- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-753-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00561-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, kaltinamojo A. Č. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonė – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2012-10-04, apie 9.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) 5-ame lokaliniame sektoriuje, šeštojo būrio 63 brigados gyvenamojoje patalpoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. R., A. A., T. Š., asmeninio konflikto metu, tyčia nukentėjusiajam H. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių taburete į nugarą, kojas, po to metaliniu strypu į galvą, rankas, tuo padarydamas jam atvirą kairiojo blauzdikaulio lūžį, muštines žaizdas kairėje blauzdoje, galvoje, veide, poodines kraujosruvas kairėje kojoje.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartimi kaltinamajam A. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Č. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį panaikinti ir skirti lengvesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad yra kaltinamas dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Pažymi, kad kurį laiką konfliktuoja su pataisos namų administracija ir dėl to, kad yra nelojalus, tapo pataisos namų administracijos priešu. Teismas, priimdamas nutartį pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vadovavosi tik prielaidomis, neatsižvelgė į tai, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis laisvėje turi gyvenamąją vietą, žmoną, dukrą, galimybę įsidarbinti. Byloje pareikšti kaltinimai yra sufabrikuoti pataisos namų administracijos pareigūnų.
Teismo posėdyje prokurorė prašė A. Č. skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Č. skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys bei aplinkybių visuma šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad A. Č. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, kaltinamo asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir paminėti duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme.
BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.
Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas paminėtas normas taikė tinkamai, procesinių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tos aplinkybės, jog A. Č. anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje, teistumas neišnykęs, kaltinimai pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo iki 10 m. bausmę, padarymo, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. Č., įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyt nusikaltimų sąrašą, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog A. Č. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. Č., pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu baudžiamojo proceso normų nepažeidė, pagrįstai konstatavo, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti A. Č. skundą jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.