vilniaus energija" susidarė būtent dėl L.P. negautos kompensacijos už karštą vandenį dėl bedarbės statuso praradimo. Atsakovės manymu, taip pat niekuo nepagrįsti yra teiginiai, kad netekus bedarbės registracijos, o tuo pačiu ir su jos statuso pasikeitimu susijusių visų socialinių išmokų, pareiškėjai L.P. buvo sukelta emocinė depresija, neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurie teismo buvo pripažinti neturtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktų normomis, o tokiame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

Skundžiamo administracinio akto – Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-53 patvirtintų Bedarbių registravimo darbo biržose ir individualių įsidarbinimo planų sudarymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punktas nustatė, kad šios taisyklės reglamentuoja bedarbių registravimo Lietuvos darbo biržos teritorinėse darbo biržose bei bedarbių individualių įsidarbinimo planų, kuriais remiantis jiems suteikiamos valstybinės užimtumo garantijos, sudarymo tvarką. Minėtų Taisyklių 28 – 30 punktų nuostatos įtvirtino sąlygas, kurioms esant gali būti nutraukiama bedarbio registraciją darbo biržoje. Taisyklių 30 punkte nurodoma, kad bedarbiams, nevykdantiems šių Taisyklių 31 punkte nustatytų pareigų, registracija darbo biržoje gali būti nutraukiama darbo biržos direktoriaus sprendimu.

Pažymėtina, jog pareiškėja prašė teismo panaikinti Vilniaus darbo biržos direktoriaus 2006 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. V1-101 (šio įsakymo 86 punktą), kuriuo ji neteko bedarbės statuso. Vertinant šio administracinio akto teisėtumą, atkreiptinas dėmesys, jog, visų pirma, minėtame akte, kaip reikalauja Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatos, nėra nurodyta remiantis kokiu Taisyklėse numatytu konkrečiu pagrindu pareiškėjai buvo panaikintas bedarbės statusas.

Antra, minėtame akte nurodoma, jog pareiškėjai „darbo paieška nutraukta už pažeidimus“. Nors akte nėra konstatuota už kokius konkrečiai pažeidimus nutraukiama darbo paieška ir panaikinamas bedarbės statusas, tačiau iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, jog tokiu pažeidimu buvo pripažinta tai, kad 2006 m. gegužės 22 d. pareiškėja neatvyko į Vilniaus darbo biržą dėl pasiūlymo dirbti subsidijuojamoje darbo vietoje – buhaltere Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje (Taisyklių 28.1 ir 29 punktų pažeidimas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus darbo birža dar 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. VI-86 jau buvo panaikinusi pareiškėjai bedarbės statusą (b.l. 44-45), o apie tai, kad 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VI-87 šis statusas buvo atstatytas (b.l. 46-47), pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta (tokių įrodymų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nežinant apie bedarbės statuso atstatymą, ji neprivalėjo vykdyti Taisyklių V skyriuje numatytų bedarbio pareigų, tame tarpe ir pareigos atvykti nurodytu laiku į darbo biržą gavus kvietimą. Taigi, pareiškėjos neatvykimas 2006 m. gegužės 22 d. į Vilniaus darbo biržą atsakovės negalėjo būti vertinamas kaip Taisyklių pažeidimas, galintis būti pagrindu panaikinti pareiškėjai bedarbės statusą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V1-101 86 punktas neatitiko administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir nebuvo pagrįstas Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis bedarbio statuso panaikinimą, todėl yra vertintinas kaip neteisėtas ir naikintinas.

Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad yra atlygintina dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir neturtinė žala. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žala dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų atlyginama neatsižvelgus į jos darbuotojų kaltę. Dėl šių priežasčių, konstatavus, jog atsakovės 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V1-101 86 punktas yra neteisėtas, pareiškėja įgijo teisę reikalauti šiuo aktu padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Iš atsakovės ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas pareiškėjai priteisė 917,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad dėl neteisėto atsakovės įsakymo ji prarado teisę gauti 148,50 Lt dydžio socialinę pašalpą (2006 m. birželio – lapkričio mėn.), taip pat priėmus šį įsakymą pareiškėjai nebebuvo taikoma 5,27 Lt dydžio mėnesiui kompensacija už išlaidas šaltam vandeniui (nuo 2006 m. birželio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės, jog ginčijamo atsakovės įsakymo priėmimas sąlygojo tam tikros nurodytos turtinės žalos atsiradimą, yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais (b.l. 21, 140), turtinės žalos dydžio apskaičiavimo atsakovė neginčija, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą ir nustatė tinkamą jo dydį.

Tuo tarpu dėl pareiškėjai pirmosios instancijos teismo priteisto 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo konstatuotina, jog šis žalos dydis pareiškėjai buvo priteistas nepagrįstai. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog neteisėto atsakovės 2006 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V1-101 priėmimas pareiškėjos atžvilgiu sąlygojo jai tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo jų vertinti kaip esminių, sukėlusių pareiškėjai atitinkamų sveikatos problemų, nes pareiškėja nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų (sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų pažymų ir pan.). Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus pareiškėjai sukėlė dėl atsakovės įsakymo priėmimo atsiradusios skolos komunalines paslaugas teikiančiai įmonei – UAB „Vilniaus energija“, - tačiau byloje esančioje pažymoje apie įsiskolinimą už komunalines paslaugas 2006 m. lapkričio 1 d. (b.l. 141) nėra nurodyta kokiu laikotarpiu (kada konkrečiai) šis įsiskolinimas susidarė). Todėl nėra jokio pagrindo įsiskolinimo atsiradimą ir dėl to pareiškėjai kilusias neigiamas emocijas sieti su neteisėto atsakovės įsakymo priėmimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai priteistina neturtinės žalos suma yra mažintina nuo 3000 Lt iki turtinės žalos dydžio neviršijančios sumos – 500 Lt.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės Vilniaus darbo biržos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimas pakeičiamas priteisiant pareiškėjos naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės Vilniaus darbo biržos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai L.P. 500 (penkis šimtus) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.