- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 2-1724/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02011-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moduva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moduva ir ko“
- Trečiasis asmuo
- Dainius Budnikas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Moduva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moduva ir ko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Moduva“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Moduva“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Moduva ir ko“ dėl įpareigojimo priimti prekes, atsakovo priešieškinis paliktas nenagrinėtas. Trečiasis asmuo byloje Dainius Budnikas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Moduva ir ko“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas 1) priteisti iš atsakovo UAB „Moduva“ 246 861,61 Lt skolos, 121 823,58 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti negaliojančiu 2010 m. sausio 11 d. papildomą susitarimą prie pirkimo-pradavimo sutarties Nr. 2009/04/01, nes jis yra sudarytas dėl piktavališko ieškovo atstovo susitarimo su atsakovu UAB „Moduva“.
Atsakovas UAB „Moduva“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB „Moduva ir ko“ per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti iš atsakovo grąžinamas prekes pagal visas PVM sąskaitas-faktūras, už kurias patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti skolą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovo UAB „Moduva“ priešieškinį dėl įpareigojimo priimti prekes paliko nenagrinėtą. Tokią nutartį teismas priėmė vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad kai ieškovas (jo atstovas), kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvyksta į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, o atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Moduva“ pateikė atskirąjį skundą. Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo nutarta palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtą, ir perduoti priešieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad 2011 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovui apie kito skiriamo teismo posėdžio laiką buvo pranešta pasirašytinai, tačiau apie konkrečią teismo posėdžio vietą atsakovo atstovui pranešta nebuvo. Visi prieš tai vykę teismo posėdžiai vyko Vilniaus apygardos teismo salėse Nr. 1, 2. Apie pasikeitusią bylos nagrinėjimo vietą atsakovo atstovas informuotas nebuvo – 2011 m. kovo 30 d. teismo posėdis vyko Vilniaus apygardos teismo salėje Nr. 10 (apie tai atsakovo atstovas sužinojo iš skelbimų lentoje iškabintos informacijos). Kadangi anksčiau teismo posėdžiai vykdavo salėse Nr. 1, 2, atsakovo atstovas teismo posėdžių sekretorės laukė prie šių salių tam, kad galėtų praeiti į salę Nr. 10, nes į ją galima buvo patekti tik turint specialias magnetines korteles. Nesulaukęs sekretorės, jis bandė patekti į salę Nr. 10 nuėjęs į teismą iš Gedimino pr. pusės, tačiau patekti į salę sugebėjo tik po 10 min., kai jį įleido teismo darbuotojas, tačiau teismo posėdis jau buvo pasibaigęs. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybe, priimdamas sprendimą palikti priešieškinį nenagrinėtą. Pažymi, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo, aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl negalima traktuoti, kad atsakovas, neatvykus jo atstovui į teismo posėdį, nusišalino nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą. Anot jo, tokiu atveju, reikėjo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatvykus ieškovui ar jo atstovui, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas jų prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Nagrinėjant bylą taikytini proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Teismas turi imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir spręsdamas bylos eigos klausimą, turėjo vadovautis paminėtomis civilinio proceso nuostatomis bei įvertinti visas konkrečias bylos aplinkybes.
Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą UAB „Moduva ir ko“ per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti iš atsakovo grąžinamas prekes pagal visas PVM sąskaitas-faktūras, už kurias patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti skolą (b. l. 113-115). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą, atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko atsakovo UAB „Moduva“ atstovas, o ieškovo atstovas pareiškė prašymą atsakovo UAB „Moduva“ priešieškinį palikti nenagrinėtą (b. l. 90-92, 93-94). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, apie 2011 m. kovo 30 d. 13.00 val. įvyksiantį teismo posėdį atsakovo atstovas buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 88). Iki teismo posėdžio pradžios teisme jokių dokumentų, pateisinančių atsakovo atstovo neatvykimą, negauta. Atsakovo atstovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant teismui taip pat nepateikė.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko jo priešieškinį nenagrinėtą. Anot jo, teismas privalėjo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo, aktyviai dalyvavo visuose posėdžiuose. Taip pat pažymi, kad jo atstovas buvo atvykęs į teismą nurodytu laiku, tačiau neturėjo galimybės patekti į teismo posėdžio salę.
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą byloje. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nuo pat civilinės bylos iškėlimo buvo aktyvus, teikdamas procesinius dokumentus (b. l. 17, 29, 40, 113-115), kaip pats nurodo, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovas piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nėra, todėl negalima teigti, kad atsakovas ir jo atstovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, nėra paneigta, kad atsakovo atstovas į 2011 m. kovo 30 d. vykusį posėdį tiksliai nustatytą valandą neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčo išsprendimą. Įvertinus, kad bylos procesas truko gana ilgą laiką, kad atsakovas ir jo atstovas nepiktnaudžiavo procesu, vien dėl aptartos susiklosčiusios situacijos palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, turėjo tik formalų pagrindą palikti priešieškinį nenagrinėtą, tačiau toks teismo veiksmas neatitinka bendrųjų civilinio proceso principų ir faktinių bylos aplinkybių.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina, o priešieškinį perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir atsakovo UAB „Moduva“ priešieškinį perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.